Ukrainos kariuomenė: Rusija į Kupjansko kryptį nukreipė daugiau nei 500 tankų ir 45 000 karių

Bulgarija jau šį rudenį gali pradėti perduoti Ukrainai sovietinius šarvuočius.

Kaip praneša „Unian“ korespondentas, apie tai pranešė Bulgarijos gynybos ministras Todoras Tagarevas per bendrą pasitarimą su savo kolega iš Ukrainos Oleksijumi Reznikovu. 

Pasak Bulgarijos ministro, kalbama apie 100 vienetų sovietinių šarvuočių, kurie vis dar yra Bulgarijos vidaus reikalų ministerijos sandėliuose.

„Tai šiek tiek stabdo mūsų procesą dėl to, kad turime pasirašyti sutartį tarp Bulgarijos vidaus reikalų ministerijos ir Ukrainos gynybos ministerijos. Šią sutartį turi ratifikuoti mūsų parlamentas. O kai jis rugsėjo mėnesį grįš į savo posėdžius, manau, kad tai bus vienas iš prioritetų. Ir rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje mes jau turėsime šios sutarties ratifikavimą ir, manau, tada bus galima pradėti perdavimą...“, – sakė T.Tagarevas. 

Rusijos privačios karinės grupuotės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas įrašė vaizdo žinutę neva iš Afrikos, kur jis teigia kovojantis „už Afrikos tautų teisingumą ir laimę“.

„Telegram“ kanale, susijusiame su samdinių grupe, pasirodė filmuota medžiaga, kurioje tariamai matomas „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas Afrikoje. 

Ekrano nuotrauka/Jevgenijus Prigožinas

Šiuo vaizdo įrašu dalijasi Rusijos žiniasklaidos priemonės.

„Viskas taip, kaip mums patinka. „PMC Wagner“ vykdo RPD (žvalgybos ir paieškos operacijas). Kad Rusija būtų dar didesnė visuose žemynuose, o Afrika – dar laisvesnė. Teisingumas ir laimė Afrikos tautoms. Košmaras ISIS, „Al Qaeda“ ir kitiems banditams“, – įraše kalbėjo jis.

Plačiau skaitykite čia.

Su Ukrainos karine žvalgyba bendradarbiaujantys agentai per pastarąsias dvi dienas sunaikino arba apgadino penkis Rusijos orlaivius, skelbia žiniasklaida.

Laikraštis „Naujasis Ukrainos balsas“ citavo neįvardytus šaltinius Ukrainos karinėje žvalgyboje, kurie teigė, kad tarp taikinių buvo ir strateginiai bombonešiai.

Šeštadienį buvo atakuotas Solcų karinis aerodromas Rusijos Novgorodo srityje, sunaikintas bombonešis Tu-22 M3 ir apgadinti dar du orlaiviai, teigė šaltiniai. 

Kitą dieną buvo surengta dar viena ataka prieš Šajkovkos aerodromą Rusijos Kalugos regione. 

Per puolimą apgadinti dar du Rusijos bombonešiai, teigė šaltiniai. 

„Šias bepiločių orlaivių operacijas koordinuoja [Žvalgybos direktoratas] ir jos padarė jautrių nuostolių priešo karinei aviacijai. O svarbiausia, kad tokie lėktuvai šalyje agresorėje nebegaminami“, – sakė jie „Naujajam balsui“. 

Pastaraisiais mėnesiais pranešta apie daugybę išpuolių Rusijos teritorijoje ir okupuotose teritorijose, nors Ukraina retai kada prisiėmė atsakomybę.

Rusijos pajėgos nori susigrąžinti pernai rudenį prarastas pozicijas ir atitraukti Ukrainos pajėgas nuo sėkmingo puolimo Bachmuto sektoriuje, sako Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar, praneša „Ukrinform“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Hanna Maliar

„Situacija iš tikrųjų yra labai sudėtinga. Dabar ten vyksta rimtas apšaudymas, įskaitant ir patį Kupjansko miestą, kurį apšaudo priešas. Pagrindinis priešo tikslas – pirmiausia pasiekti Donecko srities sienas. Kalbant apie Charkivo sritį, jie nori atkeršyti – susigrąžinti tai, ką prarado per mūsų teritorijų išlaisvinimą praėjusį rudenį. Be to, jie greičiausiai nori atitraukti mūsų pajėgas nuo sėkmingo puolimo Bachmuto sektoriuje, kad negalėtume ten sutelkti visų savo pajėgų ir turėtume jas išsklaidyti įvairiomis kryptimis, kur jos stiprėja“, – sakė H.Maliar.

Ji pridūrė, kad eskalacija truko beveik dvi savaites, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos intensyviai naikino priešą.

„Ir dabar, pažvelgus į skaičius, gali atrodyti, kad apšaudymų, kovinių veiksmų, paprasčiau tariant, mūšių skaičius sumažėjo. Tačiau iš tiesų tai nereiškia, kad priešas atsisako savo planų. Dabar jie persigrupuoja, pritraukia naujus karius. Ir, tiesą sakant, jie ketina dar kartą bandyti pulti. Jiems nepavyks. Tačiau tai yra rimti mūšiai ir labai įnirtingi mūšiai. Mūsų kariai stabdo priešą, bet turime suprasti, kad tai gana sunku“, – sakė H.Maliar.

Rusijos kariai smogė gyvenamajam namui Beryslave, Chersono srityje, pranešė Chersono srities karinė vadovybė „Telegram“.

„Rusai atakavo gyvenamąjį namą Beryslave. Savo namuose buvo sužeistas 48 metų vietos gyventojas“, – sakoma pranešime.

Graikija pasiūlė apmokyti Ukrainos pilotus naudotis naikintuvais F-16, pirmadienį oficialaus vizito Atėnuose metu sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Šiandien pasiekėme svarbų rezultatą oro koalicijai: Graikija dalyvaus mūsų pilotų mokymuose su F-16. Dėkojame už šį pasiūlymą“, – sakė V.Zelenskis. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Rusija Lymano-Kupjansko kryptimi nukreipė daugiau kaip 45 tūkst. rusų karių, daugybė tankų, pėstininkų kovos mašinų, artilerijos sistemų, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės kariuomenės grupuotės spaudos tarnybos vadovas Ilja Jevlašas. 

Jis pažymėjo, kad Ukrainos gynyba šioje kryptyje yra gana stipri.

„Šiuo metu priešas ten laiko daugiau kaip 45 tūkst. savo karių, daugiau kaip 500 tankų, taip pat šarvuotų kovos mašinų, daugiau kaip 30 artilerijos sistemų ir dar beveik pusantro šimto MLRS (daugiavamzdžių raketų paleidimo sistemų). Jie bando pulti, tačiau neturi tokios motyvacijos, kokią turi mūsų kariai, kurie gina savo žemę ir neturi kur trauktis“, – sakė I.Jevlašas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lymano-Kupjansko kryptimi okupantai intensyviai apšaudo – 533 apšaudymai per parą.

„Tačiau mūsų gynybos pajėgos per praėjusią parą sunaikino 21 okupantą, 45 sužeisti. Be to, sunaikinta viena pėstininkų kovos mašina, dvi MT-12 „Rapira“, taip pat sunaikinti du artilerijos įrenginiai. Be to, buvo sunaikintas rusiškas įrenginys „Tulpan“, kuris yra didžiausio kalibro (240 mm) ir sukelia rimtų problemų. Jis buvo sunaikintas bepiločių orlaivių pagalba“, – sakė I.Jevlašas.

Pirmadienį į Maskvą atvyko Irano delegacija aptarti „dvišalio karinio bendradarbiavimo sausumos pajėgų srityje“, pranešė Rusijos gynybos ministerija. 

Delegacijai vadovavo Irano kariuomenės vadas Kioumarsas Heydari, kuris susitiko su Rusijos sausumos pajėgų vadu generolu Olegu Saliukovu.

Per susitikimą vadovai „pasiekė susitarimų dėl tolesnio sausumos pajėgų bendradarbiavimo įvairiose srityse stiprinimo“, nurodė ministerija.

Šiuo metu iraniečiai rusams tiekia dronus „Shahed 136“.

Be šių dronų, iraniečiai eksploatuoja pagrindinius kovinius tankus – T-72 – ir artilerijos sistemas, panašias į rusų. 

Gali būti, kad Iranas pradės tiekti balistines raketas ir įprastinę ginkluotę, sako teigia gynybos ir saugumo analitikas profesorius Michaelas Clarke'as, kurį cituoja „Sky News“.

Jei iraniečiai žengia taip toli, jie labai rizikuoja savo santykiais su likusiu pasauliu ir suartėja su Rusija, sako jis.

„Baltarusijoje esantys JAV piliečiai turėtų nedelsdami išvykti“, – sakoma pirmadienį paskelbtame JAV ambasados pranešime.

