Okupuotose teritorijose gimusius naujagimius verčia registruoti Rusijos piliečiais

Baltuosiuose rūmuose susitikęs JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo parama Ukrainai per karą „labai daug ką pakeitė“, rašo CNN.

„Jūs suaktyvėjote ir suteikėte itin svarbią karinę paramą ir, žinote, drįsčiau teigti, kad be karinės paramos, moralinė parama, kurią suteikėte ukrainiečiams, buvo didžiulė. Ir jūs paskatinote istorinius pokyčius savo šalyje – padidinote išlaidas gynybai ir diversifikavote savo veiklą, atsisakydami rusiškų energijos šaltinių – žinau, kad jums tai nebuvo lengva, labai sunku“, – sakė J.Bidenas.

O.Scholzas kalbėjo, kad Vokietija palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės.

„Šie metai yra labai, labai svarbūs dėl labai pavojingos grėsmės taikai, kurią kelia Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, ir tikrai svarbu, kad veikėme kartu“, – sakė Vokietijos kancleris.

Remdamasis atvirais šaltiniais, BBC nustatė 16 071 Rusijos karių, žuvusių kare prieš Ukrainą, pavardes. 

Maskvai pareikalavus paaiškinimų dėl pranešimų, jog Serbija su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai esą patiekė tūkstančius raketų, Belgradas penktadienį paneigė eksportavęs ginklus į Ukrainą.

Serbijos užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius pareiškė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios iš Serbijos nebuvo eksportuota jokių ginklų nė vienai iš „konflikto“ šalių.

„Galiu tai pasakyti, nes leidimą [ginklų] eksportui duoda mano ministerija“, – sakė jis.

„Serbija netiekia karinės įrangos jokiai šaliai, jei mes manome, kad tai gali sukelti kokių nors problemų.“

Rusija iš savo sąjungininkės Serbijos ketvirtadienį pareikalavo oficialaus paaiškinimo dėl pranešimų apie tai, kad ši Balkanų šalis Ukrainai patiekė tūkstančius raketų.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova išreiškė „ypatingą susirūpinimą“ dėl šių pranešimų, kuriuos praėjusį mėnesį pirmoji paskelbė provyriausybinė Rusijos žiniasklaida.

„Stebime šią istoriją“, – rašoma M.Zacharovos pareiškime, kuris vėlai ketvirtadienį buvo paskelbtas Rusijos užsienio reikalų ministerijos svetainėje.

Ji pridūrė, kad galimas ginklų tiekimas Ukrainai yra „rimtas klausimas“, be kita ko, Serbijos ir Rusijos santykių požiūriu.

Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad viena Serbijos valstybinė ginklų gamykla Ukrainai neseniai patiekė apie 3,5 tūkst. raketų, skirtų salvinės raketų ugnies sistemoms „Grad“, kurias naudoja ir Ukrainos, ir Rusijos ginkluotosios pajėgos. Šios 122 mm kalibro raketos į Ukrainą buvo esą pristatytos per Turkiją ir Slovakiją.

Serbijos gynybos ministras Milošas Vučevičius yra paneigęs, kad šalis eksportavo raketų į Ukrainą, bet neatmetė galimybės, kad jos į Ukrainą galėjo patekti per trečiąją šalį.

„Jeigu privačios bendrovės perka ginklus trečiųjų šalių rinkose ir po to juos parduoda kitoms bendrovėms kitose šalyse, tai nėra klausimas Serbijai, tai tarptautinė prekyba“, – pareiškė jis.

Serbija yra artimiausia Maskvos sąjungininkė Europoje. Šalis sieja istoriniai, religiniai ir kultūriniai ryšiai, kuriuos gerokai sustiprino šioje Balkanų šalyje ne vieną dešimtmetį vykdytos prorusiškos propagandos kampanijos.

Rusija palaiko Serbijos pretenzijas į savo buvusios Kosovo provincijos, kuri 2008 metais paskelbė nepriklausomybę, teritoriją. O Serbija atsisakė paskelbti Maskvai sankcijų dėl invazijos į Ukrainą.

Vakarų pareigūnai baiminasi, jog Rusija galėtų pasinaudoti Kosove tvyrančia įtampa ir pamėginti destabilizuoti padėtį Balkanuose, siekdama atitraukti bent kažkiek dėmesio nuo Maskvos invazijos į Ukrainą.

Ukrainiečių gynėjai atrėmė rusų puolimą Kupjansko, Limanskio, Bachmutko, Avdejevsko ir Šachtiorsko fronto kryptimis.

