„The New York Times“: JAV prašė ukrainiečių nežudyti V.Gerasimovo – nenorėjo karo tarp JAV ir Rusijos

Praėjus dienai po galingo raketų smūgio beveik 6 mln. ukrainiečių buvo atkurtas elektros tiekimas, tačiau vis dar kyla didelių problemų dėl vandens tiekimo, vakariniame kreipimesi sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Per dieną mums pavyko atkurti elektros tiekimą beveik 6 mln. ukrainiečių. Po vakarykščio teroristinio išpuolio remonto darbai tęsiami be pertraukų. Be abejo, dar reikia daug dirbti, kad sistema būtų stabilizuota“, – teigia Ukrainos prezidentas.

Jis kreipėsi į tarptautinius partnerius, prašydamas suteikti Ukrainai patikimą oro gynybos skydą.

„Raskite galimybių suteikti Ukrainai patikimą dangaus apsaugą, patikimą oro gynybos skydą. Jūs galite tai padaryti. Jūs galite suteikti mūsų žmonėms apsaugą – šimtaprocentinę apsaugą nuo Rusijos raketų.

Kai mes tai gausime, pagrindinė Rusijos teroro forma, t.y. raketinis teroras, taps tiesiog neįmanomas. Kuo mažiau galimybių Rusijai vykdyti terorą, tuo daugiau galimybių turėsime grįžti ir užtikrinti taiką“, – ragina V.Zelenskis.

Dešimtys tūkstančių rusų karių sutelktų prie Ukrainos sienos šių metų pradžioje nemanė, kad jie iš tikrųjų turės kariauti. Kaip ir didžioji dalis Rusijos, jie svarstė, kad tai tik jėgos demonstravimas, siekiant iš Vakarų išsireikalauti nuolaidų. „The New York Times“ interviu su rusų kariais atskleidžia, kaip juos šokiravo įsakymas pulti.

Amerikiečių laikraštis šį savaitgalį paskelbė plataus masto žurnalistinį tyrimą apie karo pradžią. 15min pateikia svarbiausias jo detales.

Apie tai skaitykite čia.

Jungtinės Valstijos bandė atkalbėti Ukrainą nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo likvidavimo, kai jis viešėjo Donbase.  

Pasak „The New York Times“, Rusijos generolai pradėjo keliones į fronto liniją palaikyti eilinių karių, kai po virtinės pralaimėjimų ėmė smarkiai kristi jų moralė. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Valerijus Gerasimovas

Amerikiečių pareigūnai teigė žinoję apie V.Gerasimovo vizitą Donbase balandžio mėnesį, tačiau informaciją nuo ukrainiečių nuslėpė. JAV baiminosi, kad V.Gerasimovo nužudymas gali sukelti staigų konflikto paaštrėjimą. Teigiama, kad nors amerikiečiai buvo pasiryžę padėti Ukrainai, jie nenorėjo pradėti karo tarp JAV ir Rusijos.

Tačiau ukrainiečiai vis dėlto sužinojo apie V.Gerasimovo planus. Visgi aukšti JAV pareigūnai paprašė ukrainiečių atšaukti puolimą.

„Mes prašėme to nedaryti“, – cituojamas neįvardijamas JAV pareigūnas.

Tačiau Ukrainos kariškiai surengė puolimą. Oficialiais duomenimis, per smūgį žuvo dešimtys rusų. Generolo V.Gerasimovo tarp jų nebuvo.

Kijevo meras Vitalijus Kličko paskelbė, kad

Šeštadienį „Telegram“ žinutėje Kyjivo meras paskelbė, kad 75 proc. miesto namų ūkių atstatytas šildymas.

„75 proc. sostinės gyventojų jau turi šilumos tiekimą. Šilumininkai antrą dieną tęsia darbą, kad stabilizuotų šilumos tiekimo padėtį Kyjive“, – paskelbė jis.