Šis pranešimas pasirodė tuo metu, kai daug šalių, įskaitant Lietuvą, uždarė sienos kirtimo punktus su šia šalimi, nes joje vis labiau įsitvirtina Rusija. 

„Apsvarstykite galimybę išvykti per likusius sienos perėjimo punktus su Lietuva ir Latvija arba lėktuvu“, – sakoma pranešime.

Ji taip pat įspėjo piliečius nevykti į Baltarusiją dėl to, kad ši šalis remia Rusijos invaziją į Ukrainą ir turi ribotas galimybes padėti ten gyvenantiems ar keliaujantiems asmenims. 

Pranešime teigiama, kad jei kas nors nuspręstų keliauti į šią šalį, neturėtų pasikliauti JAV vyriausybės pagalba.

Keturi pasienio kontrolės punktai su Lietuva lieka atviri, o vyriausybė – kartu su Lenkija ir Latvija – pareiškė, kad galimi tolesni uždarymai.

Du vietos gyventojai – 79 metų moteris ir 60 metų vyras – buvo sužeisti per Rusijos įvykdytą Sofijivkos kaimo Chersono srityje apšaudymą.

Apie tai „Telegram“ pranešė Chersono srities karinė administracija.

„Du vietos gyventojai – 79 metų moteris ir 60 metų vyras – buvo sužeisti per Sofijivkos apšaudymą“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad nukentėjusiesiems buvo suteikta medicininė pagalba. Toliau jie bus gydomi ambulatoriškai.

Rusijos pajėgos per kamikadzių dronų ataką apgadino Mežybožo tvirtovės Chmelnyckio srityje pastatus.

Apie tai pranešama valstybinio istorinio ir kultūrinio rezervato „Mežybožas“ puslapyje feisbuke.

„Dėl naktinio bombardavimo iš oro rugpjūčio 19 d. buvo apgadinti Mežybožo tvirtovės pastatai – valstybinės reikšmės paminklas. Sprogimo banga iš Rusijos agresorių teroristinių ginklų pasiekė čia ...“ – rašoma pranešime.

Rezervato direktorius Alehas Pahoreletas televizijai sakė, kad sprogimo banga apgadino muziejaus langus, duris ir riterių bokšto stogą.

Tuo metu, kai įvyko išpuolis, rezervato teritorijoje vyko forumas, į kurį susirinko apie 300 moksleivių iš visos šalies. Paskelbus oro antskrydį jie spėjo pasislėpti.

Rusijos Federacija jau įvykdė 136 000 nusikaltimų prieš Ukrainą ir ukrainiečius ir nužudė apie 11 000 civilių gyventojų, įskaitant daugiau kaip 500 vaikų, pareiškė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalas tarptautinėje konferencijoje „Specialusis tribunolas dėl agresijos prieš Ukrainą nusikaltimų. Teisingumas turi būti įvykdytas“ Kijeve, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Šis karas yra vienas žiauriausių žmonijos istorijoje, nes Rusija jį vykdo prieš visus ukrainiečius – prieš moteris, senelius, vaikus, net negimusius. Nuo 2022 m. vasario mėn. mūsų priešas įvykdė daugiau kaip 136 000 nusikaltimų. Tai tik tai, kas užfiksuota iki šiol. Iš tikrųjų nusikaltimų yra daug daugiau. Per šį laiką buvo nužudyta apie 11 000 civilių gyventojų, iš kurių daugiau kaip 500 yra vaikai“, – sakė premjeras, pabrėždamas, kad tai nėra galutiniai duomenys.

Jis taip pat priminė, kad vien pagal oficialią informaciją Rusija demaskavo 20 000 ukrainiečių vaikų, kurių daugelis buvo našlaičiai ir prievarta įvaikinti, kol jų tėvai dar buvo gyvi.

Be to, D.Šmyhalis informavo, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje sunaikino daugiau kaip 116 000 civilinės infrastruktūros objektų, dešimtis tūkstančių namų, tūkstančius švietimo įstaigų ir ligoninių, palikdami šimtus tūkstančių žmonių be būsto ir medicininės priežiūros.

Vokietijoje buvo atlikta krata dviejų prokremliškų aktyvistų namuose po to, kai jie, kaip įtariama, pažeidė karo ginklų gamybą ir perdavimą reglamentuojantį įstatymą, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Teigiama, kad Maksas Šlundas ir jo partnerė Jelena Kolbasnikova surengė ne vieną mitingą, protestuodami prieš Vokietijos paramą Ukrainai. Kelno prokuratūros atstovas Ulfas Willuhnas patvirtino, kad jų namuose buvo atlikta krata dėl galimo Karo ginklų kontrolės įstatymo pažeidimo. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokietijos policija

Šiuo įstatymu reglamentuojama ginklų – nuo rankinių granatų ir automatinių šautuvų iki kovinių lėktuvų – gamyba, pardavimas ir perdavimas.

Tai ne pirmas kartas, kai prokurorai atlieka kratą poros namuose. 

Sausio mėn. buvo pranešta, kad pora iš Vokietijos rėmėjų rinko ir aukojo lėšas Ukrainoje kovojančiai Rusijos kariuomenės divizijai, už kurias buvo perkamos radijo stotys, ausinės ir telefonai. 

Kovo mėn. prokurorai atliko kratą nuosavybėje, ieškodami įrodymų, patvirtinančių pranešimus.

U.Willuhnas neigė, kad naujausias reidas susijęs su poros pagalba Donbasui Rytų Ukrainoje. Policija per kratą „įsiveržė“ į poros namus ir sužeidė P. Šliundą. Tai patvirtino ir poros advokatas.

NATO narių Danijos ir Nyderlandų pažadas suteikti pažangius JAV pagamintus naikintuvus F-16 Ukrainos oro pajėgoms sustiprinti yra naujausias Aljanso pagalbos Ukrainai pokytis nuo plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios prieš beveik pusantrų metų.

Gegužės pabaigoje Vokietijoje įsikūrusio Kylio pasaulio ekonomikos instituto atlikto pagalbos Ukrainai stebėjimo duomenimis, JAV yra bene didžiausios ginklų Ukrainai tiekėjos – jų paramos vertė siekia 42,8 mlrd. eurų.

Kitos didžiausios Kyjivo karinės rėmėjos yra Vokietija su 7,5 mlrd. eurų vertės pagalba ir Jungtinė Karalystė su 6,6 mlrd. eurų,

Tačiau dosniausios šalys kalbant apie bendrąjį vidaus produktą (BVP) buvo Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos karinės pajėgos tęsia sėkmingą kontrpuolimą

Ukrainai reikalingi 128 vakarietiški daugiafunkciniai naikintuvai, kad karo su Rusija metu įgytų pranašumą ore, „Laisvės radijo“ eteryje pažymėjo Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.

„Karinių oro pajėgų vizijoje, kurioje numatytas mūsų karinių oro pajėgų perginklavimas, minimas plius minus 128 tokių naikintuvų skaičius, kurio pakaktų pakeisti senąjį lėktuvų parką ir kuris būtų išsklaidytas po visą šalį. Tai maždaug keturios aviacijos brigados“, – aiškino karinių oro pajėgų atstovas, pridurdamas, kad dar reikalingi mokomieji lėktuvai instruktoriniams skrydžiams ir transporto lėktuvai.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karinių oro pajėgų pilotas

Jis sakė, kad daugiafunkciniai naikintuvai, tokie kaip F16, gali smogti įvairiems taikiniams sausumoje, jūroje ir ore – priešininko užnugariui, jo bepiločiams lėktuvams ir orlaiviams.

„Kalbant apie daugiafunkcinius naikintuvus, mano minėtas skaičius buvo nustatytas vizijoje. Šio skaičiaus ir laikomės. Akivaizdu, kad karas ir kovinės operacijos gali koreguotis, todėl iš tiesų reikia daugiau nei 100 orlaivių, kad juos būtų galima išsklaidyti į skirtingus aerodromus ir reaguoti į įvairius iššūkius“, – dėstė J.Ihnatas.

Pasak Ukrainos pareigūnų, intensyviai apšaudant Rusijos artilerijos ugnimi ir oro antskrydžiais, tęsiama civilių gyventojų evakuacija iš Kupjansko miesto šiaurės Ukrainoje, pranešė naujienų portalas „Evropejskaja pravda“.

Rusijos pajėgos yra priartėjusios net 10 km atstumu iki Kupjansko – miesto prie Oskilo upės, kurį ukrainiečiai išlaisvino praėjusių metų rugsėjį.

„Kasdien toliau evakuojame žmones iš Kupjansko rajono fronto bendruomenių, mums labai padeda savanoriai“, – pirmadienį pareiškė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.

Pasak jo, evakuotieji aprūpinami apgyvendinimu ir humanitariniais paketais.