Šiuose rajonuose rusai sutelkė pagrindines jėgas vykdyti puolamąsias operacijas. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Dabar situacija yra kritinė“, – interviu 15min padėtį Bachmute rytų Ukrainoje analizuoja atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis. Jo vertinimu, ukrainiečiai turbūt neturi kitų galimybių, kaip tik atsitraukti. Patys ukrainiečiai pereiti į kontrpuolimą galėtų tik sutelkę daugiau karių, sulaukę daugiau ginklų ir nusistovėjus geresniems orams.

Atidžiai karo eigą sekantis atsargos karininkas teigia, kad ilgalaikėje perspektyvoje esminį vaidmenį kare gali suvaidinti Kinija.

Plačiau skaitykite čia.

Penktadienį JAV prezidento Joe Bideno administracija planuoja paskelbti apie naują 400 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą.

Tai įvyks Vokietijos vyriausybės vadovo Olafo Scholzo vizito metu, praneša iš karto du amerikiečių pareigūnai, rašo CNN.

Rusijos pajėgų okupuotose teritorijose gyvenantys ukrainiečių tėvai teigia, kad buvo priversti savo naujagimius registruoti kaip Rusijos piliečius.

Ukrainos rytuose ir pietuose esančiuose miestuose ir miesteliuose gyvenantys gyventojai susidūrė su spaudimu, kad jų naujagimiai turėtų Rusijos pilietybę, be kita ko, jiems buvo atsisakyta nemokamai dalyti sauskelnes ir kūdikių maistą, praneša „Reuters“.

Nobelio taikos premiją skiriantis komitetas penktadienį pasmerkė Baltarusijos teismo sprendimą žymiam aktyvistui, Nobelio premijos laureatui Alesiui Bialiackiui skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią pavadino „politiškai motyvuota“.

„Teismo byla ir jam pareikšti kaltinimai yra politiškai motyvuoti. Nuosprendis rodo, kad dabartinis režimas naudojasi visais būdais, kad susidorotų su savo kritikais“, – pareiškė komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen.

„AFP“/„Scanpix“/Nobelio premijos laureatas Alesis Bialiackis

Baltarusijos pagrindinė teisių gynimo grupė „Viasna“ penktadienį pranešė, kad jos įkūrėjas, 60-metis A.Bialiackis nuteistas už kontrabandą ir „veiklą, kuria šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka“.

A.Bialiackis buvo kaltinamas kontrabanda gabenęs į Baltarusiją grynuosius pinigus, kuriais esą buvo finansuojama opozicinė veikla.

Byloje taip pat figūruojantiems A.Bialiackio bendražygiams Valiancinui Stefanovičiui bei Uladziui Labkovičiui skirta atitinkamai devyneri ir septyneri metai kalėjimo.

Nė vienas jų nepripažino kaltės.

A.Bialiackis buvo įkalintas po 2020 metais vykusių masinių demonstracijų prieš režimą, kurios kilo po to, kai autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė laimėjęs rinkimus, kuriuos tarptautinė bendruomenė laiko suklastotais.

Padedamas Rusijos vadovo Vladimiro Putino, A. Lukašenka susidorojo su opozicijos judėjimu, įkalindamas savo kritikus arba priversdamas juos pasitraukti į tremtį.

A.Bialiackis, V.Stefanovičius ir U.Labkovičius sulaikyti nuo 2021-ųjų liepos.

A.Bialiackis buvo vienas iš trijų praėjusių metų Nobelio taikos premijos laureatų kartu su Rusijos ir Ukrainos žmogaus teisių grupėmis.

Kovo 3 d. Rytų karinės grupės vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis apsilankė Donecko srities Bachmuto miestą ginančiuose daliniuose.

„Bachmute vadas išklausė vadų ataskaitas apie padėtį pavaldžiuose daliniuose, susipažino su probleminiais mūsų dalinių gynybinio pajėgumo didinimo fronto linijoje klausimais“, – skelbiama pranešime.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis

Pranešama, kad rusai nepraranda vilties užimti Bachmutą ir toliau kaupia pajėgas miestui užimti.

Užimti miestą rusų okupantai pasiuntė labiausiai apmokytus „Wagner“ dalinius ir kitus reguliariosios Rusijos kariuomenės dalinius. Mieste ir jo apylinkėse vyksta intensyvios kovos.

 

Vašingtone JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį priims Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, su kuriuo tarsis dėl tolesnės paramos Ukrainai po anksčiau kilusių nesutarimų dėl tankų tiekimo Kyjivui. 

