ES ir kitos Vakarų šalys spaudimą Minsko režimui didina nuo pat pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių teisėtumu smarkiai abejojama.
Tiesa, kai įsiplieskę protestai buvo numalšinti, aktyviau kritiką Baltarusijai žarstė tik kelios Bendrijos narės, įskaitant Lietuvą. Vilniuje apsistojusi opozicijos lyderė, minėtuose rinkimuose dalyvavusi Sviatlana Cichanouskaja.
Tačiau įtampa iš naujo suliepsnojo gegužės 23-ąją, kai Minske buvo nutupdytas „Ryanair“ keleivinis lėktuvas. Juo keliavęs tinklaraštininkas Romanas Protasevičius ir jo partnerė Sofia Sapega buvo sulaikyti oro uoste ir dabar yra laikomi įkalinti.
ES lyderiai netrukus sutarė uždrausti Baltarusijos oro bendrovėms, visų pirma „Belavia“, skraidyti į bloko šalių oro uostus, taip pat paragino Bendrijos narių avialinijas neskraidyti Baltarusijos oro erdve.
-
G.Landsbergis: naujos sankcijos Baltarusijai gali apimti daug sektorių
-
G.Nausėdos interviu „Bloomberg“: „Tikėtina, mes neišgąsdinsime diktatoriaus Baltarusijoje“
-
Suskaičiavo: Lietuvos nuostoliai dėl sankcijų Baltarusijai siektų dešimtis milijonų
-
Ingrida Šimonytė apie sankcijas Baltarusijai: mes esame pasiryžę svarstyti viską
-
Po įvykių Baltarusijoje – aukšto ES pareigūno žinia Vilniuje: mes to netoleruosime
-
ES uždraudė Baltarusijos avialinijų skrydžius, rengia papildomas sankcijas
Rengiamos ir papildomos ekonominės bei asmeninės sankcijos. Briuselyje ir kitose sostinėse rūsčiai kartojama, kad A.Lukašenkos režimui toks įžūlus elgesys, verčiantis permąstyti ir civilinės aviacijos taisykles, turi kainuoti.
Bet ar kainuos? „Carnegie Europe“ tyrimų centro pakalbinti analitikai sutarė, kad ES sankcijos neprivers A.Lukašenkos elgtis kitaip, nors ir yra reikalingos. Ekspertai mano, kad reikia pasistengti neizoliuoti paprastų Baltarusijos žmonių, todėl būtina aktyvesnė parama pilietinei visuomenei.
Gal susimąstys ne A.Lukašenka, o kiti
Europos reformų centro analitikas ir užsienio politikos skyriaus direktorius Ianas Bondas mano, kad A.Lukašenkos sankcijos tikrai neprivers susimąstyti. Tačiau teisingi suvaržymai gali pakeisti kitų lyderių, nuo kurių priklausomas režimas Minske, skaičiavimus.
„Sankcijos būna įvairaus lygio. Jomis gali būti siekiama pakeisti taikinio elgesį jį savotiškai apmokestinant, jos gali uždrausti importuoti jautrias technologijas. Bet sankcijos gali ir reikšti tiesiog nepritarimo signalą“, – teigia I.Bondas.
Anot jo, ES sankcijos Baltarusijai, vis skelbiamos ir naikinamos pastaruosius 25 metus, priskirtinos antrajai kategorijai.
„Represijos nėra paremtos aukšto lygio technologijomis – dominuoja brutalumas ir grasinimai. ES draudimai kažką importuoti nesustabdys atakų prieš pilietinę visuomenę.
Bet ES registruoto lėktuvo nutupdymas ir vieno jo keleivių pagrobimas turėtų iššaukti sankcijas, kurios smogtų režimo lyderiams ir Lukašenkos patikėtiniams taip, kad jie imtų svarstyti, ar tikrai dar reikia remti prezidentą“, – mano I.Bondas.