Pranešta, jog iš viso nuo rugpjūčio 9 d. buvo evakuoti 556 žmonės, įskaitant 148 vaikus.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas dingo iš viešosios erdvės po skandalingo pareiškimo apie Rusijos rinkimus.

Rusijos lyderio atstovas spaudai viešumoje nebuvo matomas jau tris savaites, praneša „BRIEF Telegram“ kanalas. Pažymėtina, kad paskutinį kartą D.Peskovas brifinge dalyvavo penktadienį, rugpjūčio 4 d.

Rugpjūčio 6 d. laikraštis „The New York Times“ paskelbė straipsnį, kuriame D.Peskovas buvo cituojamas taip apie artėjančius rinkimus Rusijoje: „Mūsų prezidento rinkimai nėra demokratija, tai brangi biurokratija. Kitais metais Putinas bus perrinktas surinkęs daugiau kaip 90 proc. balsų“.

„IMAGO“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

V.Putino atstovas spaudai tada pareiškė, kad žurnalistai neteisingai interpretavo jo pareiškimą.

„Nuo to laiko apie Peskovą daugiau niekas negirdėjo“, – pažymėjo kanalas.

Politikos strategas Abbasas Gallamovas mano, kad V.Putino atstovas spaudai melavo. 

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tikisi rugsėjo mėn. akis į akį susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pasak laikraščio „Türkiye“, tai jis pasakė spaudos konferencijoje po vizito Vengrijoje.

„Rugsėjį Indijoje vyks G20 susitikimas, o Jungtinėse Valstijose – JT Generalinė Asamblėja. Jei šioje įtemptoje darbotvarkėje rasime galimybę, susitiksime ir pasikalbėsime su V.Putinu akis į akį“, – laikraštis „Türkiye“ citavo R.T.Erdoganą.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas

R.T.Erdoganas taip pat sakė, kad jis ir toliau siekia surengti taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos.

„Mes to siekiame, tai yra mūsų viltis. Kitaip tariant, kalbėjome apie Zelenskio atvykimą, mūsų susitikimus su juo, taip pat susitikimus NATO vadovų suvažiavime. Tikiuosi, kad pasieksime rezultatų, jei abu lyderiai teigiamai įvertins mūsų tarpininkavimą“, – sakė R.T.Erdoganas.

Pietinėje Ukrainos Chersono srityje per rusų ataką sužeistas vyras, pirmadienį pranešė pareigūnai.

Chersono srities administracija socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad „Rusijos dronas numetė sprogstamąjį užtaisą Zolota Balkos kaime ir sužeidė 43 metų vyrą“.

Pasak administracijos, jis buvo paguldytas į ligoninę dėl krūtinės, pilvo ir kojos sužalojimų.

Danijos gynybos ministras Jakobas Ellemanas-Jensenas sugėdino Rusijos ambasadorių Kopenhagoje Vladimirą Barbiną, kuris naikintuvų F-16 perdavimą Ukrainai pavadino „konflikto eskalavimu“.

„Šalies, kuri įsiveržė į taikią kaimyninę šalį ir žudo civilius, atstovas drįsta sakyti, kad kiti eskaluoja konfliktą, kurį rytoj galėtų sustabdyti paprasčiausiai pasakydami, kad mes dabar pasitraukiame į savo šalį.

Manau, kad jam turėtų būti gėda“, – teigė ministras.

„Reuters“/„Scanpix“/Danijos gynybos ministras Jakobas Ellemannas-Jensenas

Rusijos ambasadoriaus pasmerkimas nuskambėjo tomis pačiomis valandomis, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Kristiansborgo rūmuose, kuriuose, be kita ko, yra įsikūręs Danijos parlamentas.

Čia Ukrainos prezidentas pasakė kalbą didelei miniai, susirinkusiai prie pagrindinių rūmų laiptų. Iškart po kalbos gynybos ministras sureagavo į Rusijos pasmerkimą.

Maskvos saugumo pajėgoms buvo nurodyta nenumušti bepiločių orlaivių naudojant oro gynybos sistemas. Valdžios institucijos baiminasi, kad jiems nukritus, jie gali sprogti ir sukelti nuostolių. Taip pat baiminamasi aukų, laikraščiui „The Moscow Times“ sakė šaltinis saugumo tarnybose. Jis teigė, kad dronus įsakyta neutralizuoti elektroninės kovos priemonėmis.

Kariškiai „nervinasi“, nes labai bijo, kad Ukrainos kariškiai anksčiau ar vėliau „pateks kur nors gerai“, sakė šaltinis. Kalbame apie karinius dronus, galinčius gabenti sprogmenis ir kitus ginklus: rugpjūčio 11 d. netoli Živopisnojės tilto maršalo Žukovo prospekte nukrito dronas, savo sparnų plotyje prilygstantis naikintuvui MiG-15, sakė „The Moscow Times“ šaltinis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Maskvoje antrą kartą nuo dronų atakos nukentėjo tas pats pastatas

Maskviečiai jau priprato prie dronų atakų. Rugpjūčio mėnesį atlikta apklausa parodė, kad beveik pusė sostinės gyventojų (46 proc.) neatšauktų Vladimiro Putino sprendimo įsiveržti į Ukrainą, jei turėtų galimybę. Netgi oro uostuose dronų atakos tapo kasdienybe, „The Guardian“ sakė Vnukovo oro uosto atstovas spaudai.

Dronų atakos prieš Maskvą vykdomos nuo gegužės mėnesio, o vasarą jos tapo vis dažnesnės. Vien per tris rugpjūčio savaites sostinę penkis kartus apšaudė dronai, kurie du kartus pataikė į Maskvos miesto pastatus ir du kartus paralyžiavo sostinės oro uostų darbą.

Po istorinio Danijos ir Nyderlandų vyriausybių sprendimo tiekti Ukrainai naikintuvus F-16 Bundestagas svarsto galimybę tiekti Ukrainai raketas „Taurus“.

Gynybos komiteto vadovė Marie-Agnes Strack-Zimmermann pasveikino Ukrainą ir pabrėžė, kad šis sprendimas rodo pasitikėjimą, jog Kyjivas nesiruošia naudoti Vakarų ginklų smūgiams prieš Rusiją, rašo DW.

„Akivaizdu, kad nėra jokių požymių, jog Ukraina galės pulti Rusijos teritoriją“, – sakė M.A.Strack-Zimmermann.

Šiomis aplinkybėmis pareigūnas paragino perduoti ginkluotosioms pajėgoms ilgo nuotolio raketas „Taurus“. Ukrainos vyriausybė nuo 2023 m. pavasario primygtinai reikalauja šių ginklų.

M.A.Strack-Zimmermann mano, kad dabar Vokietijos vyriausybės nuogąstavimai dėl „Taurus“ pavojaus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rankose atrodys nepagrįsti. 

„Turime pakankamai “Taurus„ sparnuotųjų raketų. Dalį jų galime tiekti. Jos yra paruoštos naudojimui“, – sakė ji.

Pareigūnė mano, jog Ukrainos kariuomenė galėtų naudoti „Taurus“, kad sutrikdytų ir sunaikintų Rusijos logistiką mūšio lauke Ukrainoje.

Rusijos karių moralinė ir psichologinė būklė laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose blogėja ir tai verčia Rusijos karinę vadovybę imtis papildomų priemonių, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.

Anot jos, nuo šių metų rugpjūčio pradžios rusų būrių ir kuopų lygmens padaliniuose suintensyvėjo vadinamasis karinis-patriotinis darbas, prisidengiant neva operatyviu kariuomenės informavimu apie esamą karinę ir politinę padėtį. Tokiu būdu rusų padaliniai slapta stebi kariškių patikimumą dėl jų pasirengimo dalyvauti kovinėse operacijose.

Tuo pat metu dideli nuostoliai ir pernelyg didelis rusų karių fizinis išsekimas karo veiksmų metu didina depresiją Rusijos pajėgų daliniuose. Mažėja Rusijos kariškių asmeninės motyvacijos dalyvauti vadinamojoje „specialiojoje karinėje operacijoje“ lygis, o tai daro didelę įtaką karinės drausmės ir teisėtvarkos būklei.

Be to, daugėja piktnaudžiavimo narkotikais ir alkoholiu, nesankcionuoto tarnybos vietos palikimo ir dezertyravimo atvejų, pažymėjo gynybos viceministrė. 

Atsižvelgiant į tai, Rusijos karinė vadovybė atvirai pradėjo taikyti griežtas represines priemones, taip pat ir prieš civilius gyventojus.

Hornostaivkoje, Chersono srityje, ir daugelyje kitų gyvenviečių rusų karinės komendantūros atstovai intensyviai patruliavo ir atliko kratas privačiuose namuose, ieškodami dezertyrų, kurie daugeliu atvejų buvo sulaikyti su šaunamaisiais ginklais, taip pat ir viešose vietose, pranešė H.Maliar.

