Įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos Vakarų ne kartą prašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šią savaitę duodamas interviu „Reuters“ ir CNN, jis pakartojo tokį prašymą – Ukrainos lyderio teigimu, NATO galėtų patruliuoti oro erdvėje virš Ukrainos ir neleisti Rusijos aviacijai vykdyti operacijų prieš Ukrainos gynėjus ir civilius.
Duomenys iš Ukrainos karo metu vertintini, žinoma, atsargiai, bet panašu, kad Rusija arba jau kontroliuoja oro erdvę, arba netrukus joje šeimininkaus.
Tokį pat prašymą jausmingame kreipimesi į Lenkijoje viešėjusį Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsoną išsakė ir Ukrainos žurnalistė Daria Kaleniuk. Ji per spaudos konferenciją tiesiog maldavo paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos.
Trečiadienį pasisakė ir buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji feisbuke parašė: „Sankcijos Putino nesustabdys. <...> Karą sustabdyti gali tik karas, kuris jau prasidėjo. <...> Mantros kartojimas, kad NATO negali padėti Ukrainai, jau skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą.“
Bet tokius raginimus vienas po kito atmetė ir JAV prezidentas Joe Bidenas, ir Pentagonas, ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, ir Jungtinės Karalystės politinė vadovybė.
-
Rusijos karas prieš Ukrainą prasidėjo ne per naktį: kiek toli siekia nesutarimų šaknys?
-
V.Putino scenarijus Ukrainai bei pasauliui: nestabdomas agresorius kojomis išspardys ir daugiau durų
-
NATO siunčia į rytinį sparną greitojo reagavimo dalinius
-
Vakarai didina spaudimą, dėl Kinijos vaidmens – nauji klausimai
-
G.Landsbergis apie Ukrainai pažadėtus naikintuvus: „Valstybės turi nuspręsti pačios“
-
Rusijos invazija į Ukrainą keičia Suomijos nuomonę dėl stojimo į NATO
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as trečiadienį sakė, kad neskraidymo zonos virš Ukrainos paskelbimas „nulemtų karą prieš Rusiją visoje Europoje“.
Kas yra neskraidymo zona?
Neskraidymo zona reiškia oro erdvės dalį, kurioje ji paskelbiama, „uždarymą“ – kitaip tariant, nustatoma, kad joje negali skristi tam tikri orlaiviai.
Pavyzdžiui, tokia zona skelbiama saugant tokias jautrias vietas kaip karališkosios rezidencijos. Neskraidymo zonos dažnai skelbiamos virš didelių sportinių renginių ar kitų masinių renginių. Bet, aišku, yra ir karinis kontekstas.
Konflikto sąlygomis neskraidymo zonos tikslas yra neleisti orlaiviams įskristi į konkrečią oro erdvę. Taip siekiama užkirsti kelią oro atakoms ar žvalgybai, o tai, kaip laikomasi tvarkos, irgi prižiūrima karinėmis priemonėmis – viena jų yra orlaivių, įskrendančių į draudžiamą zoną, tupdymas.
Galimybė, kad NATO susidurtų su Rusijos kariniais lėktuvais, greitai eskaluotų situaciją iki labai pavojingos ribos.
Kitaip tariant, neskraidymo zona virš Ukrainos reikštų, kad karinės pajėgos – konkrečiai NATO – tiesiogiai susikirstų su Rusijos oro pajėgomis ir turėtų kovoti su Rusijos lėktuvais, jei jie pasirodytų toje zonoje.
„Negali tiesiog pasakyti, kad, štai, čia bus neskraidymo zona. Tokią zoną reikia įtvirtinti“, – kalbėdamas su „Foreign Policy“ įspėjo buvęs JAV karinių oro pajėgų generolas Philipas Breedlove'as.