Moldovai dėl kaltinimų dezinformacijos skleidimu sustabdžius šešių televizijos kanalų transliavimo licencijų galiojimą, Rusija šeštadienį apkaltino šalį vykdant „politinę cenzūrą“.

Moldova penktadienį pranešė, kad sprendimas sustabdyti licencijų galiojimą buvo priimtas, be kita ko, atsižvelgus į „teisingos informacijos trūkumą“ šių kanalų reportažuose, kuriuose nušviečiami nacionaliniai įvykiai ir Rusijos karinė kampanija Ukrainoje.

Kai kurie iš kanalų, kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas, šioje nedidelėje Rytų Europos šalyje retransliuoja rusiškų televizijos kanalų, kurie pagal naująjį sankcijų Maskvai paketą nuo penktadienio buvo uždrausti Europos Sąjungoje, programas.

„Šį draudimą laikome precedento neturinčiu politinės cenzūros aktu, piktnaudžiavimu žiniasklaidos pliuralizmo principu ir begėdišku teisės į laisvę gauti informaciją pažeidimu“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Draudimas įsigalios pirmadienį ir galios tol, kol galios nepaprastoji padėtis, kurią Moldova visoje šalyje paskelbė po to, kai Maskva vasario pabaigoje pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą.

Tarp Ukrainos ir Rumunijos įsispraudusiai Moldovai, turinčiai 2,6 mln. gyventojų, šią vasarą buvo suteiktas kandidatės į Bendriją statusas, davęs pradžią stojimo į ES procesui, kuris gali tęstis nemažai metų.

Buvusioje sovietinėje respublikoje plačiai kalbama rusų kalba.

Rusijos Federacija atnaujino smūgius Ukrainai Irano bepiločiais dronais, nes gavo naują partiją, tačiau juos naudoja taupiau, sako Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas nacionalinio telemaratono eteryje

„Taip, tai nauja partija, tačiau, palyginti su pradiniu masiniu naudojimu, ji akivaizdžiai mažesnė. Dabar nekomentuojame kiekio, tačiau matome, kad, pavyzdžiui, per vakarykščius masinius teroristų raketų smūgius „Shaheds“ nebuvo naudojami. Buvo panaudotos visos kitos turimos priemonės, visi raketiniai ginklai“, – sakė jis.

Kancleris Olafas Scholzas šeštadienį iškilmingai atidarė pirmąjį Vokietijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, pareiškęs, jog tai, kaip greitai buvo įgyvendintas šis projektas, yra ženklas, kad didžiausia Europos ekonomika tebebus stipri.

Iškilmingoje terminalo atidarymo ceremonijoje šiauriniame Vilhelmshafeno uoste, be O.Scholzo, taip pat dalyvavo ekonomikos ministras Robertas Habeckas ir finansų ministras Christianas Lindneris, parodę, kokiais svarbiais Vokietija laiko kelis naujus SGD terminalus, kuriuos ji skuba pastatyti po Rusijos invazijos į Ukrainą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokietijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas

Terminalai statomi vyriausybei siekiant išvengti energijos deficito, dėl kurio grėsmės taip pat buvo laikinai įjungtos senosios nafta ir anglimis kūrenamos elektrinės bei iki balandžio vidurio pratęstas trijų paskutinių Vokietijos atominių elektrinių, kurias buvo planuota išjungti šių metų pabaigoje, veikimas.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos pajėgos vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą, O Scholzas paskelbė, kad vyriausybė nusprendė skubiai pastatyti pirmus du SGD terminalus.

Antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive ir regione atnaujintas elektros energijos tiekimas, pranešė jo gubernatorius, praėjus dienai po paskutinės Rusijos raketų atakų bangos, nukreiptos prieš šalies elektros tinklus.

Charkivo srities gubernatorius Olehas Syniehubovas paskelbė „Telegram“:

„Visoje Charkivo srityje ir Charkive buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Šiuo metu elektros energijos tiekimas atnaujintas visoje srityje ir mieste.“

Ukrinform/Scanpix nuotr./Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas sako, kad „nerealu“ susitarti su Rusija ir užbaigti karą.