Harvardo universiteto mokslininkas, žvalgybos ekspertas Calderis Waltonas leidinyje „The Sunday Times“ pažymėjo, jog Rusijos žvalgybos agentūra (FSB) nesugebėjo pasiruošti šalies invazijai į Ukrainą.

Pasak C.Waltono, dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino polinkio vadovauti savo žvalgybos operacijoms su „gniuždančiu pasišlykštėjimu“ jam greičiausiai nebuvo pateikta tiksli informacija, nes darbuotojai stengėsi patvirtinti prezidento nuomonę, o ne rizikuoti prieštarauti jam.

Ekspertas spėjo, jog tai greičiausiai turėjo įtakos tam, kad žvalgybos tarnybai nepavyko rasti gerai paruoštų verbuotojų, kurie invazijos metu veiktų kaip diversantai ir padėtų Rusijos pajėgoms.

Jo įsitikinimu, Rusijos saugumo tarnyba yra labiau kriminalinio pobūdžio nei profesionali. 

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„FSB, kuriai 1998 m. vadovavo V.Putinas, sudaro sąlygas masinėms, sisteminėms, valstybės valdomoms pinigų plovimo schemoms, skirtoms jo asmeniniam praturtėjimui ir Rusijos oligarchams“, – rašė jis.

V.Putino kišimosi į 2016 m. Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus kampanija buvo nuostabi operacija, rašė C.Waltonas, tačiau praėjusiais metais išryškėjo Maskvos šnipinėjimo operacijų trūkumai – Jungtinėje Karalystėje, Slovėnijoje ir Graikijoje Rusijos šnipais buvo apkaltinti iš pažiūros paprasti žmonės.

Jis atkreipė dėmesį, jog iki invazijos į Ukrainą V.Putinas labai pasikliovė slaptais diplomatais, kurie vykdė slaptą darbą užsienyje, tačiau daugelio iš jų išsiuntimas privertė prezidentą pakeisti planą.

Per pirmuosius tris karo mėnesius iš Rusijos ambasadų buvo išsiųsta daugiau kaip 450 Rusijos diplomatų, pernai apskaičiavo Strateginių ir tarptautinių studijų centras.

Nuo to laiko Rusijos prezidentui teko taikyti kur kas rizikingesnę užsienio žvalgybos informacijos rinkimo taktiką, pasitelkiant neoficialius šnipus ir miegančias ląsteles, įskaitant vadinamuosius „nelegalus“ – miegančius agentus užsienio šalyse.

Tačiau per pastaruosius metus Brazilijoje, Graikijoje, Norvegijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose ir Slovėnijoje buvo išaiškinti mažiausiai septyni tokie agentai, anksčiau duomenis pateikė britų leidinys „The Guardian“.

„Tas laikas buvo lemtingas Rusijos žvalgybos sistemai“, – leidiniui sakė vienas Europos žvalgybos pareigūnas.

V.Putinas daug kalbėjo apie savo KGB praeitį, kai buvo dislokuotas Dresdene, 1980-ųjų Rytų Vokietijoje, ir tai suformavo jo pasaulėžiūrą, rašė C.Waltonas. Tačiau, eksperto nuomone, Rusijos prezidento žvalgybiniai įgaliojimai nėra tokie, kaip jis galėtų teigti.

Tikėtina, kad V.Putinas niekada nebuvo elitinis sovietų šnipas, kaip pasaulis buvo priverstas manyti, anksčiau atskleidė Vokietijos naujienų leidinio „Der Spiegel“ atliktas tyrimas.

Daugelyje istorijų jis buvo vaizduojamas kaip didvyris, kuris, be kita ko, vienas pats gynė KGB biurus nuo plėšikautojų ir vykdė itin slaptas slaptas misijas, pavyzdžiui, susitikinėjo su Raudonosios armijos frakcijos nariais – teroristine grupuote, kuri kėlė chaosą Vakarų Vokietijoje ir įvykdė nemažai pagrobimų bei žmogžudysčių.

Tačiau, pasak „Der Spiegel“, didžioji dalis V.Putino darbo iš tikrųjų apsiribojo „banaliomis“ administracinėmis užduotimis.

Drezdene dirbęs buvęs „Stasi“ pareigūnas Horstas Jehmlichas leidiniui „Der Spiegel“ tvirtino, jog V.Putinas buvo tik „pasiuntinukas“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Rusija pralaimės plataus masto karą, kurį prieš beveik pusantrų metų pradėjo Ukrainoje.

„Šiandien esame įsitikinę, kad Rusija pralaimės šį karą (...). Esu įsitikinęs, kad laimėsime, nes tiesa yra mūsų pusėje“, – sakė V.Zelenskis kalboje prie Danijos parlamento, didelei miniai džiūgaujant ir mojuojant Ukrainos vėliavomis.

V.Zelenskis tai pareiškė kitą dieną po to, kai Danija kartu su Nyderlandais paskelbė, kad suteiks amerikietiškų naikintuvų F-16 Ukrainos oro pajėgoms sustiprinti, kol Kyjivas vykdo įnirtingą kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas rytuose.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipiasi į danus Kopenhagoje

„Svarbiausia yra tai, ką mes įrodome savo pergale, bendradarbiavimu (...). Kartu mes įrodome, kad gyvenimas yra vertybė, kad žmonės yra svarbūs. Laisvė svarbi, Europa svarbi, – teigė Ukrainos lyderis. – Tai bus bendra pergalė. Tiesos, demokratijos, mūsų žmonių, mūsų tautų.“

Sekmadienį Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, kad jos šalis pristatys 19 naikintuvų F-16: šešis iš jų – iki šių metų pabaigos, aštuonis – kitais metais ir likusius penkis – 2025-aisiais.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas liepą pareiškė, kad Maskva F-16 perdavimą laiko branduoline grėsme, nes jie gali nešti atominius ginklus.

Nepaisant pastarosiomis dienomis patvirtintų didžiulių Nyderlandų ir Danijos įsipareigojimų, Švedija nesiųs naikintuvų Ukrainai, televizijos kanalui TV4 pareiškė šalies ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

„Neatmetame tokios galimybės ateityje“, – pridūrė jis.

„Padarysime viską, ką galime, kad paremtume juos ir lėktuvais. Tačiau šiuo metu nėra jokių naujų įsipareigojimų dėl Švedijos orlaivių tiekimo Ukrainai“.

Ukraina iš danų ir olandų galėtų gauti ne daugiau nei 61 orlaivį. Buvo vilčių, kad jų įsipareigojimai paskatins kitas šalis prisidėti orlaiviais, nors kol kas taip neatsitiko.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ulfas Kristerssonas

Gynybos ir saugumo analitikas profesorius Michaelis Clarke'as žiniasklaidos grupei „Sky News“ teigė, jog pažadėti naikintuvai F-16 padės Ukrainai pasiekti danguje paritetą su Rusija.

Kai bus apmokyti pilotai ir lėktuvai bus pristatyti, jie pakeis sovietinių laikų lėktuvus ir padės užlopyti žiojėjančias spragas šalies karinėse oro pajėgose, pažymėjo ekspertas.

Anksčiau pranešta, jog Danija įsipareigojo perduoti Ukrainai 19 lėktuvų, o Nyderlandai gali nusiųsti net 42, tačiau tikslaus skaičiaus dar nepaskelbė. 

Pasak M.Clarke'o, F-16 yra daug geresni už Ukrainos turimus lėktuvus ir jais bus galima pakeisti maždaug 70 lėktuvų, kurių Ukraina neteko nuo karo pradžios. 

„Jie yra tokie pat geri kaip Su-35, kuriuos dabar turi Rusija, ir geresni už ukrainiečių turimus lėktuvus, todėl jie bus lygiaverčiai“, – sako Clarke'as.

Danijos gynybos ministras patvirtino, kad Ukraina galės naudoti naujai pažadėtus F-16 naikintuvus iš Danijos tik Ukrainos teritorijoje – tai viena iš įprastų Ukrainai karinę įrangą teikiančių valstybių sąlygų.

„Mes dovanojame ginklus su sąlyga, kad jie bus naudojami priešui išstumti iš Ukrainos teritorijos. Ir ne daugiau“, – pažymėjo Jakobas Ellemannas-Jensenas.

„Tokios yra sąlygos, nesvarbu, ar tai tankai, ar naikintuvai, ar kas nors kita“, – sakė jis.

Tuo tarpu Rusijos ambasadorius Danijoje Vladimiras Barbinas šį sprendimą pavadino „eskalavimu“.

„Tai, kad Danija dabar nusprendė padovanoti Ukrainai lėktuvus F-16, veda prie konflikto eskalavimo“, – diplomatas tvirtino naujienų agentūrai „Ritzau“.

