Atstovybę Europoje Taivanas atidarys po 18 metų pertraukos. Papildomą erzelį Pekinui sukels tai, kad misija bus vadinama „Taivano atstovybe Lietuvoje“, o ne „Taibėjaus atstovybe“, kaip yra kai kuriose kitose šalyse. Taivaniečių atstovybė pradės veikti dar šią vasarą.
Kinija siekia izoliuoti Taibėjų pasaulinėje arenoje ir vengia bet kokiu atveju vartoti žodį „Taivanas“, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio legitimumo. Pekinas ne kartą grasino susigrąžinti salos kontrolę jėga.
Šis sprendimas – ne pirmasis Vilniaus diplomatinis manevras, kuris pykdo Kiniją. Lietuva neseniai pasitraukė iš bendradarbiavimo formato 17+1, kuris vienija Kiniją ir daugiausia Rytų bei Vidurio Europos šalis, taip pat paskelbė planus atidaryti savo verslo misiją Taivane.
Daugelis ekspertų sako, kad Lietuvos žingsnis yra nuoseklus, tačiau kartu raginama įvertinti Taivano motyvus bei galimą asimetrinį kinų atsaką, pavyzdžiui, kibernetinėje erdvėje.
Kol kas Kinija per savo Taivano reikalų tarnybą įspėjo Lietuvą „nesiųsti klaidingų signalų Taivano nepriklausomybės jėgoms“ ir paragino Vilnių „laikytis vienos Kinijos principo“.
Entuziazmas išblėso
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius 15min sakė, kad Lietuvos pozicija Taivano klausimu jau kuris laikas yra gana nuosekli, tad žinia apie būsimą atstovaujamojo biuro atidarymą neturėtų stebinti.
Ir atvirkščiai – analitikas priminė, kad Vilniuje dar neseniai kaip tik kalbėta apie naują santykių su Kinija pavasarį, kinų investicijos čia viliotos kalbant apie Lietuvą kaip apie vartus Pekino pinigams į Europą.
„Lietuvos pozicija radikaliai pasikeitė. 2018 metais Dalia Grybauskaitė paskelbė apie naują pavasarį santykiuose su Kinija, o tuometis Lietuvos banko vadybos pirmininkas Vasiliauskas teigė, kad Lietuva turi siekti tapti vartais Kinijai į Europos Sąjungą. Buvo daug entuziazmo, bet dabar einama į kitą pusę.
Ne tik dėl atstovybės – Vyriausybė uždraudė kinišką įrangą Lietuvos oro uoste, yra Seimo rezoliucija dėl uigūrų genocido, reikalaujama, kad Kinija gerbtų žmogaus teises ir politines laisves Honkonge.
Iš esmės puolama visais frontais. Atstovybės atidarymas irgi itin smarkiai suerzins Kiniją. Lietuvai pliusas yra tai, kad Lietuva nėra viena – mes nebūtume vienintelis taikinys, jei Pekinas nutartų keršyti“, – svarstė K.Girnius.
K.Girnius: didžiausias pavojus – kibernetinės atakos prieš Lietuvos infrastruktūrą
Politologo manymu, Kinijos ekonominės sankcijos nebūtų labai reikšmingos, nes dvišaliai ekonominiai ryšiai nėra itin gilūs.
„Galbūt gali uždėti kokius muitus, bet čia smulkmenos. Didžiausias pavojus – kibernetinės atakos prieš Lietuvos infrastruktūrą, bet nežinau, ar Kinija rizikuotų. Vis dėlto reikia įvertinti tokią galimybę ir pasiruošti“, – pridūrė analitikas.