Pirmoji O.Scholzo kelionė į Vašingtoną nuo 2022-ųjų vasario sudaro galimybę JAV ir Vokietijos lyderiams pademonstruoti savo ryžtą remiant Ukrainą. 

Tikėtina, kad susitikimo metu bus aptarti opūs abiejų šalių nesutarimai, įskaitant Berlyno nuogąstavimus dėl Vašingtono „žaliųjų“ subsidijų pagal Infliacijos mažinimo įstatymą ir Jungtinių Valstijų susirūpinimą dėl Vokietijos ir toliau palaikomų glaudžių ekonominių santykių su Pekinu. 

„Manau, kad jiems abiem dabar labiau rūpi, kaip bus toliau – kaip atrodys ateinantys mėnesiai Ukrainoje? Ką tai reikš paramai, kurią sąjungininkai gali suteikti Ukrainai?“ – kalbėjo vokiečių vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas. 

Jis pridūrė, kad O. Scholzas ir J.Bidenas „neabejotinai aptars dar vieną ar dvi temas“, tačiau detalesnės informacijos nepateikė. 

Susitikimo išvakarėse kreipdamasis į parlamentą O.Scholzas sakė, kad dviejų didžiausių Ukrainos rėmėjų bendradarbiavimas yra „kaip niekada glaudus ir pilnas pasitikėjimo“. 

„Kalbamės su Kyjivu ir kitais partneriais dėl būsimų saugumo garantijų Ukrainai“, – sakė Vokietijos kancleris. 

Prieš O.Scholzo susitikimą su JAV lyderiu, penktadienį Rusija perspėjo Vakarų šalis, išskirdama Vokietiją, kad jos neteiktų daugiau ginklų Ukrainai.

„Akivaizdu, jog tai pratęs konfliktą ir turės liūdnų pasekmių Ukrainos žmonėms“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. 

Ukrainos teismas nuteisė rusų pilotą 12 metų kalėjimo dėl kaltinimų bombardavus civilinę infrastruktūrą, įskaitant televizijos bokštą Charkive. Rusas pripažintas kaltu dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo. Tai pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra ir Ukrainos saugumo tarnyba.

Nuteistojo pavardė nebuvo atskleista. Pranešama, kad jis yra Vakarų karinės apygardos šeštosios armijos oro pajėgų ir oro gynybos karinio dalinio vado pavaduotojas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Tyrimo duomenimis, praėjusių metų kovo 6 d. Rusijos karys koviniu lėktuvu kirto Ukrainos sieną ir atakavo Charkivo televizijos bokštą. Jis taip pat smogė šarvuočių gamyklai. Pilotas panaudojo aštuonias aviacines bombas.

Rusijos lėktuvą numušė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Pilotas katapultavosi. Nusileidęs jis buvo sulaikytas. Per vaizdo apklausą netrukus po to, kai buvo suimtas, pilotas prisistatė kaip Maksimas Krištopas. Jis skrido bombonešiu Su-34.

Rusijos pusė nuosprendžio nekomentavo.

Laisvės radijo stoties projektas „Sibiras. Realijos“ praneša, kad tinkamai neparengti Rusijos mobilizuotieji iš Irkutsko srities 1439-ojo pulko pirmojo ir antrojo batalionų mobilizuoti vyrai vasario 28-kovo 1 d. buvo pasiųsti šturmuoti Avdijivkos įtvirtinimų netoli Donecko ir beveik visi žuvo.

Kovo 3 d. dviejų mobilizuotų vyrų giminaičiai žurnalistams pasakojo, kad sunaikintas beveik visas pulkas: keli išgyvenę vyrai sužeisti, o likusieji žuvo, bet yra įtraukti į dingusiųjų be žinios sąrašus.

„Maniškis paskambino – sužeistas skeveldra, ligoninėje. Sako, kad iš pulko nieko neliko. Kol kas žinomi tik du sužeistieji, likusieji arba žuvę, arba palikti ten baisioje padėtyje. Jam duos tik savaitę! Paskui vėl mes į fronto liniją!“ – kalbėjo vieno iš mobilizuotųjų žmona.

Irkutsko valdininkai išvyko į okupuotą Ukrainos Donecko srities dalį, kur mobilizuoti vyrai skundėsi dėl vadovybės. Jie ketina „užmegzti ryšį“ su pulku.

Vasario 27 d. mobilizuoti vyrai parengė trečią kreipimąsi į Vladimirą Putiną, kuriame skundėsi vadinamosios „DLR“ vadovybės veiksmais. 