„Slėpdamasi už prielaidos, kad Ukraina pati turi nustatyti taikos sąlygas, Danija savo veiksmais ir žodžiais siekia, kad Ukraina neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik tęsti karinę konfrontaciją su Rusija.“

Apskaičiuota, kad nuo Rusijos invazijos prieš Ukrainą pradžios iki rugpjūčio 21 d. žuvo mažiausiai 503 vaikai, o 1115 buvo sužeisti, pirmadienį tviteryje pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Tačiau šis skaičius dar nėra nepriklausomai patikrintas.

Kaip anksčiau pranešta, pirmadienį ryte Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Danijos parlamentą Kopenhagoje, dėkodamas Danijos politikams už pagalbą jo šaliai priešinantis Rusijos invazijai, praėjus dienai po to, kai Danija ir Nyderlandai paskelbė, kad suteiks Kyjivui amerikiečių gamybos naikintuvų F-16.

Šalies vadovas perspėjo, kad jei Rusijai pavyktų laimėti karą, tuomet ir kitos Europos šalys atsidurtų Kremliaus karinės agresijos taikiklyje.

„Jei Ukraina nenugalės, iškils grėsmė visoms Rusijos kaimynėms. Tarptautinė teisė nebus atgaivinta, pasaulio demokratijos, kiekviena iš jų gali tapti taikiniu – arba raketoms, arba samdiniams, arba destabilizacijai, ir esu tikras, kad jūs galite padėti to išvengti“, – sakė V.Zelenskis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

F-16 ir kiti vakarietiški naikintuvai gali pakeisti įvykių eigą fronte, nes oro apsauga yra raktas į sausumos operacijų sėkmę, pareiškė Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas. 

„Mes jau turime sprendimą (apmokyti pilotus ir aprūpinti Ukrainą vakarietiškais orlaiviais – red.), laukiame jo įgyvendinimo.

Aš juk sakiau, kad (su F-16) mes laimėsime karą. Žinoma, laimėsime jį ne iš karto, bet F-16 gali pakeisti įvykių eigą, jie gali suteikti mums tai, ko mums šiandien labiausiai reikia, – oro pranašumą okupuotose teritorijose“, – aiškino jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos karinių oro pajėgų pilotas

J.Ihnato teigimu, „šiuo metu okupuotose teritorijose yra apie 8-9 Rusijos naikintuvai, kurie mėto valdomas bombas ir leidžia raketas“. Pasak jo, rusai to nebegalės daryti Ukrainai turint naikintuvus F-16.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai sakė, kad „norėtų, jog Ukraina kuo greičiau pradėtų naudoti vakarietiškus naikintuvus, tačiau šis procesas nėra lengvas“.

Anot J.Ihnato, Ukrainos aerodromuose įrengti dirbtiniai kilimo ir tūpimo takai, pagaminti iš betoninių plokščių, tarp kurių yra siūlės.

„Tinkamai paruošus šias juostas, problemų nekyla“, – sakė jis. 

Karo metu be pritaikytų ir gerai prižiūrimų kilimo ir tūpimo takų, „turime sukurti kitą logistiką ir infrastruktūrą, kuri kovos sąlygomis apsaugotų mūsų orlaivius, kad priešas negalėtų jų sunaikinti mūsų aerodromuose“. 

Karinių oro pajėgų atstovas pabrėžė, kad dabar dešimtys Ukrainos orlaivių kasdien vykdo misijas danguje, o ginkluotosios pajėgos išmoko apsaugoti žmones ir įrangą.  

J.Ihnatas pridūrė, kad Ukraina planuoja gauti ne tik amerikietiškus F-16, bet ir kitus vakarietiškus naikintuvus, įskaitant švedų „Gripen“. Jis tiki, jog nauji naikintuvai pakeis seną sovietinę įrangą. 

„Įvairių tipų orlaivių (skaičiaus) didinimas yra rimta našta: juos reikia prižiūrėti, remontuoti, bet mes neturime kito pasirinkimo. Tai yra kelias, kuriuo einame. Ir mes palaipsniui atsisakysime senos sovietinės įrangos iš karinių oro pajėgų, pakeisdami ją tokiais orlaiviais, kaip F-16, „Gripen“ ir galbūt kitais, kurie taps mums prieinami“, – aiškino jis.

Į atsargą išėjęs JAV generolas leitenantas Benas Hodgesas pabrėžia, kad branduolinio karo grėsmę reikia vertinti rimtai.

Tai jis sakė interviu portalui LIGA.net, pažymėdamas, kad Rusijai jis vis tiek nebūtų naudingas.

„Branduolinio karo grėsmę turime vertinti rimtai. Rusija turi tūkstančius branduolinių galvučių, ir jiems akivaizdžiai nerūpi, kiek nekaltų žmonių jie nužudys. Tačiau taip pat manau, kad tai labai mažai tikėtina“, - sakė jis.

B.Hodgesas pridūrė, kad branduolinės katastrofos atveju Rusijai šis veiksmas būtų „nulinės naudos“.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Benas Hodgesas

„Bus nulis, nulis teigiamų rezultatų, jei jie panaudos branduolinį ginklą“, - sakė generolas.

Pasak B.Hodgeso, vienintelė nauda, kurią gaus Rusija, yra pats grasinimo panaudoti šiuos ginklus faktas. Tačiau Maskvai tai labai pavojinga, nes ji, būdama JT narė, žaidžia branduoline retorika. Tai neatsakinga, mano generolas.

„Nes jie mato, kad mes taip nerimaujame dėl tokios galimybės, kad nustojame daryti tai, ko reikia Ukrainai, pavyzdžiui, tiekti tolimojo nuotolio ginklus. Manau, taip yra todėl, kad JAV vadovybė nerimauja dėl branduolinės eskalacijos“, - sakė jis.

Generolas pažymėjo, kad kai britai ir prancūzai aprūpino Ukrainą tolimojo nuotolio tiksliaisiais ginklais, pavyzdžiui, raketomis „Storm Shadow“, Rusija nieko nedarė.

„Jie nieko negalėjo padaryti. Taigi branduolinis karas yra labai mažai tikėtinas“, - sakė B.Hodgesas.

Jis taip pat išsakė prielaidą, kad kinai liepė rusams nenaudoti branduolinių ginklų.

„JAV prezidentas Joe Bidenas įspėjo, kad jei jie tai padarys, pasekmės bus katastrofiškos. Manau, kad jie juo tiki“, - pridūrė generolas.

B.Hodgesas taip pat pabrėžė, kad Ukraina nesustos, net jei Rusija panaudos branduolinį ginklą.

„Galiausiai manau, kad žmonės aplink V.Putiną galvoja apie gyvenimą po jo. Tie, kurie kaip nors susiję, žino, kad jų gyvenimas baigsis ir jie bus patraukti atsakomybėn“, - sakė jis.

B.Hodgesas taip pat pažymėjo, kad Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai yra skirti arba sunaikinti infrastruktūrą, arba sukurti spragas gynyboje. Todėl neturėtume klysti manydami, kad bet koks smūgis bus panašus į Hirosimos smūgį.

Be to, Rusija neturi konkretaus branduolinio smūgio taikinio. Tai dar vienas veiksnys, rodantis, kad ataka yra mažai tikėtina.

„Nėra vietos, kur karas baigtųsi: jie sako, kad jei sunaikins šią vieną vietą, įgis pranašumą ir laimės. Manau, kad kitomis savo raketomis jie jau pakankamai sunaikino Ukrainos miestus. Taigi nežinau, kur jie panaudos šią. Galbūt ten, kur nėra gyventojų arba yra nedaug gyventojų, kad parodytų: „Žiūrėkite, mes turime tokių pajėgumų“, - sakė jis.

Rusija kol kas nesiims visuotinės mobilizacijos, nes šiuo metu agresoriaus kariuomenės turimų pajėgų ir priemonių pakanka gynybinei operacijai.

Informacijos ir konsultacijų bendrovės „Defense Express“ direktorius Serhijus Zhurecas televizijai „Espresso TV“ sakė, kad Rusijai būtų sąlyginė pergalė išlaikyti pozicijas, o vėliau pereiti prie alinančių kovinių veiksmų formato.

„Pajėgų ir priemonių, kuriomis šiandien disponuoja Rusijos Federacija, iš tikrųjų pakanka gynybinei operacijai vykdyti neskelbiant visuotinės mobilizacijos. Jei pažvelgtume į priešo nuostolius, net ir personalo, Generalinio štabo duomenimis, jie siekia 15-20 tūkst. O slapta Rusijos mobilizacija leidžia jai kas mėnesį papildyti iki 20 tūkst. nuostolių. Tai yra, faktiškai personalas leidžia mums kompensuoti nuostolius, kuriuos mūsų pajėgos padaro priešui fronte“, – aiškino jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai

Kol kas ekspertas nemato prielaidų, kad Rusijos Federacija artimiausiu metu paskelbtų mobilizaciją. Pasak S.Zhureco, pagrindinė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų užduotis – didinti priešo nuostolius. Tai padaryti daugiausia padeda artilerija.