Jis neskraidymo zonos virš Ukrainos idėją palaiko, bet įspėja, kad ant kortos pastatyta labai daug: „Tai prilygtų karo Rusijai paskelbimui. Jei paskelbsime neskraidymo zoną, turėsime neutralizuoti priešo galimybes veikti šioje zonoje.“
„Neturime jokių planų veikti Ukrainoje – nei ant žemės, nei ore“, – pirmadienį NBC pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Neskraidymo zonai palaikyti reikia karinės jėgos, tai reikštų kitų šalių įsitraukimą į karo veiksmus. Šiuo atveju tai būtų NATO valstybės.
Neskraidymo zonos išlaikymas reiškia, kad atsiranda didžiulė tikimybė, jog prasidės karo veiksmai tarp NATO ir Rusijos“, – 15min teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė.
O karybos ekspertas dr. Egidijus Papečkys, bendraudamas su portalu, pabrėžė: „Dabar vyksta karas. Ir jei kare atsirastų dar viena pusė, tai reikštų karo paskelbimą Rusijai.“
Rusija galėtų panaudoti branduolinį ginklą
Neskraidymo zonos anksčiau buvo paskelbtos tris kartus. 1991 metais, po pirmojo Persijos įlankos karo, JAV vadovaujama koalicija nustatė dvi tokias zonas Irake, kad Saddamas Husseinas negalėtų pulti kai kurių etninių ar religinių visuomenės grupių.
1992 metais Jungtinės Tautos (JT) priėmė rezoliuciją, kuria uždraudė nepatvirtintus karinius skrydžius virš Bosnijos, kur tuo metu siautėjo karas.
Galiausiai 2011 metais JT Saugumo Taryba taip pat pritarė neskraidymo zonos paskelbimui per karinę intervenciją Libijoje. Tiek šioje šalyje, tiek Bosnijoje zoną palaikė NATO pajėgos.
Bet dabar situacija kitokia, nes neskraidymo zona būtų siekiama užkardyti ne bet kokios šalies, o Rusijos, branduolinės supervalstybės, karinius veiksmus. Analitikų teigimu, riziką, kad kilus Rusijos ir Vakarų karui galėtų būti panaudoti branduoliniai ginklai, privaloma įvertinti.
Leidinys „Vox“ šią savaitę įspėjo: „Vakarai negali Putino laikyti dar vienu Saddamu Husseinu – neskraidymo zona yra katastrofiškai bloga mintis. Tai reikštų, kad Amerika skelbia karą Rusijai – pirmąjį didelį karinį konfliktą tarp valstybių, kurios kartu sudėjus turi 90 proc. pasaulio branduolinių ginklų.“
M.Rubio: manau, kad žmonės turi suprasti, ką tai reikštų. Tai reikštų apsisprendimą numušti Rusijos lėktuvus. O tai jau reikštų Trečiąjį pasaulinį karą.
Tarptautinės krizių grupės direktorė Europai ir Vidurio Azijai Olga Oliker pabrėžė: „Neskraidymo zona nėra stebuklingas skėtis, neleidžiantis lėktuvams įskristi į draudžiamą oro erdvę – tai yra sprendimas atakuoti tokius lėktuvus. Neskraidymo zona reiškia didelį karą.“
Lyg tyčia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai demonstratyviai padidino Rusijos branduolinių pajėgų parengtį, o užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė: „Trečiasis pasaulinis karas būtų branduolinis ir destruktyvus.“
Amerikoje keli įstatymų leidėjai, daugiausia respublikonai, skelbia palaikantys neskraidymo zonos virš Ukrainos paskelbimo idėją. Bet ir Baltieji rūmai, ir vienas įtakingiausių respublikonų Marco Rubio, dirbantis Senato žvalgybos komitete, tokį sprendimą griežtai atmeta.
„Manau, kad žmonės turi suprasti, ką tai reikštų. Tai reikštų apsisprendimą numušti Rusijos lėktuvus. O tai jau reikštų Trečiąjį pasaulinį karą“, – tvirtino M.Rubio.
O galbūt V.Putinas blefuoja? Darmuto koledžo branduolinių ginklų ekspertas Nickas Milleris tuo labai abejoja – jo manymu, Kremliaus grasinimus būtina vertinti rimtai.