Pasak okupacinės kariuomenės Slovjansko brigados vadovybės karių, jie siunčiami į puolimą be žvalgybos, ryšių ir artilerijos paramos, o kai skundžiasi, kad „neturi galimybės vykdyti įsakymų“, jiems grasinama patraukti baudžiamojon atsakomybėn už dezertyravimą.

„Telegram“ tinkle pasirodė išplatintas naujas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas momentas, kai dronas atskrenda į Mačiuliškių aerodromą netoli Minsko, kur buvo atakuotas Rusijos karinis lėktuvas A-50, praneša UNIAN.

Vaizdo įrašą savo „Telegram“ tinkle paskelbė Ukrainos karinis tinklaraštininkas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus „Štirlicas“ Stefanas.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip dronas pakyla už kelių metrų nuo išorinės aerodromo tvoros, visiškai netrukdomas įskrenda į lėktuvų stovėjimo aikštelę ir atsargiai nusileidžia A-50 kabinos zonoje. 

Šioje vietoje įrašas nutrūksta. Neaišku, ar jis nutrūksta dėl drono pristatyto užtaiso sprogimo, rašo UNIAN.

Vaizdo įraše nėra jokių įrodymų, kad aerodromas būtų kaip nors saugomas.

Rusijos pajėgos pakeitė kovos taktiką kovose aplink Bachmutą. Dabar jos nukreipė savo pastangas išstumti gynybos pajėgas iš miesto ir laikinai atsisakė bandymų jį apsupti. Tai skelbiama kasdienėje Amerikos Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

„Atrodo, kad Rusijos pajėgos laikinai sumažino pastangas apsupti Bachmutą iš pietvakarių ir šiaurės rytų ir galbūt vietoj to sutelkė pastangas išstumti Ukrainos pajėgas iš miesto, sutelkdamos dėmesį į šiaurės rytų puolimą“, – rašo analitikai.

J.Prigožino „Telegram“ kanalo įrašo ekrano nuotr./„Wagner“ kovotojai Bachmute

Jų nuomone, dabar rusai tikriausiai spaus Bachmuto gynybos pajėgas atsitraukti per greitkelį T0504, o tai, analitikų nuomone, sumažins užpuolikų pastangas apsupti miestą.

„Tikėtina, kad dvigubas Bachmuto apsupimas pareikalaus papildomų žmonių ir įrangos, o Rusijos pajėgos galbūt ketina išvengti papildomų nuostolių, susijusių su galimu apsupimu“, – rašoma ISW pranešime.

Penktadienį pasirodė nepatvirtintų pranešimų apie kai kurių ukrainiečių dalinių atsitraukimą iš Bachmuto taip pat prieštaringų pranešimų apie susprogdintą tiltą, per kurį eina vienintelis rusų dar nekontroliuojamas kelias į miestą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atvyko į Lvivą, kur susitiko su Latvijos prezidentu Egilu Levitu, pranešė V.Zelenskio spaudos tarnyba.

„Lvive Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pirmoji ponia Olena Zelenska kartu su Latvijos prezidentu Egilu Levitu ir jo žmona Andra Levite pagerbė Ukrainos karių, kritusių Rusijos ir Ukrainos karo metu, atminimą“, – rašoma pranešime.

Ukrainos prezidento administracijos nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Egilas Levitas Lvive

Taip pat V.Zelenskis apsilankė vienoje iš ligoninių, kurioje gydomi sužeisti Ukrainos gynėjai, kovoję, visų pirma, Bachmute.

Valstybės vadovas kalbėjosi su kariais ir palinkėjo jiems greitai pasveikti. „Dėkoju jums už jūsų tarnybą, už didvyrišką mūsų tėvynės gynybą. Linkiu jums greitai pasveikti“, – sakė jis.

V.Zelenskis kariams įteikė valstybinius apdovanojimus.

Kremlius penktadienį perspėjo Vakarų šalis, kad jos nebeteiktų Ukrainai daugiau ginklų.

Toks pareiškimas nuskambėjo laukiant svarbių Ukrainos rėmėjų JAV prezidento Joe Bideno ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikimo Vašingtone.

Ginklų tiekimas „užkrauna didelę naštą šių šalių ekonomikoms ir neigiamai veikia šių šalių, įskaitant Vokietiją, piliečių gerovę“, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Akivaizdu, kad tai pratęs konfliktą ir turės liūdnų pasekmių Ukrainos žmonėms“, – pridūrė jis savaitė po neišprovokuotos Kremliaus invazijos į kaimyninę šalį pirmųjų metinių.