„O šaudmenų klausimas dabar yra kriterijus, pagal kurį vertinamos Europos šalių ir JAV galimybės aprūpinti Ukrainos kariuomenę.

Šiuo metu artilerijos pagalba mums pavyko sunaikinti nemažai priešo pajėgų, o priešo rezervai atitraukiami į pirmąją gynybos liniją. Tai reiškia, kad įtampa didėja, o rusų rezervai mažėja.

Tačiau apskritai pasiekiama tam tikra dinaminė Rusijos ir Ukrainos kariuomenių pajėgumų pusiausvyra. Kol kas nė viena kariuomenė neturi didelio pranašumo mūšio lauke. Taigi nė viena pusė negali perimti strateginės iniciatyvos“, – pridūrė ekspertas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį padėkojo Danijos įstatymų leidėjams už pagalbą jo šaliai pasipriešinti beveik pusantrų metų besitęsiančiai Rusijos invazijai.

Jis kalbėjo kitą dieną po to, kai Danija ir Nyderlandai paskelbė, kad suteiks Kyjivui amerikiečių gamybos karo lėktuvų F-16.

V.Zelenskis sakė, kad jei Rusijos invazija bus sėkminga, Kremliaus karinė agresija gresia ir kitoms Europos dalims.

„Visoms Rusijos kaimynėms iškils grėsmė, jei Ukraina nenugalės“, – sakė jis kalboje Kopenhagoje.

Ukraina ištisus mėnesius prašė Vakarų F-16 lėktuvų savo oro pajėgoms sustiprinti, o JAV neseniai suteikė leidimą Nyderlandams ir Danijai tiekti Ukrainai amerikiečių gamybos orlaivius.

Sekmadienį V.Zelenskis aplankė abi šias šalis.

„F-16 neabejotinai suteiks naujos energijos, pasitikėjimo savimi ir motyvacijos kovotojams ir civiliams gyventojams. Esu tikras, kad tai duos naujų rezultatų Ukrainai ir visai Europai“, – sakė Ukrainos vadovas.

Kol kas neaišku, kaip greitai šie lėktuvai atsidurs ukrainiečių rankose ar Ukrainos danguje. Tai priklauso nuo to, kaip greitai bus pasirengę Ukrainos pilotai ir infrastruktūra, sakė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.

Plačiau skaitykite ČIA.

Pirmadienį Rostovą prie Dono sudrebino keli galingi sprogimai.

Rusijos „Telegram“ kanalų duomenimis, mieste girdėjosi keli galingi sprogimai. Propagandistai teigia, kad tai oro gynybos sistemų garsai.

Vietiniai gyventojai praneša, kad garsiausi sprogimai buvo girdimi vakariniuose miesto rajonuose. Oficialių komentarų kol kas nėra. 

Tuo tarpu internete paskelbtas vaizdo įrašas iš vaizdo stebėjimo kamerų, kuriame matyti sprogimai. Liudininkai pasakoja, kad nuo sprogimų jėgos drebėjo jų langų stiklai, kai kurie net įtrūko.

Rostovo srities gubernatorius jau pakomentavo sprogimus mieste. Priežastis buvo neįtikėtina.

„Kariškiai mus informavo, kad lėktuvas praskrido viršgarsiniu greičiu. Prašome išlikti ramiems“, – sakė jis.

Pirmadienį mažiausiai du žmonės buvo sužeisti, kai ant namo Maskvos srityje nukrito Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos sunaikinto Ukrainos drono dalys, pranešė regiono gubernatorius.

Beveik 50 lėktuvų skrydžių į sostinę ir iš jos buvo sutrikdyti po to, kai Rusija pranešė numušusi ukrainiečių droną į vakarus nuo sostinės esančiame Ruzskio rajone ir sunaikinusi kitą droną netoliese esančiame Istrinskio rajone.

Buvo apribotas atvykimas ir išvykimas iš keturių pagrindinių Maskvos oro uostų – Vnukovo, Domodedovo, Šeremetjevo ir Žukovskio, todėl sutriko 45 keleivinių ir dviejų krovininių lėktuvų skrydžiai, pranešė Rusijos aviacijos institucija „Rosaviacija“.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Maskvos Domodedovo oro uostas

Rusijos pareigūnai ne kartą įspėjo, kad karinių bepiločių orlaivių skraidymas virš Maskvos, kurioje kartu su aplinkiniu regionu gyvena beveik 22 mln. žmonių, gali sukelti didelę nelaimę.

Po to, kai gegužės pradžioje virš Kremliaus buvo sunaikinti du bepiločiai orlaiviai, padažnėjo bepiločių orlaivių antskrydžiai Rusijos gilumoje. Pastaraisiais mėnesiais vis dažniau pasitaiko dronų smūgių Rusijos sostinei.

Rusijos saugumo tarnybų atstovai pasiūlė prezidentui Vladimirui Putinui pakeisti kariuomenės vadovybę, paskelbti karo padėtį ir pradėti visuotinę mobilizaciją, pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasi penkiais su situacija susipažinusiais šaltiniais.

Pasak agentūros pašnekovų, V.Putinui siūloma pereiti prie agresyvesnių veiksmų Ukrainos fronte ir siųsti gynybos ministrą Sergejų Šoigu atsistatydinti. Keli specialiųjų tarnybų atstovai taip pat pasisako už Generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo atleidimą ir palaiko „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino reikalavimus, teigė „Bloomberg“ šaltiniai.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir ministro pavaduotojas Nikolajus Pankovas

Šviežių pajėgų reikia Rusijos kariuomenei, kuri turės saugoti pernai aneksuotas teritorijas nuo Ukrainos puolimų. JAV žvalgybos duomenimis, Rusijos kariuomenė neteko 120 tūkst. vyrų, o įskaitant sužeistuosius, nuostoliai pasiekė 300 tūkst. žmonių.

Generolams jau trūksta praėjusį rudenį mobilizuotų karių. Rugpjūtį Rusijos kariuomenei akivaizdžiai pritrūko rezervų – tai rodo faktas, kad vadovybė perkelia pajėgas palei fronto liniją, kad „užlopytų skyles“, rašo Karo tyrimų instituto analitikai. Nors Ukrainos kontrpuolimas neatnešė reikšmingų teritorinių laimėjimų, jis išprovokavo Rusijos pajėgų išsekimą ir degradaciją, nurodė ISW.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį vokiečių leidiniui „Augsburger Allgemeine" pareiškė, kad jis stengsis, jog Vokietija nebūtų įtraukta į karą Ukrainoje kaip konflikto šalis.

„Mano siekis – užkirsti tam kelią, kad, pavyzdžiui, Ukrainoje nebūtų vokiečių karių – ir nebus“, – pabrėžė jis.

Žurnalisto paklaustas, kaip mato Berlyno ir Maskvos santykių perspektyvas Rusijos prezidento Vladimiro Putino buvimo Kremliuje sąlygomis, O.Scholzas atsakė, kad Europa neplanuoja keisti režimo.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

„Kas kur sėdi (kokius postus užima. – red.), mes nesprendžiame. Mes taip pat neplanuojame keisti režimo“, – pažymėjo kancleris ir pridūrė, kad V.Putinas vis dėlto baiminasi, jog „būtent toks yra mūsų planas“.

„Jam (Putinui. – red.) teks susitaikyti su tuo, kad šalia jo yra Europos Sąjunga – kaip atvirų visuomenių, liberalių demokratijų bendruomenė – ir tam tikra prasme tikėtis, kad laisvė nėra virusas, – pažymėjo O.Scholzas. – Tačiau atsakomybė už jo diktatūrą tenka tik jam pačiam, tai ne mūsų tema“.

Anksčiau, rugpjūčio 13 d., Vokiecijos kancleris santūriai kalbėjo apie galimybę perduoti Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Taurus“.

„Kaip ir anksčiau, mes visada labai kruopščiai pasveriame kiekvieną atskirą sprendimą, kad pamatytume, kas pasiteisina, kas turi prasmę, koks gali būti mūsų indėlis“, – tvirtino jis.

Ukrainos aprūpinimo Vakarų lėktuvais procesas tapo negrįžtamas, tačiau orlaivių perdavimas yra tik pusė darbo. Dar reikia išspręsti daugybę kitų ne mažiau sudėtingų klausimų, socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė Ukrainos gynybos ministro patarėjas Oleksijus Kopytka.

„Prasidėjo [pilotų ir technikų] mokymai. Paskelbti pirmieji konkretūs duomenys apie F-16 (42 + 19 vienetų). Yra aiškūs susitarimai dėl pilotų ir antžeminio personalo mokymo. Šiuo tikslu 11 šalių “aviacijos koalicija„ Vilniuje pasirašė memorandumą“, – sakė jis.