„Karas turi baigtis tik jos pralaimėjimu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė M.Podoliakas ir sakė, kad Ukraina imsis veiksmų, panaudodama „reikiamas artilerijos, šarvuotosios technikos, dronų ir tolimojo nuotolio raketų proporcijas“.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad, dieną anksčiau surengusi masinę raketų ataką prieš Ukrainą, užkirto kelią užsienio ginklų pristatymui į šalį.

Penktadienį „per masinius smūgius didelio tikslumo ginklais buvo smogta karinio vadovavimo sistemoms, kariniam pramoniniam kompleksui ir energija jį aprūpinantiems Ukrainos energetikos objektams“, per kasdienę spaudos konferenciją paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

„Tikslas buvo pasiektas. Buvo smogta visiems numatytiems objektams“, – pridūrė ministerija.

„Dėl šių smūgių buvo nutrauktas užsienio gamybos ginklų ir šaudmenų perdavimas, blokuotas rezervų judėjimas į kovos veiksmų rajonus ir sustabdytos Ukrainos gynybos įmonės, kuriose gaminami ir remontuojami ginklai...“, – pareiškė ministerija.

Rusijos pajėgos visoje Ukrainoje penktadienį paleido mažiausiai 60 raketų, informavo vietos pareigūnai, pranešę apie sprogimus mažiausiai keturiuose miestuose, įskaitant Kyjivą.

Per visą šalį aidėjo griausmingi sprogimai ir šaudymas iš oro gynybos sistemų, o valdžios institucijos socialiniuose tinkluose pranešė apie sprogimus ir raketų smūgius Kyjive, centriniame Kryvyj Rihe, pietrytinėje Zaporižioje, šiaurės rytiniame Charkive, šiaurės rytinėje Poltavos srityje bei centriniame Kirovohrado regione.

Pasak Ukrainos pareigūnų, žuvo keli civiliai, o įvairiose šalies dalyse sutriko elektros ir vandens tiekimas.

Po ne vieno gėdingo pralaimėjimo mūšio lauke Rusija nuo spalio mėnesio iš oro puola, kaip teigia Maskva, su kariuomene susijusius objektus.

Prancūzija ir Europos Sąjunga pareiškė, kad šąlantiems civiliams sukeltos kančios yra karo nusikaltimai, o bloko užsienio politikos vadovas bombardavimus pavadino „barbariškais“.

Krymo pusiasalis bus gražinti Kyjivo kontrolei, nieko jo išlaikyti Rusijai nepadės, sako Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, rašo leidinys „Krym.Realii“.

„Galiu pasakyti: jos (tranšėjos– red.) jiems tikrai nepadės. Krymas bus grąžintas ir tikrai grąžintas – taip, kaip nuspręs mūsų karinė ir politinė vadovybė.

Jei reikės kovoti dėl Krymo, mes kovosime dėl Krymo. Tai mūsų žemė ir ji turi būti sugrąžinta namo“, – sako jis..

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė, kad paskutinis ES sankcijų Maskvai paketas tik dar labiau paaštrins problemas Bendrijoje.

Ketvirtadienį ES vadovai susitarė skirti Ukrainai 18 mlrd. eurų ir devintojo sankcijų paketo, kuriuo siekiama didinti spaudimą Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, priėmimą.

Naujausiomis priemonėmis, be kita ko, į juodąjį sąrašą įtraukta dar beveik 200 asmenų ir uždrausta investuoti į Rusijos kasybos pramonę.

„Dabartinis „paketas“ turės tokį patį poveikį, kaip ir visi ankstesni – socialinių ir ekonominių problemų pačioje Europos Sąjungoje paaštrėjimą“, – sakė M.Zacharova.

Ukrainos kariuomenės vadas pareiškė, kad Rusija gali bandyti įsiveržti iš šiaurės, galbūt per karo metines, kai prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą įsakė savo kariuomenei įsiveržti į Ukrainą.