Maskva penktadienį pareiškė, jog imsis priemonių, kad užkirstų kelią tarpvalstybiniams įsiveržimams, po to, kai Maskva apkaltino Ukrainos žvalgybos grupę dėl dviejų civilių gyventojų nužudymo Rusijos pietuose. 

„Bus imtasi priemonių, kad ateityje būtų užkirstas kelias panašiems įvykiams“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. 

Rusijos atstovai ketvirtadienį pareiškė, kad grupė Ukrainos kovotojų pateko į pietinę Briansko sritį. Kremlius tai pavadino „teroristiniu išpuoliu“.

Stop kadras iš Rusijos savanorių korpuso paskelbto video/Rusijos savanorių korpuso kariai Briansko srityje

Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti šių pranešimų, o Ukraina juos paneigė. Kyjivas tokius rusų pareiškimus atmetė kaip sąmoningą provokaciją.

Tuo tarpu Ukrainoje kovojančio Rusijos savanorių korpuso nariai pareiškė, kad tai jie įsiveržė į Briansko sritį. Nufilmuotuose vaizdo įrašuose jie ragino Rusijos gyventojus sukilti prieš Vladimiro Putino režimą. Įvairios žiniasklaidos priemonės teigė nustačiusios vaizdo įrašuose pasirodžiusių korpuso kovotojų asmenybes. Tarp jų buvo ir korpuso vadas Denisas Kapustinas (Nikitinas). Šiame korpuse Ukrainos pusėje tarnauja Rusijos piliečiai, kurie nepritaria V.Putino režimui.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailo Podoliakas patikino, kad Ukraina nedalyvauja Rusijos Federacijos vidaus konfliktuose. Anot jo, įvairūs sprogimai ir incidentai Rusijos teritorijoje rodo, kad Maskva praranda kontrolę.

„Sprogimai svarbiausiuose objektuose, neatpažinti dronai, atakuojantys Rusijos regionus, gaujų susirėmimai, partizanai, puolantys gyvenvietes – visa tai yra tiesioginės kontrolės praradimo Rusijos viduje pasekmės. Ir visa tai yra karo pasekmė.

Ukraina neturi nieko bendra su Rusijos vidaus konfliktais“ – teigė M.Podoliakas. 

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pareiškė, kad po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės susitikimo, kuriame įvyko retos JAV ir Rusijos derybos, pastebėjo nedidelį pagerėjimą diplomatijos su Maskva fronte.

Susitikimo Naujajame Delyje kuluaruose JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį turėjo trumpą pokalbį su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Vyriausiasis JAV diplomatas siekė paspausti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

J.Borrellis pažymėjo, kad šį kartą, priešingai nei per ankstesnį G-20 užsienio reikalų ministrų susitikimą Balyje praėjusiais metais, rusų atstovas liko salėje ir išklausė Vakarų valstybių kritiką jo šaliai.

„Šį kartą jis bent jau liko ir klausėsi. Tai nedidelis pagerėjimas, bet jis svarbus“, – sakė bloko diplomatijos vadovas Indijos sostinėje vykusiame forume „Raisinos dialogas“.

„Manau, kad tai geriau nei nieko“, – pridūrė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Nobelio taikos premijos laureatui Alesiui Bialiackiui penktadienį Minsko teismas skyrė 10 metų įkalinimo bausmę, pranešė jo įkurta pagrindinė šalies teisių gynimo grupė „Viasna“.

Jo šalininkų nuomone, šis teismas yra bandymas susidoroti su teisių gynimo organizacija.

„AFP“/„Scanpix“/Baltarusijos opozicijos narys Alesius Bialiackis

„Viasna“ pranešė, kad 60-metis A.Bialiackis nuteistas už kontrabandą ir „veiklą, kuria šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka“.

Byloje taip pat figūruojantiems A.Bialiackio bendražygiams Valiancinui Stefanovičiui bei Uladziui Labkovičiui skirta atitinkamai devyneri ir septyneri metai kalėjimo.

Už akių teistam Dzmitrui Salaujovui, kuriam pasisekė išvykti į užsienį, teismas skyrė aštuonerius metus kalėjimo.

Į Lietuvą pasitraukusi Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja penktadienį pasmerkė šį teismo sprendimą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Pranešama, kad naktį iš kovo 2 į 3 d. buvo susprogdintas svarbus transporto objektas netoli Bachmuto. CNN duomenimis, rusai sunaikino tiltą, jungiantį Bachmutą su Chromovės kaimu.