O.Kopytka pabrėžė, kad išspręstas pilotų ir technikos mokymo klausimas – jų bus apmokyta tiek, kiek sutarta. Dabar vyksta konsultacijos dėl to, kas bus tiekiama be orlaivių.

„Nes orlaiviai yra pusė darbo. Antžeminė infrastruktūra (o ten yra speciali įranga). Amunicija (raketos, bombos, sviediniai yra brangūs, o mes jų negaminame, turime iš kažko gauti arba pirkti). Techninė priežiūra ir remontas (atsarginės dalys – gauti, pirkti, gaminti pagal licenciją ir t. t.). Visam šiam grožiui reikia numatyti lėšas biudžete“, – aiškino ministro patarėjas.

Nyderlandų ambasadorius Lietuvoje Jackas R. Twissas Quarles van Uffordas sako, kad jo  šalies sprendimas skirti naikintuvų Ukrainai rodo ilgalaikį įsipareigojimą.

„Tai pirmas konkretus ir būtinas žingsnis po G7 deklaracijos, priimtos Vlniaus aukščiausiojo lygio susitikime. Tai rodo ilgalaikį Nyderlandų įsipareigojimą“, – 15min komentavo diplomatinės misijos vadovas. 

Ambasadoriaus minima G7 deklaracija – tai Vilniuje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Britanijos ir Kanados pažadas skirti ilgalaikius saugumo įsipareigojimus, kad padėtų Ukrainai atremti Rusijos agresiją.

Prie deklaracijos vėliau prisijungė ir daugiau šalių.

Padėtis Ukrainos rytiniame Charkivo regione yra „sudėtinga“, tačiau Ukrainos pajėgos atremia Rusijos atakas ir per pastarąją savaitę vėl užėmė kelis kvadratinius kilometrus rytiniame fronte, pirmadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.

Ukrainos kariuomenė praėjusią savaitę pranešė, kad Rusija puola Charkivo srities Kupjansko miesto link.

„Padėtis Kupjansko kryptimi yra sudėtinga. Priešas neatsisako planų judėti į priekį, toliau telkia papildomas pajėgas“, – Ukrainos nacionaliniam transliuotojui teigė viceministrė.

„Mes pasitikime savo gynėjais, tačiau jiems ten labai sunku, o priešas ten nepajuda į priekį“, – sakė ji.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

H.Maliar teigimu, Ukrainos pajėgos žengia į pietus nuo Bachmuto ir per pastarąją savaitę išlaisvino dar tris kvadratinius kilometrus.

„Dar trys kvadratiniai kilometrai buvo išlaisvinti (aplink Bachmutą). Iš viso aplink Bachmutą buvo išlaisvinti 43 kv. kilometrai“, – tvirtino ji.

Viceministrė informavo, jog situacija pietuose, kur Ukrainos pajėgos bando suskaldyti Rusijos pajėgas ir pasiekti Azovo jūrą, smarkiai nepasikeitė.

„Pietuose padėtis smarkiai nepasikeitė. Mūsų gynėjai toliau žengia į priekį Berdiansko ir Melitopolio sektoriuose“, – pridūrė H.Maliar.

„Neturėtume nuvertinti priešo, – pažymėjo gynybos ministro pavaduotoja. – Visi turėtume būti kantrūs ir palaikyti savo ginkluotąsias pajėgas“.

Ketvirtadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad pasiekė laimėjimų pietryčių fronte, verždamasi į priekį iš naujai išlaisvinto Urožainės kaimo.

Tačiau vienas JAV pareigūnas praėjusią savaitę atkreipė dėmesį, kad neatrodo tikėtina, jog Ukrainos pajėgos per savo kontrpuolimą galėtų pasiekti ir atsiimti Rusijos okupuotą strateginį pietryčių Melitopolio miestą.

Ne taip ir seniai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo žmogus, į kurį buvo nukreiptos daugelio pasaulio lyderių akys. Likus vos kelioms savaitėms iki plataus masto invazijos į Ukrainą, jie vienas po kito vyko į Maskvą raginti Kremliaus vadovą atsitraukti ir atšaukti bet kokius puolimo planus. Tačiau dabar situacija pasikeitė, straipsnyje rašo žiniasklaidos grupės CNN žurnalistas Nathanas Hodgesas. 

V.Putino atsitraukimas iš tarptautinės politikos arenos byloja apie Rusijos izoliaciją ir sparčiai siaurėjančius Maskvos horizontus.

Pasak žurnalisto, žmogui, valdančiam šalį, kuri apima vienuolika laiko juostų, tai gali atrodyti nereikšmingas dalykas. Negana to, Rusijos vadovui tebėra atviros durys į Pekiną, Minską, o Kremliui palankūs Vidurinės Azijos ir Irano lyderiai nuo pat invazijos pradžios aktyviai demonstruoja savo palaikymą Rusijai.

Tačiau V.Putinas šią savaitę nedalyvaus svarbiame pasauliniame forume – BRICS aukščiausiojo lygio susitikime Johanesburge. Jo dalyvavimo atveju, Pietų Afrikos Respublika būtų įpareigota sulaikyti V.Putiną pagal kovo mėn. Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotą arešto orderį.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos vadovas Vladimiras Putinas

Kremlius, žinoma, piktinasi bet kokiomis užuominomis, kad Putinas vengia dalyvauti BRICS aukščiausiojo lygio susitikime dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo orderio.

O pats V.Putinas liepos 29 d. žurnalistams sakė, kad nemano, jog jo dalyvavimas BRICS yra „svarbesnis už mano buvimą Rusijoje dabar“, anksčiau pranešė rusų valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Praėjusį mėnesį Pietų Afrikos prezidento Cyrilo Ramafosos biuras pareiškė, kad V.Putinas nedalyvaus „abipusiu susitarimu“. Jį pavaduos Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, nors Rusijos valstybinė žiniasklaida teigė, kad V.Putinas pasirodys per vaizdo ryšį.

Ar tikrai svarbu, ar V.Putinas paskambins telefonu, retoriškai klausia CNN straipsnio autorius. Dalyvavimas tarptautiniame susitikime padėtų jam vėl pasirodyti kaip pasaulinės arenos veikėjui.

Rusijos prezidentas yra tvirtas šalininkas to, ką jis vadina „daugiapole pasaulio tvarka“, propaguojantis tokias struktūras, kaip BRICS, kaip atsvarą JAV ir Vakarų vadovaujamoms institucijoms, kurios griežtai pasmerkė Rusiją už jos karą Ukrainoje.

Ir nors dėl savo veiksmų Rusija sulaukė plataus Vakarų pasmerkimo, ji tebėra įsitraukusi į tarptautinės įtakos ir paramos kampaniją, ypač pasaulio pietuose.

Tokios paramos stiprinimas Ukrainos karo fone buvo pagrindinis neseniai Sankt Peterburge vykusio Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo, kurį surengė V.Putinas, tikslas. Afrikos lyderių dalyvavimas galėjo nuvilti Kremlių – praėjusį mėnesį vykusiame renginyje dalyvavo mažiau nei pusė valstybių vadovų, dalyvavusių panašioje 2019 m. konferencijoje, tačiau Rusijos užsienio politika vis dar tikisi diplomatinės ir politinės paramos iš Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos šalių.

Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išskrido į Graikiją, spėjama, kad ten jis dalyvaus vakarienėje su Vakarų Balkanų šalių vadovais, apie tai pranešė Graikijos laikraščiai „To Vima“ ir „Atėnų balsas“.

Vakarienę surengė Graikijos ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis. Renginyje dalyvaus Vakarų Balkanų šalių vadovai, taip pat Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Anot žiniasklaidos pranešimų, aukščiausio rango politikai susitiks aptarti plėtros ir regiono europinės ateities, energetinio saugumo Balkanuose ir Pietryčių Europoje bei sankcijų Rusijai.

Kaip pranešta anksčiau, V.Zelenskis išvyko į kelionę po Europos šalis: jis lankėsi Nyderlanduose, Švedijoje ir Danijoje.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyro Zelenskio spaudos konferencija NATO viršūnių susitikime Vilniuje

Važiuojant iš Iziumo į Slovjanską plyti artilerijos išvagoti laukai. Dar prieš pusantrų metų gyvenimo pilni miestai dabar beveik be gyvybės. Čia Ukrainos karių daugiau nei gyventojų.

Fronto linija vos už 50 kilometrų, todėl visi namai yra nukentėję nuo apšaudymų. Pievos, miškai ir dirbami laukai yra neįžengiami dėl paliktų minų ir nesprogusios amunicijos. Vienas žingsnis neišminuotoje teritorijoje gali kainuoti prarastą galūnę ar net gyvybę.

Rusų pajėgos Slovjanską užėmė dar 2014 metais. Tuomet miestas tris mėnesius buvo okupuotas, bet Ukrainai atsiėmus teritoriją vietinių kasdienybė grįžo į savas vėžes. Tačiau 2022 m. prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai, Slovjanskas ir kaimyniniai miestai buvo prioritetiniai užpuolikų taikiniai.