Sankcijomis ir ginamas ES suverenitetas
Körberio fondo tarptautinių santykių programos direktorė Liana Fix sutinka, kad ES sankcijos nepakeis A.Lukašenkos – bet jos esą atlieka dvi kitas svarbias funkcijas.
Pirma, naujasis ES sankcijų paketas, susijęs su oro erdve, buvo numatytas kaip stiprus signalas Minskui ir kitiems režimams, kurie galėtų sugalvoti griebtis panašių metodų. „Kitaip tariant, šiais suvaržymais ginamas ES suverenitetas“, – teigia L.Fix.
„Antra, naujosios sankcijos padidins ekonominį spaudimą Lukašenkos režimui. Tai nėra greitų demokratinių pokyčių receptas, nes Lukašenką remia Maskva. Bet režimui bus sunkiau ir toliau laikytis dabartinio kurso“, – priduria analitikė.
Pasak L.Fix, ES turėtų taip pat bandyti rasti kitų būdų remti baltarusius, ypač – pilietinę visuomenę tiek pačioje šalyje, tiek jau tremtyje. Aktyvistams reikia daugiau finansinės paramos ir tiesiog saugumo jausmo – Lietuvoje, Lenkijoje ir kitur gyvenantys baltarusiai turi manyti, kad čia jų niekas nepersekios.
„Bet alternatyvos sankcijoms režimui, kuris ryžtasi represijų tikslu nutupdyti keleivinį lėktuvą, nėra. Normatyvinė žinia tokia: tai nepriimtina ir ES tokių veiksmų netoleruos“, – pabrėžia ekspertė.
A.Šraibmanas: be Rusijos nieko nebus
Garsus baltarusių analitikas Artiomas Šraibmanas, šią savaitę nutaręs pasitraukti iš šalies, įsitikinęs, kad nėra tokių ES sankcijų, kurios galėtų padaryti įtaką A.Lukašenkai.
„Pasiduodamas spaudimui jis ne tik pakenktų savo įvaizdžiui, bet ir parodytų Baltarusijos biurokratams, kad yra silpnas.
Lukašenka jau verčiau perstums žalą ekonomiką visai šaliai, dėl krizės kaltins sankcijas ir tikėsis, kad jį vėl išgelbės Rusija – vien dėl to, kad Maskva Minske niekada neturės kito tokio antivakarietiško sąjungininko. Tai šį tą reiškia“, – rašo A.Šraibmanas.
A.Šraibmanas: krizės pabaiga priklausys nuo Rusijos – kad ir kaip tai nemalonu, be rimto dialogo su Rusija Vakarai Baltarusijoje daug nepeš.
Analitikas pabrėžia, kad rizika, jog Baltarusija taps beveik visiškai priklausoma nuo Rusijos, yra labai reali – atkirstas nuo Europos rinkų A.Lukašenka tiesiog negalės nenukreipti eksporto – trąšų ar naftos produktų – į Rusiją ir jos uostus.
„Bet netiesioginis poveikis įmanomas. Atimdama iš režimo pajamų šaltinius, ES padidins Maskvai Lukašenkos išlaikymo kaštus.
O jei sankcijos Baltarusijai pakenks Rusijos interesams, pavyzdžiui, galimybei eksportuoti dujas per Baltarusiją, Maskvoje pasigirs daugiau balsų, raginsiančių greičiau rasti išeitį iš krizės Minske.
Aišku, šis kelias slidus, nes jei ES atvirai pradės laikyti Putiną ir Lukašenką savotiška dvigalve autokratine pabaisa, abu lyderiai tik dar labiau suartės. Bet kokiu atveju krizės pabaiga priklausys nuo Rusijos – kad ir kaip tai nemalonu, be rimto dialogo su Rusija Vakarai Baltarusijoje daug nepeš“, – svarsto A.Šraibmanas.