Taivanas, K.Girniaus manymu, „puikiai supranta“ ribą, kurios pats negali peržengti: „Jie suvokia, kad Amerikos galimybės apginti Taivaną Kinijos puolimo atveju yra gerokai sumažėjusios, nes JAV lėktuvnešis arti Taivano priplaukti jau negali.“
„Bet klausimas sudėtingas. Taivaną pradeda palaikyti vis daugiau valstybių, kurios nusigręžia nuo Kinijos, tad gali kilti pagunda plėsti santykius ir galbūt kada nors prašyti, kad šalį pripažintų. Aišku, Lietuva nėra ta šalis, dėl kurios veiksmų Kinija imtų bausti Taivaną.
Vis dėlto esame nuoseklūs. Lietuva skelbia vertybių politiką, bet amžinai kritikuodavo tik Rusiją. Manau, kad daug žmonių jau supranta, jog (Kinijos, – red.) pažadai buvo tušti, svajonės pernelyg optimistiškos.
Lietuva teisingai pasielgė pakeisdama savo politiką. Negalima kritikuoti Rusijos ir apsimesti, kad Kinija visiškai nekalta – Kinijos vykdomos represijos platesnės nei rusiškos“, – 15min kalbėjo K.Girnius.
Jis Lietuvos veiksmus užsienio politikos srityje vadina „realistiškais“, bet pabrėžia, kad jam kartais atrodo, jog „einama va bank“: „Yra tam tikro pertempimo. Kartais kyla klausimas, ar negalima to paties pasiekti veikiant truputį švelniau ir apdairiau.“
„Turime tokį kuklų polinkį eiti va bank. Tarsi norime būti pirmaisiais, kurie pavartos Taivano pavadinimą. Toks puolimas visais frontais gali sukelti reakciją, visų pirma – kibernetinių atakų pavidalu“, – teigė K.Girnius.
Ar Taivanas pasiruošęs dar vienam žingsniui?
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis, kalbėdamas su 15min, teigiamai įvertino žinią apie būsimą Taivano atstovaujamojo biuro Lietuvoje atidarymą, bet priminė, kad Vilniuje dažnai primirštama, jog savus skaičiavimus atlieka ir Taibėjus.
„Atstovybes Taivanas turi daug šalių, tad tai nėra tolygu diplomatinių santykių užmezgimui. Lietuvos santykiai su Kinija labai pablogėjo, tad mes galbūt šį žingsnį matome kaip tam tikrą išeitį iš patinės situacijos“, – tvirtino Š.Liekis.
Jis, tiesa, pridūrė manantis, kad Taivanas nėra pasirengęs „radikaliam diplomatinės ekosistemos pasikeitimui“.
„Taivanas supranta, kad diplomatinis pripažinimas reikštų santykių su Pekinu eskalaciją. Gerai, Lietuva gauna atstovybę, bet iš esmės rimtas proveržis neįvyko.
Š.Liekis: man atrodo, kad mes, eskaluodami šią temą, nepagalvojome, kas skaičiuojama Taivane
Taivanas, ko gero, nėra pasiruošęs, kad Lietuva jį pripažintų ir kad tada nutrūktų diplomatiniai santykiai su Kinija, kuri yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė.
Man atrodo, kad mes, eskaluodami šią temą, nepagalvojome, kas skaičiuojama Taivane. Taivaniečiai į šiuos klausimus žiūri apdairiau“, – 15min sakė Š.Liekis.
Analitikas priminė, kad ruoštis Taivano atstovybės įsteigimui Vilniuje pradėta „dar prieš Gabrielių Landsbergį“: „Jau prieš dvejus trejus metus pozicijos buvo derinamos, dirbo Linas Linkevičius. O dabar atėjo laikas.“
Š.Liekis sutiko – į bet kokias Taivano iniciatyvas Kinija tikrai reaguoja. O dabar esą gali būti visaip.
„Gal sureaguos, o gal kaip tik nekreips dėmesio, taip parodydami, kad nieko reikšmingo ir rimto čia neįvyko. Žingsnį laikau pozityviu. Kita vertus, visada akcentuoju, kad reikia kalbėti apie kelerių metų procesą“, – teigė profesorius.