Generolas majoras Andrijus Kovalčiukas perspėjo, kad gali prasidėti aršiausios kovos, ir paragino Vakarų sąjungininkus remti Ukrainą.

„Mes numatome tokias galimybes, tokius scenarijus. Mes tam ruošiamės. Gyvename su mintimi, kad jie vėl užpuls. Tokia yra mūsų užduotis“, – sakė jis.

Ukraina teigia, kad Rusija ruošiasi naujam puolimui prieš Kyjivą kitų metų pradžioje, tačiau analitikai abejoja, ar Maskva gali per tokį trumpą laiką atkurti savo pažeistas pajėgas tokiai didelei operacijai.

Šią savaitę, kalbėdamas žurnalui „The Economist“, Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas generolas Valerijus Zalužnas sakė, kad tikisi naujo Rusijos puolimo prieš Kyjivą pirmaisiais 2023 metų mėnesiais.

„Rusai rengia apie 200 000 naujų karių. Neabejoju, kad jie dar kartą užpuls Kyjivą“, – teigė V.Zalužnas.

Jis pridūrė, kad didelė Rusijos ataka gali įvykti „vasario mėnesį, geriausiu atveju – kovo mėnesį, o blogiausiu – sausio pabaigoje“.

Nors rugsėjo–spalio mėnesiais Rusija mobilizavo 300 000 rezervistų, karo ekspertai tvirtina, kad naujosios pajėgos vargu ar bus pakankamai apmokytos ar aprūpintos, kad galėtų bandyti dar kartą šturmuoti Ukrainos sostinę.

Pirmasis bandymas vasario ir kovo mėnesį baigėsi pažeminimu dėl atkaklių Ukrainos gynybos pastangų ir didelių aprūpinimo, žvalgybos ir vadovavimo problemų rusų gretose.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Visoje Ukrainoje, įskaitant Kyjivą, Lvivą, Mykolajivą ir Voluinę – oro pavojaus sirenos.

Didžiausia valdančioji partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – šeštadienį susirinko į tarybos posėdį.

Jame užsienio politikos aktualijas aptaręs politinės jėgos lyderis Gabrielius Landsbergis sakė, kad Lietuva pasinaudos Europos Komisijos išimtimi ir jokių nuolaidų Rusijos oligarchams nesuteiks. Kartu jis pažymėjo, kad mūsų šalyje nuolat buvo žinoma ir jaučiama Rusijos grėsmė.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė išsamius susitikimus su kariuomenės vadovybe, prižiūrinčia Rusijos kampaniją Ukrainoje, kur Maskva suintensyvino bombardavimą, šeštadienį pranešė Kremlius.

„Penktadienį prezidentas visą dieną praleido kariuomenės štabe, dalyvaujančiame specialiojoje karinėje operacijoje Ukrainoje“, – sakoma pranešime.

Jis susitiko su gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir Generalinio štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu ir surengė „atskiras diskusijas su vadais“ iš skirtingų gynybos šakų, nurodoma pranešime.

„Norėčiau išgirsti jūsų pasiūlymus dėl mūsų veiksmų trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu“, – per susitikimą sakė V. Putinas, kaip parodė Rusijos valstybinė televizija.

Penktadienį Rusija į daugelį Ukrainos miestų paleido raketų, paskandinusių šalį tamsoje, atjungusių vandenį ir šilumą ir privertusių žmones kęsti minusinę temperatūrą.

Po kelių gėdingų pralaimėjimų mūšio lauke Rusija nuo spalio mėnesio iš oro puola, kaip teigia Maskva, su kariuomene susijusius objektus.

Prancūzija ir Europos Sąjunga pareiškė, kad šąlantiems civiliams sukeltos kančios yra karo nusikaltimai, o bloko užsienio politikos vadovas bombardavimus pavadino „barbariškais“.

Šeštadienio rytą Ukrainos pietiniame Odesos mieste girdėjosi sprogimai, pranešė Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“.

