Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Ukrainiečiai teigia atsikovoję 3 km teritorijos prie Bachmuto
- „Wagner“ įkūrėjas J.Prigožinas vėl kritikuoja Rusijos karinę valdžią ir skundžiasi patiriantis nuostolių
- Prancūzijos parlamentas ragina ES įtraukti „Wagner“ į teroristinių grupuočių sąrašą
- Analitikai tikina, kad Pergalės paradas Maskvoje rodo Rusijos kariuomenės degradaciją
- Rusija praneša, kad netoli Voronežo dronais apšaudytas karinis objektas
Svarbiausias antradienio naujienas apie Ukrainą rasite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
D.Peskovas: Rusijos „karinė operacija“ yra labai sunki
00:05 Atnaujinta 00:35
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje yra labai sunki, tačiau „tam tikri tikslai vis dėlto buvo pasiekti“, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
Dmitrijus Peskovas pasigyrė, kad Maskva smarkiai apgadino Ukrainos „karinę mašiną“, tačiau jos pajėgos dirba lėtai, nes tai „nėra karas“.
Rusija nuo pat pirmos dienos karinę invaziją į Ukrainą vadino „specialia karine operacija“.
D.Peskovas sakė, kad Vakarai padarė „daug klaidų“ ir „apgavo Rusiją“, o tai paskatino Rusiją pradėti operaciją Ukrainoje – pasak jo, Vakarai tapo šios operacijos dalyviais.
Jis tvirtino, kad neseniai įvykdytos bepiločių lėktuvų atakos prieš Kremlių buvo „bandymas įvykdyti teroristinį išpuolį“ prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ir sakė, kad tokiu būdu Ukraina „susilygino su terorizmo rėmėjų valstybėmis“.
D.Peskovas pareiškė, kad po šio incidento Rusija įgyvendins visas būtinas saugumo priemones.
Ukrainos pareigūnai ir JAV ne kartą neigė, kad yra prisidėję prie dronų atakos prieš Kremlių.
Kalbėdamas apie anksčiau šiais metais Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotą arešto orderį V.Putinui, D.Peskovas sakė:
„Sunku įsivaizduoti, kad kas nors pasaulyje rimtai svarstytų galimybę išduoti TBT orderį V.Putinui, branduolinės valstybės vadovui.“
D.Peskovas kanalui sakė, kad jo šalis yra „pernelyg stipri valstybė“, kad atsisakytų savo pozicijų dėl Vakarų spaudimo, ir teigė, kad Kremlius nebendraus su Vakarų žiniasklaida, „kol ji nepradės domėtis tiesa“.
Išlaisvintose Donecko regiono teritorijose policija rado 385 kūnus
23:00
Išlaisvinus Limano ir Svjatogorsko bendruomenes iš Rusijos okupantų, teisėsaugos pareigūnai vis dar randa naujų kapų ir neatpažintų lavonų. Regione jau rasti 385 kūnai, iš kurių 103 dar neidentifikuoti, rašo UNIAN.
Donecko srities policijos duomenimis, deokupuotose teritorijose iš viso rasti 385 kūnai, iš jų 309 – civilių gyventojų.
„Tarp Rusijos agresijos aukų yra 174 vyrai, 117 moterų, 6 vaikai, dar 12 žmonių lytis nenustatyta“, – sakoma pranešime.
Kartu nurodoma, kad toliau tęsiamas žuvusiųjų identifikavimo darbas – iki šiol identifikuoti 282 žmonės. Bogorodičnės kaime, kurį beveik visiškai sugriovė Rusijos kariai, ekshumuotos dvi pagyvenusios moterys ir vyras. Civiliai buvo palaidoti viename iš kiemų.
Dar trijų civilių vyrų kūnai buvo ekshumuoti Limane. Preliminariais duomenimis, du iš jų mirė dėl apšaudymo, o trečiasis mirė okupacijos metu dėl natūralių priežasčių.
„Deokupavus miesto kapinėse buvo rasta masinė kapavietė su žuvusiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariais, tada prasidėjo kruopštus darbas, siekiant nustatyti kiekvieno iš jų tapatybę“, – sakė policija.