Šią informaciją žiniasklaidos priemonė esą sužinojo iš Donecko srities policijos. Teisėsaugos institucijos teigė, kad artimiausiomis dienomis bandys sutvarkyti tiltą, nes jis yra gyvybiškai svarbi arterija civiliams gyventojams evakuoti ir prekėms, pavyzdžiui, amunicijai, gabenti.

Tuo pat metu policija sakė, kad į Bachmutą vis dar galima patekti gruntiniais keliais ir laukais.

Pažymėtina, kad šiuo metu iš Bachmuto per vyriausybės kontroliuojamas teritorijas veda du keliai, einantys per gretimas Chromovės ir Ivanivskės gyvenvietes. Nepaisant to, kad jas vis dar kontroliuoja Ukrainos kariuomenė, jas apšaudo Rusijos okupantai.

Tuo metu tviteryje apžvalgininkai kalba, kad tiltą prie Bachmuto galėjo susprogdinti pasitraukdami ukrainiečių kariai. 

„Chromovės kaime buvo susprogdintas tiltas. Tai buvo paskutinis kelias, kuriuo buvo galima važiuoti iš Bachmuto į Časiv Jarą. Atrodo, kad pasitraukė“, – tvietryje rašė Ruslanas Levjevas. 

Vokietijos „Bild“ žurnalistas Julianas Ropcke taip pat tviteryje teigė, kad tiltą susprogdino ukrainiečiai. Anot jo, tai rodo, kad Ukrainos kariuomenė keičia taktiką. 

Rusijos karinės pajėgos, bandydamos pulti Kreminos sektoriuje, ėmėsi karinių eksperimentų: po atakų mažomis grupelėmis, mūšiui pasitelkiama daugiau sunkiosios technikos, per televiziją pareiškė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Pasak jo, po nesėkmingų Bilohorivkos puolimų rusai pradėjo kaimo apšaudymą iš sunkiojo kalibro pabūklų.

„Kreminos sektoriuje rusai eksperimentuoja su puolimo būdais, atakos mažomis grupėmis pasirodė neveiksmingos, dabar jie į mūšį meta daugiau sunkiosios technikos, atsirado naujas “Terminatorius„ – tankus palaikanti kovos mašina, ankstesnę sunaikino mūsų gynėjai sunaikino“, – sakė S.Haidajus.

„AP“/„Scanpix“/Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus

Jis taip pat pažymėjo, kad situacija Svatovės sektoriuje yra „ramesnė“.

„Praėjusią naktį mūsų kariai užpuolė priešo konvojų, priešas patyrė daug nuostolių, tiek žmonių, tiek technikos prasme“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį naujienų agentūra „RBC-Ukraina“ paskelbė, kad Rusijos kariuomenė Luhansko srityje sukaupė daug sunkiosios ginkluotės, o netoli Kreminos pastebėta nemaža tankų T-90M sankaupa.

Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ vadovas penktadienį sakė, kad jo kovotojai praktiškai apsupo Bachmutą – Rytų Ukrainos miestą, kurį Maskva jau kelis mėnesius bando užimti.

„Wagner“ daliniai praktiškai apsupo Bachmutą, liko tik vienas kelias“, – sakė Jevgenijus Prigožinas, ragindamas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad Ukrainos pajėgos paliktų miestą.

Naujienų agentūra AFP kol kas negali patikrinti šio teiginio.

Maskva jau kelis mėnesius siekia užimti Bachmutą, o tarp „Wagner“ ir Rusijos kariuomenės atsirado aštrių nesutarimų: J.Prigožinas kaltina kariuomenę, kad ši neaprūpina jo kovotojų reikiama amunicija.

Kadras iš vaizdo įrašo/"Wagner" pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

Bachmutas gali turėti daugiau politinės nei karinės reikšmės, nes Maskva nekantriai laukia bet kokios pergalės po kelis mėnesius trukusio lėto stūmimosi į priekį Ukrainos rytuose ir nesėkmių kitur, tačiau V. Zelenskis pažadėjo šį miestą ginti kuo ilgiau.

Su Kremliumi susijusio verslininko J. Prigožino įkurta „Wagner“ užima centrinę vietą kovoje dėl Bachmuto.

Pasak pareigūnų, Bachmute, kur prieš karą gyveno apie 70 000 žmonių, dabar yra likę 5 000 civilių gyventojų, įskaitant apie 140 vaikų.