Pavyzdys iš šių metų vasario neįkvepiantis. Taibėjus tada paskelbė, kad atidarys atstovaujamąjį biurą Pietų Amerikos šalyje Gajanoje, bet jau kitą dieną susitarimą ši valstybė atšaukė. Taivanas tuomet apkaltino Kiniją sukūrus Gajanai didžiulį spaudimą.
Kokie kaštai ir kokia nauda?
Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala 15min irgi tvirtino, kad reikia atsižvelgti į tai, jog galimos audringos Kinijos reakcijos atveju Lietuva nebūtų viena – priklausome ES ir NATO.
„Žingsnio dėl atstovybės buvo galima tikėtis, tad jis nestebina. Iš Kinijos išgirsime retorinį pasmerkimą – be abejo, bet koks Taivano valstybingumo statuso rodymas yra ryški raudonoji linija, kurią Pekinas gina visomis priemonėmis.
Bet Lietuvoje, matyt, skaičiuojama, kad priklausomybė nuo Kinijos rinkos ar kitų aspektų yra gana nedidelė, tad ir atsako mastas nebūtų grėsmingai didelis“, – teigė L.Kojala.
Pasak analitiko, Taivanas, žinoma, budriai stebi Kinijos reagavimą, bet puikiai supranta ir tai, kad didelio pasirinkimų spektro neturi.
„Nėra taip, kad daugybė valstybių norėtų žengti tokį žingsnį kaip Lietuva labai drąsiai ir tai darytų suprasdamos galimas pasekmes. Manau, kad Taivanui buvo svarbiau pasinaudoti galimybe beveik po 20 metų sukurti tokį diplomatinį atstovavimą“, – kalbėjo RESC vadovas.
L.Kojala: Lietuvoje skaičiuojama, kad priklausomybė nuo Kinijos rinkos yra gana nedidelė, tad ir atsako mastas nebūtų grėsmingai didelis.
Kibernetinės atakos? Vakarai nuolat kaltina Kiniją dėl įvairių išpuolių kibernetinėje erdvėje, o naujausia salve tapo Jungtinės Karalystės ir ES pareiškimai, esą Pekinas anksčiau šiemet įvykdė didelę kibernetinę ataką prieš „Microsoft Exchange“ serverius.
„Ir JAV neseniai įvardijo Kiniją kaip atsakingą už vieną išpuolių. Niekas iki galo neatmestina, bet dalykai nebūtinai automatiškai susiję.
Manau, kad Vyriausybė puikiai supranta, jog atsakas bus. Tačiau, matyt, tikimasi, kad kaštai nebus didesni nei galimybės, kurias atveria didesnis Taivano įsitraukimas į santykius su Lietuva.
Visi puikiai supranta, kad Lietuva nėra viena, kad priimami sprendimai neperžengia ribų, kurias sau brėžia ir kitos ES valstybės.
Be to, sprendimas sulauks dėmesio kitoje Atlanto pusėje, kur Kinija, švelniai tariant, nėra suvokiama kaip pati lengviausia partnerė. Manau, kad sulauksime paramos ir palaikymo“, – 15min teigė L.Kojala.
Reakcija jau yra, ir ji neigiama
„Esu tikras, kad reakcija bus itin neigiama. Pastaruoju metu mūsų šalis itin neigiamai aptarinėjama kinų žiniasklaidoje, o į naujieną dėl atstovybės jau sureagavo didžiausi naujienų portalai, Taivano reikalų biuras Kinijoje ir Užsienio reikalų ministerija“, – 15min teigė RESC Kinijos programos asocijuotas ekspertas Raigirdas Boruta.
Jis mano, kad artimiausiu metu paaiškės, ar Kinijos atsakas apsiribos tik smerkiančiais pareiškimais ar priminimais, kad Lietuva turėtų laikytis „vienos Kinijos“ principų.