Dabar aplink Slovjanską daugybė blokpostų – patikrinimo punktų, kuriuose kariai tikrina dokumentus bei prašo paaiškinti kelionės tikslą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Trečiosios Šturmo Brigados vado pavaduotojas Maksimas Zhorin

Atsižvelgdama į karo realijas, Rusija plečia savo karines struktūras, kasdienėje karto apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. 

Pasak britų žvalgybos, labai tikėtina, kad vienas iš naujų darinių – 18-oji jungtinė ginkluotųjų pajėgų armija (18 CAA).

Manoma, kad ši formuotė bus kitų šiuo metu Chersono srityje veikiančių dalinių, įskaitant 22-ąjį armijos korpusą, kuris paprastai sudaro Rusijos karinį personalą okupuotame Kryme, sujungimas ir padidinimas.

Gynybos ministerijos teigimu, tikėtina, kad šis darinį daugiausiai sudarys mobilizuotas personalas ir jis daugiausia dėmesio skirs gynybinėms saugumo operacijoms Ukrainos pietuose.

Galimai Rusija siekia išlaisvinti labiau patyrusius dalinius kovai pagrindinėse ašyse. Britų žvalgyba pastebėjo, jog tai galėjo lemti neseniai įvykdytą oro desanto pajėgų perdislokavimą iš Chersono į smarkiai ginčijamą Orichivo sektorių.

Per pastarąją parą fronte žuvo 460 rusų okupantų. Iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios šalies agresorės kariuomenė neteko maždaug 257 930 savo karių. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Ukrainos gynėjams taip pat pavyko sunaikinti:

• 12 tankų (iš viso nuo invazijos pradžios - 4358), 
• 14 šarvuotų kovos mašinų (iš viso 8449), 
• 19 artilerijos sistemų (5264), 
• 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemų (719), 
• 5 operatyvinio ir taktinio lygio bepiločiai orlaivius (4309),
• 12 transporto priemonių ir autocisternų (7692),
• 4 specialiosios įrangos vienetus (794).

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pareiškė užkirtusi kelią Ukrainos drono atakai Maskvos regione, o apie aukas nepranešė.

Pirmadienio rytą buvo sužlugdytas Kyjivo mėginimas surengti ataką naudojant bepilotį orlaivį, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Jame nurodoma, kad dronas buvo sustabdytas elektroninės kovos priemonėmis ir nukrito Odincovo rajone, ir priduriama, kad nukentėjusiųjų nėra.

Odincovas yra į pietvakarius nuo sostinės.

Pastarosiomis savaitėmis virš Maskvos finansinio rajono buvo atremtos dvi dronų atakos, kurių kiekviena padarė nedidelę žalą daugiaaukščių pastatų fasadams. Gegužę dronai buvo numušti netoli Kremliaus.

Iki 2035 m. okupantai planuoja pakeisti Donecko srities Mariupolio miesto gyventojų tautinę sudėtį ir į miestą atvežti 300 000 žmonių iš Rusijos Federacijos teritorijos, rašo „Ukrainskaja Pravda“.

„Priešas parengė laikinai okupuoto Mariupolio „plėtros planą“, kuriame numatyta, kad gyventojų skaičius dėl migracijos iš Rusijos Federacijos teritorijos padidės maždaug 300 000 žmonių“, – nurodo Nacionalinio pasipriešinimo centras, kuris apie tai sužinojo iš šaltinio Ukrainos pogrindyje, gavusio prieigą prie atitinkamų okupacinės administracijos dokumentų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Planuojami demografiniai pokyčiai turėtų būti įgyvendinti iki 2035 m. Siekdamas juos paskatinti, Kremlius pradėjo įgyvendinti lengvatinių hipotekos paskolų Rusijos Federacijos piliečiams programą.

Be to, okupantai į laikinai okupuotas teritorijas atveža samdomus darbuotojus ir valstybės tarnautojus iš depresinių Rusijos Federacijos regionų.

Centrinės statistikos valdybos duomenimis, vietos gyventojai priverstinai iškeldinami į Rusijos Federacijos teritoriją.

Per pastarąją parą fronte užfiksuota daugiau kaip 25 koviniai susirėmimai. Rusai kelis kartus bandė pulti įvairiuose rajonuose, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo rytiniame pranešime. 

Kupjansko kryptimi rusai nesėkmingai atakavo netoli Sinkovkos kaimo, Charkivo srityje. O Bachmuto kryptimi bandė prasiveržti netoli Kurdiumovkos, Donecko sritis. Pažymima, kad atakos nebuvo sėkmingos.

Marijinkos kryptimi gynybos pajėgos toliau stabdo puolančiųjų veiksmus Marijinkos rajone.

Tuo pat metu Ukrainos gynybos pajėgos puola Melitopolio ir Berdiansko kryptimis. Pažymima, kad ten ukrainiečių kovotojai yra įsitvirtinę ant pasiektų linijų ir vykdo kontrataką.

Ukrainos smūgiai Rusijos užnugario zonose akivaizdžiai blogina Rusijos pajėgų Ukrainoje moralę, o tai gali kelti grėsmę Rusijos gynybos stabilumui keliose svarbiausiose fronto zonose, rašo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, naujausioje savo ataskaitoje apie karą Ukrainoje.

Rusijos fronto daliniai, ypač pietų Ukrainoje, dažnai susidurdavo su pablogėjusia morale po Ukrainos smūgių į užnugario rajonus. Moralės problemos gali greitai sustiprėti ir išplisti tarp Rusijos fronto dalinių, jei vienas spaudžiamas dalinys palūžta, o tai gali sukelti paniką ir gerokai sumažinti kitų Rusijos pajėgų kovinį veiksmingumą.

Sutrikęs Rusijos fronto dalinys keltų grėsmę kitų fronto linijų gynybos vientisumui, o toks lūžis Rusijos fronto linijoje taptų pažeidžiama vieta, kuria galėtų pasinaudoti Ukrainos pajėgos.

Rusijos pajėgos taip pat greičiausiai neturi reikiamų rezervų, kad galėtų pakeisti arba greitai pakeisti sugriuvusį dalinį, kaip anksčiau vertino ISW, todėl būtina išsaugoti fronto dalinių moralę.

Moralės klausimai, susiję su Rusijos gynyba nuo Ukrainos kontrpuolimo operacijų, yra svarbūs tik tuo atveju, jei Ukrainos pajėgos gali pabloginti Rusijos moralę iki lūžio taško ir tuo pasinaudoti; šie moralės klausimai nebus svarbūs, jei Rusijos pajėgos nesugrius dėl tokio spaudimo.

Negalima numatyti, ar, kada ir kur Rusijos dalinys gali palūžti dėl ilgalaikio spaudimo, tačiau Ukrainos pajėgos sudaro sąlygas, didinančias tokio įvykio tikimybę.

Kitos svarbios analitikų įžvalgos: 

• Ukrainos pajėgos vykdė kontrpuolimo operacijas mažiausiai dviejuose fronto sektoriuose ir pasistūmėjo į priekį ties Robotyne.
• Ukrainos smūgiai prieš Rusijos giliai užnugaryje esančias teritorijas kelia nepasitenkinimą Rusijos informacinėje erdvėje ir skatina kritiką Rusijos karinei vadovybei, ko Ukraina greičiausiai ir siekia.
• Ukrainos smūgiai Rusijos užnugario zonoms akivaizdžiai blogina Rusijos pajėgų Ukrainoje moralę, o tai gali kelti grėsmę Rusijos gynybos stabilumui.
• Nyderlandai ir Danija patvirtino, kad perduos Ukrainai naikintuvus F-16, tačiau nenurodė kada.
• Pranešama, kad Rusijos pareigūnai parengė planą, kaip vykdyti dešimtmetį truksiančią etninio valymo kampaniją okupuotame Mariupolyje, Donecko srityje.
• Grupės „Wagner“ vadai apkaltino du aukšto rango „Wagner“ atstovus išdavyste, o tai galbūt reiškia didėjantį skilimą „Wagner“ vadovybėje ir leidžia manyti, kad Kremliaus ir Rusijos gynybos ministerijos pastangos išardyti „Wagner“ iš dalies pavyksta.
• Rugpjūčio 20 d. Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas prie Kupjansko, Kreminnos, Bachmuto, palei Avdijivkos-Donecko miesto liniją ir vakarų Donecko-rytų Zaporižios srityje ir nežymiai pasistūmėjo į priekį prie Bachmuto.
• Grįžę į Rusiją „Wagner Group“ kovotojai toliau vykdo smurtinius nusikaltimus.
• Rusijos pareigūnai toliau prievarta gabena motinas ir vaikus iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją, prisidengdami medicininiais tikslais.