Pasak Odesos regiono karinės administracijos atstovo Serhijaus Bratčuko, Odesos regione buvo numuštos dvi rusiškos „Oniks“ tipo raketos.

Gelbėtojai iš trijų aukštų gyvenamojo namo Kryvyj Riho mieste nuolaužų ištraukė pusantrų metų berniuko kūną, pranešė srities gubernatorius Valentinas Rezničenka.

Iš viso per penktadienio rytą mieste surengtą išpuolį žuvo keturi žmonės, sakė V.Rezničenka. Dar 13 žmonių, tarp jų keturi vaikai, per išpuolį buvo sužeisti.

Rusija aktyviau raketomis atakuoja Ukrainos infrastruktūrą, tačiau, kaip skelbia Jungtinės Karalystės (JK) Gynybos ministerija, raketas paleidžia jau ne iš Krymo.

„Pastarosiomis dienomis suaktyvėjo Rusijos tolimojo nuotolio smūgių kampanija prieš Ukrainos ypatingos svarbos nacionalinę infrastruktūrą“, – naujausioje apžvalgoje skelbia JK Gynybos ministerija.

Jis akcentuoja, kad smūgių bangas daugiausia sudarė iš oro ir jūros paleistos sparnuotosios raketos, tačiau beveik neabejotinai į jas buvo įtrauktos ir Irano tiekiami bepiločiai dronai, paleidžiami iš Rusijos Krasnodaro regiono.

„Anksčiau šie bepiločiai orlaiviai daugiausia buvo paleidžiami iš vietų okupuotame Kryme“, – sakoma apžvalgoje.

„Tikėtina, kad paleidimo vieta pakeista dėl Rusijos susirūpinimo dėl Krymo pažeidžiamumo, be to, ji yra patogi tiekimui iš tikėtino ginklų atgabenimo į Rusiją vietos Astrachanėje“, – sako JK Gynybos ministerija.

Ukraina pranešė, kad Rusijos pajėgos penktadienį paleido dešimtis raketų į sostinę – tai buvo viena didžiausių Maskvos atakų prieš Kyjivą, jau kelis mėnesius trunkant oro atakoms prieš svarbiausią infrastruktūrą.

Ukrainos sostinės meras sako, kad ankstyvą šeštadienį, praėjus dienai po paskutinės Rusijos oro antskrydžių bangos, nukreiptos prieš svarbią infrastruktūrą, vėl pradėjo veikti miesto metro sistema ir visiems gyventojams buvo atnaujintas vandens tiekimas.

Ukrainos pareigūnai sakė, kad penktadienį Rusija paleido daugiau kaip 70 raketų per vieną didžiausių atakų nuo karo pradžios ir dėl to visoje šalyje buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas.

Vitalijus Klyčko taip pat sakė, kad šildymas buvo atnaujintas pusėje miesto, o elektra – dviejuose trečdaliuose.

„Tačiau įgyvendinami avarinių išjungimų grafikai, – rašė jis „Telegram“. – Nes elektros energijos deficitas yra didelis.“

Atakos Kryvyj Rihe padariniai

+2

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir ukrainiečių tautai penktadienį buvo įteikta Vokietijos Acheno miesto skiriama premija už indėlį į Europos vienybę.

Premijos komitetas pareiškė, kad 2023 metais Tarptautinę Karolio Didžiojo premiją V.Zelenskiui ir jo užpultos šalies piliečiams skyrė todėl, kad jie kovojo su Rusija ne tik už Ukrainos suverenitetą, „bet ir už Europą bei europietiškas vertybes“, pranešė Vokietijos naujienų agentūra dpa.

Komitetas teigė, kad premijos skyrimas V.Zelenskiui ir Ukrainos žmonėms pabrėžia, kad jų tauta yra Europos dalis.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas penktadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad šis sprendimas „skatina mus kovoje už demokratines europietiškas vertybes, laisvę ir taikų gyvenimą ateityje“.