Okupantai sutelkė visas pajėgas į Bachmuto puolimą Donecko srityje, nes nori kuo greičiau pranešti apie jo užėmimą. Tačiau jų žygio tempas neatitinka lūkesčių.

Apie tai interviu „RBC-Ukraina“ sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Šioje teritorijoje yra ir reguliariosios kariuomenės, ir samdinių, tačiau jie nieko negali padaryti.

„Prie Bachmuto yra buvę visokių žmonių – Prigožino teroristinės organizacijos „Wagner“, ginkluotųjų pajėgų ir Rusijos desantininkų. Santykinai kalbant, visa puokštė šiukšlių, įsiveržusių į Ukrainos teritoriją. Jie visi ten yra, bet ilgai nieko negali padaryti“, – sakė O.Danilovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

Bachmutas nėra tik geografinis taškas šalies žemėlapyje. Pasak O.Danilovo, nė vienas Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado štabo posėdis nevyksta be pranešimų apie padėtį šioje srityje.

„Tai vieta, kur kasdien sunaikinama daugybė priešų ir jų technikos, o rusų galimybės veikti tam tikruose rajonuose sumažėja. Mums bet kokia teritorija yra nepaprastai svarbi, ir mes padarysime viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad ją išlaikytume“, – pridūrė O.Danilovas.

Tačiau NSGK sekretorius pabrėžė, kad blogos žinios iš Bachmuto nebus slepiamos nuo visuomenės.

„Taip, tai sudėtinga ir sunku, bet mes suprantame, kaip elgsimės toliau“, – sakė jis.

Ukraina neabejotinai gaus modernių naikintuvų iš Vakarų partnerių. Bus kelių tipų, iš kurių vienas bus pagrindinis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tai interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“ pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Komentuodamas Vokietijos vyriausybės kategorišką atsisakymą tiekti lėktuvus, ministras priminė, kad ne taip seniai Vokietija taip pat nenorėjo perduoti tankų. 

„Dabar mano šalis turi „Leopard“, aš asmeniškai išbandžiau iš Vokietijos gautą „Leopard“, – sakė jis.

Pasak O.Reznikovo, Ukraina gaus dviejų ar trijų tipų naikintuvus, tačiau tik vienas iš jų bus pagrindinis. 

„Tai priklausys nuo to, kuris iš jų bus geresnis Ukrainai. Mūsų aerodromams, mūsų inžinieriams, techninei priežiūrai“, – aiškino ministras.

Karo analitikų grupė „Conflict Intelligence Team“ (CIT) skelbia, kad padėtis Bachmute Ukrainos kariuomenei tampa kritinė. Anot CIT analitikų, Rusijos pajėgos iš užgrobtų Berchovkos ir Jahidnės pasistūmėjo į Chromovo kaimą, pro kurį eina kelias į Časiv Jarą. Tai paskutinis žinomas kelias, jungiantis Bachmutą su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamomis teritorijomis. Tai reiškia, jog šiuo keliu nebebus galima aprūpinti Bachmute kovojančių Ukrainos karių.
CIT analitikų teigimu, jau galima kalbėti apie operatyvinę Bachmuto apsuptį - atstumas tarp "žnyplių" yra tik 5,5 km.

 

CIT analitikų teigimu, Ukrainos pajėgoms likti Bachmute nebeįmanoma. Be to, norint ištrūkti iš apsupties, būtina taikyti užnugario kovos taktiką (užnugario daliniai mūšiuose sukausto priešo pajėgas, kad pridengtų pagrindinių pajėgų atsitraukimą). Analitikai rašo, kad visiškai įmanoma, jog Ukrainos pajėgos iš tikrųjų jau kurį laiką atitraukiamos.

Oro žvalgybos karių dalinys „Madiaro paukščiai“ gavo įsakymą persikelti iš Bachmuto (Donecko sritis) į naujas pozicijas. Kariai miesto gynybą laikė 110 dienų.

Dalinio įkūrėjas Robertas Brovdis, šaukiniu Madiaras apie aukštesnės vadovybės įsakymą pranešė savo „Telegram“ kanale. Karys atsisakė komentuoti detales, tačiau neslėpė, kad sprendimas išvykti jį nuliūdino.

„Vidury nakties “Madiaro paukščiai„ dalinys gavo kovinį įsakymą nedelsiant palikti Bachmutą ir išvykti į naują kovos veiksmų vietą.

Kokios priežastys lėmė perkėlimą kritiniu Bachmutui metu, kai čia praleidome 110 dienų kovinio budėjimo: pirmiausia esu kariškis, todėl nekomentuosiu Bachmuto gynybos vadovybės įsakymų“, – sakė jis.