„Visų pirma todėl, kad jie nesikerta su bendresne Rusijos pozicija dėl branduolinio ginklo panaudojimo. Rusijos strategijoje įsivaizduojama, kad galima priešininkui suduoti pirmąjį branduolinį smūgį, jei pralaimimas konvencinis konfliktas ar susiduriama su egzistencine grėsme“, – tvirtino N.Milleris.
Operacija būtų labai sudėtinga
D.Jakniūnaitė 15min teigė suprantanti ukrainiečių norą, kad kitos valstybės įsitrauktų į karą ir prisidėtų prie šalies gynimo. Bet ji pabrėžia, kad Rusija situaciją traktuotų kaip kitų šalių įsitraukimą į karo veiksmus.
„Taigi tikėtina, kad turėtume kalbėti ir karo zonos arba jo masto išsiplėtimą, kas šiuo metu atrodo kaip visiškai nepriimtinas sprendimo būdas. Dėl to šiuo metu ir naudojama bei pabrėžiama retorika apie Rusijos „sunaikinimą“ ekonominėmis ir finansinėmis priemonėmis“, – mano analitikė.
Kardifo universiteto mokslininkas, istorikas Sergejus Radčenka rėžia dar atviriau – jo teigimu, „turime padėti Ukrainai kaip tik galime, bet NATO tiesiogiai įsikišti negalima“.
S.Radčenka: „karštas karas“ su branduoline valstybe mus pakylėtų emociškai. Tik kad yra blogoji pusė – žūtų visi.
„Protingi žmonės tai supranta. Todėl jie dar prieš karą skelbė, kad NATO nesikiš į konfliktą, jei jis kils. Deja, tai galbūt prisidėjo prie Putino skaičiavimų.
Kad ir kaip būtų, „karštas karas“ su branduoline valstybe mus pakylėtų emociškai. Tik kad yra blogoji pusė – žūtų visi“, – mano S.Radčenka.
E.Papečkys savo ruožtu pabrėžia: nors sprendimas neskelbti neskraidymo zonos yra politinis, užtikrinti jos veikimą būtų labai sudėtinga technine prasme. Parengti planą užtruktų kelias savaites, reiktų didžiulio logistinio palaikymo, daug orlaivių, įskaitant naikintuvus.
„Užtikrinti neskraidymo zoną būtų labai sunku – staigiai uždaryti visą oro erdvę virš Ukrainos. Lėktuvams reikalinga apsauga, o sistema labai sudėtinga – komunikacija, oro kontrolė, valdymas, ryšiai.
Surengti tokią operaciją – uždaryti dangų virš Ukrainos – žinant, kad prieš tave yra Rusijos lėktuvai, turėtų būti rengiamas pilnas oro karas prieš rusų pajėgas. Tai neįmanoma nei politine, nei technine prasme“, – 15min teigė E.Papečkys.
Jis laiko prašymus padėti Ukrainai ar ją priimti į ES „informaciniais šūviais, puikiai žinant, kad nei NATO, nei ES negali priimti politinių sprendimų“.
JAV karinių oro pajėgų strategas Tysonas Wetzelis vyresnysis antrina lietuviui ekspertui: „Neturime tiek lėktuvų efektyviam neskraidymo zonos palaikymui. Tokia zona nėra panacėja, ji nesustabdytų sparnuotųjų ir balistinių raketų smūgių Kijevui.
Be to, šansai, kad tokia zona nulemtų tiesioginį ginkluotą JAV ir Rusijos konfliktą, siekia beveik 100 proc. Tai politinis sprendimas, kurio priėmimo neįsivaizduoju.“
Įmanoma kitokia pagalba
Dar vienas VU TSPMI politologas Laurynas Jonavičius vis dėlto laikosi nuomonės, kuri gana populiari NATO rytiniame flange. Jis teigia: „Dabar atsitraukus ir palikus Ukrainą sudraskymui, garantijų, kad branduolinio karo nebus kiek vėliau, tikrai negausime.“
Tačiau E.Papečkys nuomones, esą reikėtų smerkti NATO, jei Aljansas nepadės Ukrainai tiesiogiai, vadina „siauru lietuvišku požiūriu“.