„Turint omenyje gana ribotus Kinijos ekonominius ir politinius svertus Lietuvos atžvilgiu, sunku pasakyti, kokių žingsnių gali imtis Kinija. Tačiau, mano nuomone, sprendimas įkurti atstovybę, kurios pavadinime naudojamas žodis „Taivanas“, problemos rimtumą iškelia į visiškai kitą lygį. Esu linkęs manyti, jog Kinija tikrai neapsiribos tik griežtais pareiškimais”, – pabrėžė R.Boruta.
Analitikui atrodo svarbu, kad atstovybė Lietuvoje vadinsis Taivano, o ne Taibėjaus biuru. Lietuva tampa pirmąja valstybe Europoje, turėsiančia būtent Taivano atstovybę.
„Pavadinimo „Taibėjus“ naudojimas yra kompromisinis susitarimas tarp Taivano ir Kinijos. Taibėjus arba Kinijos Taibėjus yra oficialus Taivano pavadinimas, kuris naudojamas kai kuriose tarptautinėse organizacijose, sporto varžybose, olimpiadoje.
Tiek Kinijai, tiek Taivanui tai naudinga – „Taibėjaus“ naudojimas leidžia Taivanui stiprinti savo atstovavimą užsienyje, o Pekinui gerai tai, kad „Kinijos Taibėjus” parodo Taivano politinio statuso neapibrėžtumą ir dviprasmiškumą.
Vilniuje steigiama atstovybė oficialiame pavadinime naudos žodį „Taivanas”, o ne „Taibėjus” ir tai yra ypatingai didelę reikšmę turintis skirtumas. Pralenkėme net Japoniją ir JAV. Taivano atstovybės įkūrimas šalyje, kuri yra NATO, ES, EBPO narė – didžiulis dabartinės Taivano valdžios pasiekimas, plačiai akcentuojamas vietinėje žiniasklaidoje“, – dėstė R.Boruta.
Jis sutinka, kad atstovybės priėmimas nėra lygintinas su diplomatinių santykių užmezgimu, bet priduria: „Turint omenyje esminius skirtumus su egzistuojančiomis Taibėjaus atstovybėmis kitose šalyse, manau, kad Taivano atstovybė yra labai arti tos ribos.“
R.Boruta: sprendžiant iš oficialiosios retorikos Taivano atžvilgiu, neišspręstas Taivano klausimas tampa vis didesne našta, kuri, pasak Xi Jinpingo, negali ir toliau būti perduodama iš kartos į kartą.
„Šis precedento Europoje neturintis Lietuvos žingsnis gali sulaukti griežto Kinijos atsako. Kinijos auganti įtaka ir galia yra nekvestionuojama, ji taip pat yra JT Saugumo Tarybos nuolatinė narė ir neatsiejama pasaulio ekonomikos dalis.
Manau, kad Lietuva vis dėlto turėtų stengtis kiek įmanoma labiau palaikyti balansą tarp Kinijos ir Taivano, užuot rinkdamasi vieną kryptį“, – tvirtino R.Boruta.
Jis priminė, kad Kinijos lyderis Xi Jinpingas dar šių metų liepą kalbėjo apie „Taivano išlaisvinimą“, o Pekinas niekada nėra atmetęs karinės jėgos panaudojimo galimybės.
„Xi Jinpingo valdomos Kinijos kantrybė senka: sprendžiant iš oficialiosios retorikos Taivano atžvilgiu, neišspręstas Taivano klausimas tampa vis didesne našta, kuri, pasak Xi Jinpingo, negali ir toliau būti perduodama iš kartos į kartą.
Taibėjus gerai suvokia Pekino nubrėžtas ribas, tačiau šiuo metu valdančioji Taivano demokratinė pažangos partija, aiškiai remianti nepriklausomo Taivano idėją, stengiasi tas ribas atvirai kvestionuoti“, – dėstė analitikas.