Ekspertas įvardijo pagrindinę Rusijos kariuomenės problemą: jie patys jos nesupranta
22:02
Rusijos kariuomenė turi didelių problemų su logistika, tačiau okupacinė vadovybė nekreipia dėmesio į šį klausimą. Karo ekspertas Yigalas Levinas prognozuoja, kad Ukraina bandys pabloginti priešo padėtį šioje srityje.
Kaip pažymėjo ekspertas 24 kanalo eteryje, Rusijoje visada buvo problemų su logistika. Jis pabrėžė, kad karinėmis sąlygomis logistika – tai ne tik „pristatyti krovinį iš taško A į tašką B“, bet ir kompleksinė priemonė, susijusi su kariuomenės aprūpinimu.
„Ukraina bando į tai smogti, išmušti šį blogą lygį iš po kojų, kad jis taptų visai niekuo. Rusijoje logistika tradiciškai yra apleista. Ji nebuvo stipri net carinės, sovietinės ir dabartinės kariuomenės dalis. Ukraina tai supranta ir smūgiuoja į logistiką“, – pridūrė Y.Levinas.
Tuo pat metu Rusijoje logistikos klausimas traktuojamas gana atmestinai.
Kanada ir Latvija apmokys ukrainiečių jaunesniuosius karininkus
21:23
Kanada ir Latvija kartu organizuos kovinio vadovavimo mokymą ukrainiečių jaunesniesiems karininkams, kuris bus pradėtas jau kitą savaitę, trečiadienį paskelbė dviejų šalių gynybos ministrės.
„Šiandien galiu paskelbti, jog Kanada ir Latvija jau nuo gegužės 15-osios bendrai apmokys ukrainiečių karius Latvijos teritorijoje“, – žurnalistams Otavoje pareiškė Kanados gynybos ministrė Anita Anand, susitikusi su vizito atvykusia Latvijos gynybos ministre Inara Murniece.
Pasak Kanados ministrės, dviejų šalių kariuomenės „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariams parūpins vadovavimo gerinimo mokymą“.
Ukrainiečių jaunesniesiems karininkams, anot jos, bus aiškinama apie „pareigas mūšyje, planavimo procesą ir įsakymus, manevrų koordinavimą, žvalgybą, žvalgymą, planavimą ir vykdymą“.
Otava per pastaruosius metus Ukrainai skyrė daugiau kaip 1 mlrd. Kanados dolerių (apie 685 mln. eurų) vertės karinę pagalbą, įskaitant tankus ir šarvuočius, raketas „žemė – oras“, haubicas ir amuniciją.
Be to, nuo 2015 metų Kanada apmokė dešimtis tūkstančių ukrainiečių karių, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šį mėnesį pareiškė, jog su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau aptarė ilgalaikį bendradarbiavimą gynybos srityje.
Atskirai Kanada yra dislokavusi daugiau kaip 1,1 tūkst. karių Rytų Europoje, įskaitant 800 karių Latvijoje.
Parodytos ukrainiečių numuštos rusų raketos „Kinžal“ nuolaužos
21:07
Paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos Ukrainoje sistemos „Patriot“ numuštos rusiškos raketos „Kinžal“ nuolaužos.
Šį vaizdo įrašą paskelbė Vokietijos laikraščio „Bild“ žurnalistas Paulas Ronzheimeris.
„Šiandien (gegužės 10 d. – red. past.) Kyjive turėjome galimybę pamatyti raketos „Kinžal“, kurią gegužės 5 d. numušė sistema „Patriot“, liekanas. Tai buvo sensacija, nes hipergarsinė raketa buvo laikoma stebuklingu Putino ginklu“, – parašė „Twitter“ žurnalistas.
J.Prigožinas: „Wagner“ samdiniams Bachmute gresia apsuptis
20:49
Privačios Rusijos karinės kompanijos „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas teigia, kad jo samdiniams Bachmute, dėl kurio jau daug savaičių vyksta įnirtingos kovos, gresia apsuptis „dėl flango nesėkmių“.
J.Prigožinas dėl tokios padėties kaltina Rusijos gynybos ministerijos reguliarius dalinius, užimančius pozicijas flanguose.