Šventosios Romos imperatoriaus Karolio Didžiojo, kadaise iš Acheno valdžiusio didelę Vakarų Europos dalį, vardu pavadinta premija nuo 1950 metų skiriama už nuopelnus Europai ir Europos vienybei.

Tarp ankstesnių laureatų yra buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Billas Clintonas ir popiežius Pranciškus. Praėjusiais metais premija atiteko Baltarusijos opozicijos lyderėms Marijai Kalesnikavai, Sviatlanai Cichanouskajai ir Veranikai Capkalai.

Kroatijos vyriausybei penktadienį nepavyko užsitikrinti parlamento paramos Ukrainos kariams mokyti pagal Europos Sąjungos programą, kuri suskaldė šalies vadovus.

ES pradeda didžiausią iki šiol karinio mokymo misiją, kurios tikslas – parengti 15 000 Ukrainos karių keliose šalyse narėse.

Dalyvavimas misijoje, kuria siekiama sustiprinti Kyjivo kovą su Rusija, suskaldė ES ir NATO narės Kroatijos politikus.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Zoranas Milanovičius

Prezidentas Zoranas Milanovičius ne kartą yra sakęs, kad nepritaria šiam projektui, ir teigė, kad jis „įtrauktų Kroatiją į karą labiau nei reikia“.

„Tai reikštų, kad karas būtų atnešamas į Kroatiją“, – spalį sakė Z. Milanovičius, kurio galios yra ribotos, bet kuris vadovauja ginkluotosioms pajėgoms.

Prezidento pareiškimai paskatino konservatorių ministrą pirmininką Andrejų Plenkovičių, kurio vyriausybė parėmė pasiūlymą dėl mokymų, apkaltinti jį „prorusiškomis pažiūromis“.

Dėl kilusių nesutarimų vyriausybė penktadienį pasiūlė parlamentui balsuoti dėl šio klausimo.

Prieš balsavimą V.Plenkovičius sakė, kad sprendimas dėl maždaug 100 Ukrainos karių apmokymo Kroatijoje yra „pasirinkimas tarp Ukrainos ir (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino režimo“.

Tačiau šiam pasiūlymui pritarė tik 97 parlamento nariai, tai yra mažiau nei reikiami du trečdaliai balsų, kad jis būtų priimtas, taip suduodant rimtą smūgį ministrui pirmininkui.

Šiam žingsniui prieštaraujantys opozicijos parlamento nariai teigia, kad Kroatija taps Rusijos „taikiniu“.

Šį mėnesį atlikta apklausa parodė, kad beveik 60 proc. kroatų nepritaria ukrainiečių karių mokymams jų šalyje, o pritaria maždaug trečdalis.

Pagrindinis ES karinės pagalbos misijos (EUMAM) centras bus įkurtas Lenkijoje, o antrinė būstinė – Vokietijoje.

Misija pradedama dvejiems metams ir turėtų kainuoti apie 60 mln. eurų per metus.

Pinigai skiriami iš bloko Europos taikos priemonės – fondo, kurio lėšos smarkiai sumažėjo, nes jis naudojamas ES narių ginklų tiekimo Ukrainai išlaidoms padengti.

Penktadienį Baltieji rūmai pareiškė, kad bus parengtas naujas  paramos Ukrainai saugumo srityje paketas ir kad į jį turėtų būti įtraukta daugiau oro gynybos pajėgumų šaliai.

„Kaip matėte ankstesniuose paketuose, manau, kad galite tikėtis papildomų oro gynybos pajėgumų“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Viena iš daugybės Rusijoje gyvenančių etninių grupių – buriatai – buvo apkaltinti dėl kovo mėnesį vykusių kruvinų žudynių Bučoje, vėliau popiežius Pranciškus pareiškė, jog kare žiaurūs ne rusai, o čečėnai ir buriatai. JAV daugiau nei dešimtmetį gyvenanti etninė buriatė Marija Vjuškova, kartu su bendraminčiais įkūrusi organizaciją „Laisvosios Buriatijos fondas“, pasiryžusi kovoti ir paneigti tokį buriatų įvaizdį. M.Vjuškova interviu 15min sakė, kad tie, kurie kaltina žmones iš Buriatijos karo nusikaltimais, „tiesiog nenori prisiimti atsakomybės“.