Pokyčiai A.Lukašenkai reikštų politinę savižudybę
Organizacijos „Europos partnerystė demokratijai“ vadovas Kenas Godfrey atkreipia dėmesį, kad ES sankcijas Baltarusijai jau yra skelbusi ne vieną kartą – 2004, 2006, 2013 metais. Tačiau Bendrija 2016 metais nutarė panaikinti suvaržymus 170 pareigūnų ir trims gynybos kompanijoms, vildamasi, kad „leopardas pakeis dėmes ant savo kailio“.
„Bet Lukašenka nepasikeis, nes tai būtų politinė savižudybė. Kada koks nors autokratinis lyderis, valdžioje esantis 25 metus, pasikeitė?“ – klausia K.Godfrey.
Vis dėlto jis įsitikinęs, kad sankcijos Baltarusijos pareigūnams ir kompanijoms taptų svarbiu signalu ir savotišku botagu, atpildu už netikusį 2016-ųjų sprendimą, nors anuomet ir buvo paleisti keli politiniai kaliniai.
O koks galėtų būti vadinamasis meduolis? K.Godrey primena, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra pasiūliusi 3 mlrd. eurų paramos demokratiškai Baltarusijai paketą: „Ši žinia irgi svarbi, nors 2010 metais panašus pasiūlymas nesuveikė.“
Trūksta griežtumo?
Juodkalnijoje veikiančio tinklo „Politikon“ vadovė Jovana Marovič sako, kad ES reakcijos tikėjosi, bet mano, jog griežtesnis atsakas būtų efektyvesnis.
„Viena vertus, jau įvestos ir būsimos ekonominės sankcijos suduos naujų smūgių Baltarusijos žmonėms, kurie niekuo dėti. Kita vertus, ankstesni suvaržymai jau parodė, kad sunku nubausti Vladimiro Putino remiamą Lukašenką. Bet tai vienintelis kelias“, – teigia J.Marovič.
Būtina kelti kainą
Henricho Böllo fondo skyriaus Tbisilyje vadovas Stefanas Meisteris savo ruožtu pabrėžia, kad pakeisti režimo elgesį ir nėra ES sankcijų tikslas – esą Bendrija nori parodyti, jog spausdamas žmones Minskas negali peržengti raudonųjų linijų, susijusių su tarptautine teise ir normomis.
„Bet ES, net nesitikėdama didelių pokyčių artimiausiu metu, vis tiek turi didinti nepriimtinų veiksmų kainą režimui.
Bendrija nori parodyti, jog spausdamas žmones Minskas negali peržengti raudonųjų linijų, susijusių su tarptautine teise ir normomis.
Žinoma, kol Rusija išlaiko Lukašenką, sunku tikėtis iššaukti permainų, bet reikia, kad ir Maskva, ir Minskas suvoktų, jog toks elgesys kainuoja.
Negana to, sankcijos – svarbus signalas Baltarusijos visuomenei, kuriai parodoma, kad ES ją remia ir reaguoja į įvykius šalyje. Bet reikia iškart atlaisvinti kelius baltarusiams į Bendriją – skirti vizų darbui ir studijoms“, – tvirtina S.Meisteris.
A.Lukašenka nebegali balansuoti
Estijos užsienio politikos instituto direktorė Kristi Raik neabejoja, kad ES turi paskelbti kietesnes sankcijas – vien dėl incidento dėl „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo, kurį jį vadina „valstybiniu teroristiniu išpuoliu“.
„Deja, sankcijos greičiausiai nieko nepakeis. Opozicija ir ES nori laisvų, sąžiningų rinkimų, bet Lukašenkai tai nerūpi. Praradęs visą legitimumą ir baltarusius pavertęs priešais, Lukašenka tegali griebtis represijų, nors taip stumia Baltarusiją į sąjungą su Rusija.
Po pastarųjų mėnesių represijų Lukašenkai nebėra galimybės balansuoti tarp ES ir Rusijos. Bendrija turi atsargiai pasverti sankcijas, kad sumažintų jų poveikį paprastiems baltarusiams ir neatneštų naudos Kremliui“, – teigia K.Raik.