„Reikėtų pasiskaityti dokumentus apie tai, kas yra NATO, kokie yra NATO tikslai ir ką pasižadėjo NATO narės stodamos į šią organizaciją. Lietuvoje priimta manyti, kad tai yra karinė sąjunga, kuri gali bet kada būti nukreipta bet kur.
NATO galėtų perkelti į Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos pasienį su Ukraina oro gynybos sistemas „Patriot“ ar NASAMS, kuriomis Rusiją būtų galima atgrasyti nuo smūgių į tiekimo linijas.
Bet pirmiausia tai yra gynybinė organizacija, skirta apsaugoti savo narių teritorinę erdvę – ne trečiųjų šalių. Taip, turime atvejų, kai buvo įsikišta į konfliktus ir svetur, bet turime suprasti, kad šį kartą NATO susiduria su milžiniškas branduolinio ginklo atsargas turinčia valstybe ir kad gali būti sukeltas branduolinis karas.
Kol kas tik ekonominė sąjunga – ES – remia Ukrainą ginklais. NATO – ne, tik atskiros šalys. Nė viena NATO narė neatsiklaususi kitų negali pradėti karo prieš Rusiją.
Pasaulinis branduolinis karas būtų daug didesnis blogis, todėl karą Ukrainoje ketinama spręsti kitomis priemonėmis. Šiandien ukrainiečiai dar turi galimybę apsiginti ir Vakarai jiems padeda.
Taip, žuvusių žmonių nesugrąžinsi, bet šį kartą NATO neturi pasirinkimo“, – dėstė E.Papečkys.
Tiesa, ekspertas neatmeta galimybės, kad tarptautinė bendruomenė ar ta pati NATO imsis karinių veiksmų prieš Rusiją, jei būtų peržengta riba, kurios jau negalėtų toleruoti Vakarų visuomenės: „Kur ta riba yra, kol kas neaišku“.
T.Wetzelis vyresnysis mano, kad vietoj kalbų apie NATO įsijungimą į karą Ukrainos pusėje reikėtų sutelkti dėmesį į kuo aktyvesnę kitokią karinę paramą Kijevui: „Jei konkrečiai, reikia priešlėktuvinių raketų „Stinger“ ir prieštankinių sistemų „Javelin“.
Panašios nuomonės laikosi Strateginių ir tarptautinių studijų centro Tarptautinio saugumo programos ekspertė Emily Harding. Ji įsivaizduoja, kad padedant ginklais aktyvus priešinimasis Rusijai galėtų tęstis net 10 metų.
„Jei Maskva sustos ties Dnipro upe, partizaninis karas galėtų būti vykdomas iš saugomo anklavo Vakarų Ukrainoje. Bet jei bus okupuota visa šalis, NATO narės turėtų užtikrinti saugius ginklų tiekimo kanalus per pasienį. Taip okupacijos kaina Rusijai smarkiai išaugtų“, – svarsto E.Harding.
Jai pritaria ir portale „Defense News“ nuomonę išdėstę ekspertai Ryanas Brobstas, Bradley Bowmanas, Johnas Hardie bei Jackas Sullivanas.
Jų teigimu, JAV perduotos „Javelin“ ir britiškos NLAW prieštankinės sistemos jau dabar naikina Rusijos karinę techniką. Bet kadangi šių ginklų atsargos greitai gali tiesiog išsekti, straipsnio autoriai siūlo į Ukrainą siųsti dar daugiau ginklų, kurių prireiktų partizaniniame kare.
Rusijos agentai esą neabejotinai jau dabar stebi Ukrainos pasienio su NATO šalimis punktus. Bet NATO galėtų perkelti į Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos pasienį su Ukraina oro gynybos sistemas „Patriot“ ar NASAMS, kuriomis Rusiją būtų galima atgrasyti nuo smūgių į tiekimo linijas.
