Analitikai: karas Ukrainoje keičia Rusijos branduolinius planus

NSNW apima visus branduolinius ginklus, kurių veikimo nuotolis neviršija 5 500 km, pradedant taktiniais ginklais, skirtais naudoti mūšio lauke, priešingai nei ilgesnio nuotolio strateginiai branduoliniai ginklai, kuriuos Rusija ar JAV galėtų panaudoti smūgiams viena kitai.

Pirmadienį paskelbtoje Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) ataskaitoje keliamas klausimas, ar Rusija gali būti drąsesnė paleisti NSNW manydama, kad Vakarai nėra pasiryžę duoti branduolinio atsako, skelbia „Reuters“.

„Rusijos suvokimas, kad trūksta patikimos Vakarų valios panaudoti branduolinius ginklus arba susitaikyti su aukomis konflikto metu, dar labiau sustiprina agresyvią Rusijos NSNW mintį ir doktriną“, – teigiama ataskaitoje.

Joje minima, kad nestrateginių branduolinių ginklų panaudojimo logika būtų kontroliuojamas konflikto eskalavimas, „siekiant neleisti JAV ir NATO įsitraukti į konfliktą arba priversti jas nutraukti karą Rusijos sąlygomis“.

Maskva neigia, kad grasina branduoliniais ginklais, tačiau keli prezidento Vladimiro Putino pareiškimai nuo karo Ukrainoje pradžios Vakaruose buvo interpretuojami kaip tokie – pradedant pirmąją Rusijos invazijos dieną, kai jis įspėjo apie „pasekmes, su kuriomis niekada nesusidūrėte savo istorijoje“ visiems, kurie bandys trukdyti Rusijai ar jai grasinti.

Tačiau jo perspėjimai nesutrukdė JAV ir jų NATO sąjungininkėms teikti Ukrainai didžiulę karinę pagalbą, įskaitant pažangias ginklų sistemas, kurios karo pradžioje buvo neįsivaizduojamos.

V.Putinas atsispyrė šaltakraujiškiems raginimams keisti Rusijos paskelbtą doktriną, pagal kurią branduolinį ginklą galima panaudoti „agresijos prieš Rusijos Federaciją įprastine ginkluote atveju, kai kyla grėsmė pačiam valstybės egzistavimui“. Tačiau jis pakeitė Rusijos poziciją dėl pagrindinių branduolinių sutarčių ir pareiškė, kad dislokuoja taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje.

Branduoliniai svarstymai

Vakarų analitikai ir politikos formuotojai atidžiai stebi Rusijos karinių ekspertų diskusijas apie tai, ar Maskva turėtų nuleisti ribą, kuomet galima panaudoti branduolinius ginklus, skelbia „Reuters“.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais Rusijos analitikas Sergejus Karaganovas kalbėjo apie būtinybę grasinti branduoliniais smūgiais Europoje, kad būtų įbauginti ir „nuraminti“ Maskvos priešai.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

IISS ataskaitos autorius Williamas Alberque teigė, kad S.Karaganovas buvo platesnių diskusijų Rusijoje apie jos kariuomenės nesugebėjimą ryžtingai ir greitai laimėti karą Ukrainoje dalis.

„Jie bijo, kaip rodo jų pačių diskusijos, kad tai mus dar labiau padrąsino, todėl dabar vyksta šios branduolinės diskusijos, kuriose jie galvoja, kad „mums reikia padaryti ką nors kita, kad ypatingai išgąsdintume Jungtines Valstijas“, – kalbėjo analitikas.

Jis sakė žurnalistams, kad Vakarų žvalgyba galėtų užfiksuoti daugybę signalų, jei Rusija iš tikrųjų ruoštųsi paleisti NSNW.

Tai būtų ginklų perkėlimas iš centrinės saugyklos į oro pajėgų bazę ir galimi įprastiniai smūgiai netoli planuojamos taikinio zonos, siekiant sutrikdyti radarų ir priešraketinės gynybos sistemą.

Tuo metu V.Putinas tikriausiai persikeltų į branduolinę slėptuvę ir įvestų visą Rusijos branduolinio valdymo ir kontrolės sistemą į aukštą parengtį, jei Jungtinės Valstijos imtųsi didelio branduolinio atsako, sakė jis.

W.Alberque teigė, kad, jei Rusija panaudotų NSNW, Maskvai reikėtų apskaičiuoti tinkamą „dozę“, kad priverstų savo priešininkus atsitraukti, o ne sukeltų eskalaciją.

Klausimas, kaip reaguoti į tokį scenarijų, yra tai, kas „neleidžia JAV planuotojams užmigti visą naktį“, sakė W.Alberque, anksčiau dirbęs Pentagone ir NATO.

„Kai kita pusė peržengia branduolinės ginkluotės slenkstį, kaip užkirsti kelią eskalacijos, eskalacijos, eskalacijos iki sunaikinimo logikai? Kaip ją suvaldyti, kaip sulaikyti? Tai viena iš sunkiausių problemų, ši problema egzistuoja nuo pat branduolinio amžiaus pradžios“, – kalbėjo analitikas.