Per ketvirtadienio naktį surengtą raketų ataką Zaporižioje viena jų smogė į daugiabutį.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos spaudos atstovai pranešė, kad išpuolio metu žuvusiųjų skaičius pasiekė keturias aukas.

Gelbėtojai jau daugiau nei parą likviduoja raketos atakos prieš gyvenamąjį namą Zaporižioje padarinius.

„Nuo kovo 3 d. 07.00 val. gelbėtojai atkasė dar dviejų žuvusių namo gyventojų kūnus“, – sakoma pranešime.

Taip pat pažymima, kad buvo išgelbėta 11 žmonių, viena iš jų – nėščia moteris.

Dar dešimt civilių gyventojų laikomi dingusiais be žinios.

Rusų raketa smogė į daugiabutį Zaporižioje

+2

Didėjant susirūpinimui dėl Kinijos ketinimų perduoti ginklų Rusijai, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį Vašingtone surengs konfidencialias derybas su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Leidinys „The Guardian“ pažymėjo, kad O.Scholzas išvyko į vienos dienos kelionę, į kurią neįprastai tokio masto vizitams nevyks spaudos delegacija. Negana to, vizito darbotvarkė taip pat nėra viešai skelbiama.

JAV prezidentas ir Vokietijos lyderis Baltuosiuose rūmuose susitiks vos valandai, per ją planuojamas svarbus „asmeninis susitikimas“, suteiksiantis abiems vadovams galimybę „apsikeisti pastabomis“ apie paskutinius jų susitikimus su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir karo padėtį, sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

„Reuters“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV lyderis Joe Bidenas

„Abu vadovai norėjo, kad tai būtų darbinio lygio susitikimas, norėjo, kad jis būtų labai gilus, sutelktas į Ukrainos klausimus“, – pridūrė pareigūnas.

Manoma, kad susitikimo metu bus diskutuojama apie galimybes suteikti papildomą paramą Ukrainos karinėms pajėgoms, kurios artimiausiomis savaitėmis ruošiasi naujam Rusijos puolimui.

Pasak tapatybės nenorėjusių atskleisti pareigūnų, O.Scholzo vizito dieną Vašingtonas turėtų paskelbti apie naują 400 mln. dolerių karinės pagalbos Kyjivo vyriausybei paketą, pranešė „The Guardian“.

Keturių JAV pareigūnų ir kitų šaltinių teigimu, O.Scholzas atvyksta į JAV tuo metu, kai Amerika su artimais sąjungininkais derasi dėl galimybės įvesti sankcijas Kinijai, jei Pekinas imtų teikti karinę paramą Rusijai.

Daugiau nei pusmetį Ukrainoje naudojamos mobiliosios DNR laboratorijos padeda sutrumpinti žuvusiųjų kare atpažinimo procedūrą iki kelių valandų, pranešė britų leidinys „The Independent“.

Teigiama, kad Ukrainoje naudojamos mobiliosios DNR laboratorijos leidžia pasiekti proveržį „moksle karo metu“.

Pasak leidinio, tokios laboratorijos leidžia per kelias minutes ištirti mirusio asmens DNR mėginius. Anksčiau kūno identifikavimas galėjo užtrukti kelerius metus, tačiau dabar ši procedūra sutrumpėjo iki kelių valandų.

Mobiliąsias DNR laboratorijas Ukrainai skyrė Vakarų donorai, tarp jų Prancūzijos vyriausybė ir Warreno Buffetto fondas. Jos važinėja po šalį policijos mikroautobusais.

Laikraštis „The Independent“ pažymėjo, kad prieš karą mėginiai DNR apdorojimui būdavo siunčiami į Vakarų Ukrainą arba į užsienį, todėl tapatybės nustatymas galėjo užtrukti metų metus, o mobiliosiose laboratorijose „rezultatas gali būti gautas akimirksniu“.

„AFP“/„Scanpix“/Masinė kapavietė Ukrainoje

„Anksčiau dėl didžiulio nužudytų žmonių skaičiaus laboratorijose, kurias turėjome Vakarų Ukrainoje, susidarydavo ilgos eilės DNR tyrimams atlikti“, – laikraščiui sakė Charkivo srities policijos Vyriausiojo tyrimų departamento vadovas Serhijus Bolvinovas.

Pažymima, kad šiuo metu Charkovo srityje veikia keturios tokios laboratorijos, viena iš jų – