V.Putinas sprogimus ant Krymo tilto pavadino teroro aktu ir apkaltino Ukrainą

Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad aštuntą mėnesį trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą lydi pramoniniu mastu vykdomas istorinių objektų ir vertybių naikinimas ir grobstymas.

Ukrainos kultūros ministras interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ teigė, kad Rusijos kariai savavališkai grobia beveik 40 Ukrainos muziejų eksponatus. Ministras Oleksandras Tkačenka pridūrė, kad dėl kultūros objektų plėšimo ir naikinimo nuostoliai vertinami šimtais milijonų eurų.

„Rusų požiūris į Ukrainos kultūros paveldą yra karo nusikaltimas“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad nuolatinis Rusijos teroras prieš civilius Ukrainos gyventojus liudija, jog ji atsisako derėtis, o vienintelės derybos, galinčios priartinti taiką, yra derybos dėl didesnės pagalbos Ukrainai.

„Šiandien šį kreipimąsi noriu adresuoti tiems pasaulio žmonėms, kurie patiria Rusijos manipuliacijas dėl tariamų derybų. Esą tik derybomis galima užbaigti šį žiaurų Rusijos teroristų karą. Ar teroristinė valstybė nori taikos? Akivaizdu, kad taip nėra. Tai ji įrodo kiekvieną dieną ir naktį“, – vakariniame kreipimesi sakė V.Zelenskis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį kalbėjosi telefonu ir sutarė, kad naujausi Kremliaus branduoliniai grasinimai yra „neatsakingi“, o dalinė mobilizacija – „rimta klaida“, teigiama Vokietijos vyriausybės pranešime, praneša „Reuters“.

Beveik valandą trukusiame pokalbyje telefonu daugiausia dėmesio buvo skirta pasirengimui artėjantiems G7 ir G 20 susitikimams, kuriuose bus aptarta Rusijos invazija į Ukrainą ir jos padariniai.

Abu vadovai susitarė niekada nesitaikstyti su Rusijos įvykdyta Ukrainos teritorijos aneksija ir pavadino ją tolesne eskalacija.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) sekmadienį pareiškė, kad Ukraina pastarosiomis dienomis ėmė „gerokai dažniau“ apšaudyti Rusijos pasienio teritoriją, ir tvirtino, kad per pastarąją savaitę per šiuos apšaudymus žuvo vienas žmogus, o dar penki buvo sužeisti.

„Nuo spalio pradžios Ukrainos ginkluotų grupuočių išpuolių prieš Rusijos pasienio teritoriją skaičius gerokai padidėjo“, – pareiškė už pasienio saugumą atsakinga FSB.

Pasak tarnybos, daugiausia buvo apšaudomos netoli Ukrainos Charkivo miesto esančios Belgorodo srities, taip pat Briansko ir Kursko sričių teritorijos. 

Anot jos, per pastarąją savaitę „32 vietovėse buvo užfiksuota daugiau kaip 100 apšaudymų naudojant salvinės ugnies sistemas, artileriją, minosvaidžius ir bepilotes skraidykles“.

FSB pareiškė, kad tarp sužeistųjų yra vienas vaikas, ir pridūrė, kad per šiuos apšaudymus taip pat buvo „apgadintos dvi elektros pastotės, 11 gyvenamųjų namų ir du administraciniai pastatai“.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ragina su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nepradėti derybų dėl taikaus karo Ukrainoje sprendimo, rašo „Deutsche Welle“.

„Nereikia derėtis su teroristais, nes jiems tai yra naudinga. Ilgalaikėje perspektyvoje [už tai] sumokėsime brangiau“, – pareiškė ji šeštadienį paskelbtame interviu britų laikraščiui „The Telegraph“, komentuodama galimybę pradėti tokias derybas. Interviu leidiniui Estijos vyriausybės vadovė davė prieš kelias dienas Europos politinės bendrijos susitikimo Prahoje kuluaruose.

Postimees/Scanpix Baltics nuotr./Kaja Kallas

„Kalbant apie Putiną, jis, žinoma, yra karo nusikaltėlis ir turi būti nubaustas už įvykdytus agresijos nusikaltimus“, – pabrėžė K.Kallas.

Ji taip pat pripažino vis dar „nerimaujanti“, kad Vakarų sąjungininkai galėtų pastūmėti Ukrainą „pirma laiko pradėti taikos derybas, kurioms jie [ukrainiečiai] nepasirengę“.

Pasak Estijos premjerės, Vakarai „visai kitaip suvokia“ tai, ką taika gali reikšti už geležinės uždangos anksčiau buvusioms šalims.

„Pusei Europos Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškė taiką, reiškė klestėjimą, – paaiškino ji. – Kitoje Europos pusėje taika reiškė žiaurumus, kankinimus ir masines deportacijas.“

„The Telegraph“ rašo, kad K.Kallas motinai tebuvo šeši mėnesiai, kai jos šeima, kaip ir daugybė kitų žmonių, sovietų valdžios įsakymu buvo sugrūsta į galvijų vagoną ir ištremta į Sibirą. Į Estiją ji grįžo būdama dešimties.

Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas pranešė, kad šeštadienį Zaporižios atominėje elektrinėje nutrūkusi elektros tiekimo linija atkurta.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žiemą vėl bandys blokuoti Ukrainos grūdų eksportą ir ragina padėti Kyjivui.

„Sprendžiant iš ankstesnių rezultatų ir žinant, kad jis yra pasirengęs naudoti badą kaip ginklą, panašu, kad V.Putinas šią žiemą vėl bandys šantažuoti pasaulį blokuodamas Ukrainos grūdus“, – sekmadienį tviteryje paskelbė G.Landsbergis. 

„Galime visam laikui apriboti V.Putino galimybes kelti grėsmę pasaulio maisto tiekimui. Mes galime suteikti Ukrainai teisę ginti savo jūras ir atkurti ekonomiką. Padarykime tai anksčiau nei vėliau“, – ragino ministras.

Jo teigimu, jau dabar veikia Europos Sąjungos karinė misija „Atalanta“, skirta apsaugoti laivybą nuo piratavimo Vakarų Indijos vandenyne. Šį modelį, anot G. Landsberio, būtų galima naudoti ir Juodojoje jūroje.

„V.Putino grūdų naudojimas kaip šantažo įrankis turi būti sustabdytas. Turime rimtai tai sustabdyti. Mes galime sukurti apsaugą nuo jo. Turime būti pasirengę apsaugoti Ukrainos eksportą ir pajamas“, – tviteryje rašė ministras. 

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Tiesiog negalime pasitikėti Ukrainos grūdus vagiančiu okupantu, kad jis bus sąžiningas derybose dėl Ukrainos grūdų eksporto“, – pabrėžė G.Landsbergis. 

Anot jo, didesnio nuotolio pakrančių gynyba Juodojoje jūroje kartu su karine palyda laivybai paskatintų Ukrainos ekonomiką, užtikrintų grūdų eksportą ir padėtų išvengti pasaulinės maisto krizės.

G.Landsbergio teigimu, anksčiau ar vėliau neišvengiamai teks stiprinti saugumą Juodojoje jūroje, „ypač jei V. Putinas lapkritį atsisakys atnaujinti „Grūdai taikai“ susitarimą, kuo jis jau grasina“.

Pasak ministro, Ukrainai taip pat reikia svertų, kad padidintų produktų, kuriuos galima eksportuoti, kategorijas, tai padėtų jai atgauti „ekonominį suverenitetą ir padidinti jos gebėjimą kovoti ir atstatyti.

„Mes galime pasiūlyti šį svertą“, – pabrėžė ministras.

Rusijos kariai derasi su trečiosiomis šalimis dėl amunicijos įsigijimo, taip pat gabena ją iš Baltarusijos skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Rusijos vadovybė imasi priemonių, kad rastų papildomų išteklių karui. Šiuo metu vyksta derybos su trečiosiomis šalimis dėl artilerijos sviedinių, minosvaidžių sviedinių ir daugkartinio paleidimo raketų sistemų komponentų pirkimo“, – nurodoma naujausioje apžvalgoje.