Anksčiau jis teigė, kad Rusijos kariuomenės 72-oji motorizuotoji šaulių brigada pasitraukė iš savo pozicijų. Trečiadienį Ukrainos kariuomenės 3-iosios specialiosios šturmo brigados vadovybė pareiškė, kad ši informacija yra teisinga. Rusų pasitraukimą patvirtino ir Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.
J.Prigožinas ir toliau tvirtina, kad jo dalinius Rusijos kariuomenės vadovybė aprūpina nepakankamu kiekiu šaudmenų. Anksčiau jis grasino išvesti samdinius iš Bachmuto dėl nepakankamo šaudmenų tiekimo, dėl ko kaltino Gynybos ministeriją. Vėliau jis teigė, kad tiekimas pagerėjo, tačiau dabar vėl skundžiasi.
Ekspertas apie Ukrainos prasiveržimą Bachmute: tai dar ne didysis kontrpuolimas
20:45
Ukrainos ateities instituto karo ekspertas Ivanas Stupakas sako, kad Ukrainos kariuomenės žengimas į priekį prie Bachmuto Donecko srityje dar nėra didysis kontrpuolimas, tačiau tai yra geras proveržis.
Jo teigimu, rusai pasiekimu laiko net 60 metrų gatvės užėmimą šiame mieste.
„Jie vėl pradėjo antrąjį raundą, nes, kaip ir pernai, turėjo terminą iki gegužės 9 dienos. Norint nustatyti datas kitose vietovėse, tereikia susipažinti su praėjusių metų informacija. Nors operacijos mastas šiemet buvo mažesnis nei anksčiau, Rusijos kariškiams pavyko užimti 60 metrų gatvės Bachmuto mieste, o tai jiems yra reikšmingas pasiekimas“, – aiškino jis per televizijos kanalą FREEDOM TV.
Eksperto teigimu, Ukrainos karių pažanga turi gerą perspektyvą.
„Tai nedidelis proveržis, tai dar nėra kontrpuolimas, tačiau perspektyva jau dabar yra gana gera ir labai įdomi. Esant 3 kilometrų pločiui, einant į 2,5 kilometro gylį yra labai geras proveržis. Rusija “paimti„ miestą žada jau aštuonis mėnesius. O čia, tiesiogine prasme, per kelias dienas, per dieną ar dvi, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atkovojo didelę, rimtą miesto dalį“, – reziumavo jis.
Ukraina pranešė apie kontrataką Bachmuto kryptimi: Rusijos pajėgos atsitraukė iki dviejų kilometrų
19:56 Atnaujinta 20:04
Ukrainos sausumos pajėgoms vadovaujantis generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis trečiadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos, tarp jų ir „Wagner“ nariai, atsitraukė tam tikruose fronto sektoriuose prie Bachmuto. Apie tai jis pranešė per „Telegram“.
„Dėl gerai apgalvotos gynybos Bachmuto kryptimi gauname efektyvių mūsų dalinių veiksmų rezultatus. Visų pirma rengiame veiksmingas kontratakas. Tam tikruose fronto sektoriuose priešas nesugebėjo sulaikyti ukrainiečių gynėjų puolimo ir atsitraukė iki 2 kilometrų atstumu“, – sakė jis.
Pasak O.Syrskio, būtent kompetentingas gynybinės operacijos vykdymas išsekino apmokytas „Wagner“ samdinių pajėgas ir privertė jas tam tikruose rajonuose pakeisti prasčiau apmokytais Rusijos reguliariosios kariuomenės daliniais, kurie buvo sutriuškinti ir pasitraukė.
„Nepaisant didelio kariuomenės sutelkimo ir skambių Rusijos karo nusikaltėlių pareiškimų apie ketinimus užimti Bachmutą iki gegužės 9 d., priešui nepavyko užimti Ukrainos miesto. Mūsų gynybos pajėgos saugiai laiko frontą ir neleidžia priešui judėti į priekį. Mūšis dėl Bachmuto tęsiasi...“, – užbaigė vadas.