Interviu skaitykite čia.

Artėjantis Vladimiro Putino vizitas Baltarusijoje gali reikšti, kad V.Putinas bando sudaryti sąlygas atnaujintam puolimui prieš Ukrainą – galbūt prieš Šiaurės Ukrainą arba Kyjivą, skelbia Karo studijų instituto analitikai naujausioje karo apžvalgoje.

Jie mano, kad puolimss galėtų vykti 2023 m. žiemą.

Institutas šiuo metu Rusijos invaziją į Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos vertina kaip mažai tikėtiną, bet galimą. Baltarusijos pajėgų įsiveržimas į Ukrainą be Rusijos smogiamųjų pajėgų išlieka labai mažai tikėtinas. Toli gražu neaišku, ar Aliaksandras Lukašenka įpareigotų Baltarusijos pajėgas kovoti Ukrainoje net kartu su Rusijos kariuomene. Kol kas nėra jokių požymių, kad Rusijos pajėgos formuoja smogiamąsias pajėgas Baltarusijoje.

Tačiau V.Putino ir A.Lukašenkos susitikimas – mažų mažiausiai – paskatins atskirą Rusijos informacinę operaciją, kuria bus siekiama palaužti ukrainiečių valią ir Vakarų pasirengimą remti Ukrainą, mano analitikai.

„Šis susitikimas sustiprins Rusijos informacinę operaciją, kurios tikslas – įtikinti ukrainiečius ir vakariečius, kad Rusija gali pulti Ukrainą iš Baltarusijos. Nuolatiniai Rusijos smūgiai Kyjivui, nuolatinis karinių pajėgų dislokavimas Baltarusijoje ir nuolatinė karinga retorika yra šios informacinės operacijos dalis. Mažai tikėtina, kad Kremliui pavyks palaužti Ukrainos valią kovoti. Tikėtina, kad Kremlius siekia įtikinti Vakarus, kad Ukraina negali iš esmės pakeisti dabartinių fronto linijų ir kad karas faktiškai yra aklavietėje. Institutas vertina, kad tokia išvada yra netiksli ir kad Ukraina turi gerų galimybių artimiausiais mėnesiais atgauti nemažai svarbių teritorijų“, – teigiama ataskaitoje.

Kiti esminiai ataskaitos akcentai:

• Rusijos pajėgos surengė dar vieną plataus masto raketų smūgių Ukrainoje ir vieną didžiausių iki šiol raketų atakų prieš Kyjivą.
• Rusijos smūgiai ir toliau kelia didelę grėsmę Ukrainos civiliams gyventojams, nors Rusijos gebėjimas vykdyti puolamąsias operacijas nepagerėjo.
• Dmitrijus Medvedevas pateikė kurstančių, bet nereikšmingų komentarų, kuriais palaikė vykdomas informacines operacijas, kuriomis siekiama susilpninti Vakarų paramą Ukrainai.
• Pranešama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, prieš pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą, ignoravo blogiausio scenarijaus vertinimus dėl galimos žalos Rusijos ekonomikai.
• Rusija ir toliau susiduria su ekonominiais sunkumais, kurie yra tiesioginė karo Ukrainoje pasekmė.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Bachmuto ir Avdijivkos-Donecko miesto rajonuose.
• Rusijos pajėgos toliau ėmėsi gynybos priemonių kairiajame (rytiniame) Dniepro upės krante.
• Rusijos okupacinė valdžia toliau užgrobinėjo civilinę infrastruktūrą, kad galėtų gydyti sužeistus Rusijos kariškius ir padėti okupuotose teritorijose veikiančioms Rusijos pajėgoms.