Viena iš ES ypatybių yra jos vadovybė, sudaryta iš dviejų žmonių. Kartais šis faktas glumina kitus valstybių ir vyriausybių vadovus, dalyvaujančius tarptautiniuose viršūnių susitikimuose ar renginiuose.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis savo pareigas pradėjo eiti prieš metus. Tačiau vos apšilę kojas naujuose postuose jie po kelių mėnesių buvo įtraukti koronaviruso pandemijos sūkurio.
„Pandemijos pradžia buvo labai blogas, pragaištingas dalykas jiems abiem“, – sakė analitinio centro „Carnegie Europe“ direktorė Rosa Balfour, kalbėdama apie U.von der Leyen ir Ch.Michelio darbą užklupus netikėtai krizei.
Tvyrant chaosui prie uždarytų vidinių sienų ir valstybėms vienašališkai uždraudus eksportuoti medicinines priemones, išryškėjo apgailėtinas savanaudiško susiskaldymo Senajame žemyne vaizdas, kai šalys pamina Europos dvasią savo nacionalinių interesų vardan.
Abu lyderiai buvo bejėgiai prieš šiuos „mano šalis – pirmiausiai“ instinktus. Tai išprovokavo pasipiktinimo bangą Italijoje, kuri pirmoji itin skaudžiai nukentėjo nuo koronaviruso, jos partnerėms Europoje tyliai stebint, kaip šalis grumiasi su pražūtingu užkratu.
Pacientų užtvindytose ligoninėse Italijos šiaurėje mirštant tūkstančiams žmonių, abiejų lyderių vizitas būtų buvęs labai svarbus, sakė Europos reikalų konsultantas Yves'as Bertoncini.
„Jie nepasinaudojo puikia galimybe“, – pabrėžė jis.
Visgi reikia pripažinti, kad dėl paties ES vadovybės formavimo principo šiems aukščiausio rango pareigūnams sunku būti ryškiai matomais. Jie abu yra nerinkti, paskirti 27 ES valstybių lyderių, kuriems priklauso tikrosios galios kortos Briuselyje. Jie yra menkai pažįstami paprastiems Europos rinkėjams.
Tačiau kai reikalai pakrypsta nepageidautina linkme, nacionaliniai politikai skuba kaltinti Briuselį, nors tai kursto euroskeptiškas nuotaikas. Jungtinės Karalystės atveju tai atvedė prie skyrybų su ES.
Balandį buvusi Vokietijos gynybos ministrė U.von der Leyen atsiprašė Italijos ir vėlesniais mėnesiais beveik visą dėmesį skyrė pastangoms atitaisyti žalą dėl ES klaidų tomis esminėmis pirmosiomis dienomis.
Prie to nemažai prisidėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri, raginama Prancūzijos, atsisakė seno Berlyno tabu dėl bendro skolinimosi ir pasiūlė beprecedentį subsidijų ir paskolų paketą ekonomikai po koronaviruso krizės gaivinti.
Liepą vykusiame istoriniame keturių dienų viršūnių susitikime kitas ES vadovas, buvęs Belgijos ministras pirmininkas Ch.Michelis, įtikino 27 lyderius pritarti 1,2 trln. eurų vertės ekonomikos atkūrimo ir daugiamečio biudžeto planui, nors jam buvo įnirtingai priešinamasi.
Patvirtinus tą paketą, U.von der Leyen įgijo daugiau įtakos „ES šventovėje“, sakė R.Balfour.
Būtent jos vadovaujama Komisija skirs pinigus valstybėms narėms, priimdama svarbiausius sprendimus dėl Europos ekonomikos atkūrimo.
„Ponia Europa“
Ekspertai sutaria, kad medicininį išsilavinimą turinti U.von der Leyen taip pat pelnė politinių taškų, imdamasi iniciatyvos dėl centralizuoto būsimų vakcinų nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 pirkimo. Europos Komisija jau yra sudariusi šešias sutartis su potencialiais vakcinų tiekėjais dėl daugiau kaip 1,2 mln. dozių įsigijimo.
Ši iniciatyva „atgaivino pasitikėjimą Europa, kuris pandemijos pradžioje buvo labai mažas“, sakė R.Balfour.
Visgi ES reikalų ekspertų akimis, U.von der Leyen ir Ch.Michelio tandemui, palyginti su jų pirmtakais, dar trūksta autoriteto.
Luukas Van Middelaaras, dirbęs buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko belgo Hermano van Rompuy kabinete, sako, kad abiem lyderiams stinga „politinio svorio“.
„Donaldas Tuskas ir Jean'as-Claude'as Junckeris turėjo daugiau politinės patirties“, – sakė jis, kalbėdamas apie Ch Michelio ir U.von der Leyen pirmtakus Europos Vadovų Taryboje ir Europos Komisijoje.
„Jie kitaip įkūnijo europinę politiką ir vienybę. Dėl to ponia Merkel yra ponia Europa“, – sakė L.Van Middelaaras.
Sunku varžytis su J.C.Junckeriu, kuris prie Europos Komisijos vairo stojo jau būdamas ES politikos veteranas. Tačiau U.von der Leyen atveju padėtį dar apsunkino jos paskyrimo aplinkybės po 2019-ųjų Europos Parlamento rinkimų.
Buvusio Belgijos premjero paskyrimas Europos Komisijos pirmininku nebuvo netikėtas žingsnis. Tuo tarpu U.von der Leyen paskyrimas į šias pareigas tapo visiška staigmena.
Už Vokietijos ribų menkai žinomos politikės kandidatūrą pasiūlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, nesutikęs, kad šį postą užimtų A.Merkel ir Europos Parlamento remtas vokiečių europarlamentaras Manfredas Weberis.
Per balsavimą Europos Parlamente U.von der Leyen vos užsitikrino reikalingą balsų daugumą. Ji tapo pirmąja moterimi, paskirta Europos Komisijos vadove.
„Svarbu atminti, kieno dėka ji tapo karaliene“, – sakė Y.Bertoncini.
Tai paaiškina, „kodėl jai sunku įsitvirtinti, juo labiau – priešintis valstybėms narėms, ypač Prancūzijai ir Vokietijai“, pridūrė jis.