Kartu jis atskirai pažymėjo 3-iosios atskirosios šturmo brigados, kuri mūšyje sudavė galingą smūgį priešui ir „parodė Ukrainos kariuomenės galią“, darbą.
Antradienį „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas skundėsi, kad Rusijos karių 72-oji brigada „prarado tris kvadratinius kilometrus“, kuriuose „žuvo apie 500 žmonių“.
Vėliau 3-ioji atskiroji šturmo brigada, priklausanti taktinei grupei „Azov“, kuri saugo pietvakarinį Bachmuto pakraštį, paskelbė apie RF ginkluotųjų pajėgų 72-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados pabėgimą iš miesto.
3-ioji specializuotoji brigada pranešė apie sunaikintą priešo techniką ir amuniciją, likviduota daugiau kaip 150 užpuolikų, tarp jų – vagneriečių ir 5 į nelaisvę paimti rusai.
Trečiadienį žvalgybos padalinio „Terra“, priklausančio taktinei grupei „Azov“, vadas Nikolajus Volochovas „Espresso“ sakė, kad dėl 3-iosios atskirosios šturmo brigados veiksmų išlaisvinta daugiau kaip du kilometrai netoli Bachmuto.
Rusijos pajėgos nuo pernai vasaros stengiasi užimti Bachmutą, kurio politinė svarba jau viršijo bet kokią šio miesto strateginę vertę.
Rusijos samdinių grupė „Wagner“, kuri vadovauja Rusijos puolimui prieš Bachmutą, yra viešai pasiskundusi Maskvai, kad jai trūksta išteklių išlaikyti savo pozicijas.
Grupės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas pagrasino šią savaitę išvesti savo pajėgas iš miesto, jei gynybos ministerija nepadidins šaudmenų tiekimo.
„Mūsų gynybos pajėgos laiko frontą ir neleidžia priešui judėti į priekį. Mūšis už Bachmutą tęsiasi“, – pridūrė O. Syrskis socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime.
Bachmutas, kuriame prieš karą gyveno maždaug 70 tūkst. žmonių, per daug mėnesių trukusias įnirtingas kovas iš esmės buvo sugriautas.
Dar du Rusijos kariai nuteisti kalėti už atsisakymą kariauti Ukrainoje
19:27
Nepriklausomos žmogaus teisių stebėsenos organizacijos OVD-Info duomenimis, du Rusijos kariai nuteisti kalėti 2,5 metų už atsisakymą tarnauti Ukrainoje, rašo CNN.
Abu vyrai iš Kamčiatkos srities Rusijos Tolimuosiuose Rytuose buvo pripažinti kaltais pagal straipsnį dėl atsisakymo dalyvauti kariniuose veiksmuose, pagal kurį didžiausia bausmė yra iki trejų metų kalėjimo, praneša OVD-Info.
Vienas iš karių, Aleksandras Stepanovas, buvo nuteistas balandžio 25 d. remiantis bylos medžiaga. Teismo spaudos tarnyba praneša, kad sausio 18 d. A.Stepanovas atsisakė vykdyti karinio dalinio vado įsakymus ir atsisakė vykti į karą Ukrainoje mobilizacijos metu.
Antrasis kariškis yra Andrejus Michailovas, kuris panašiomis aplinkybėmis buvo nuteistas balandžio 27 d.A.Michailovas atsisakė vykti kariauti į Ukrainą sausio 21 d. – praėjus trims dienoms po A.Stepanovo sprendimo.
Rusijos teismai jau gavo daugiau kaip 500 bylų prieš kariškius, kurie tiesiogiai atsisakė vykdyti įsakymą vykti į Ukrainą arba dezertyravo iš fronto, kovo mėn. nepriklausomos žiniasklaidos priemonės „Mediazona“ skaičiavimais.
Tačiau ji pridūrė, kad dauguma tokių bylų slepiamos nuo visuomenės akių: nuosprendžiai paprastai neskelbiami, o statistika slepiama arba ištrinama.
Daugiau nei trečdalio žinomų nuosprendžių dėl savavaldžiavimo atvejais kaltinamieji gauna lygtines bausmes, o tai reiškia, kad jie vėl gali būti siunčiami į frontą, praneša „Mediazona“.
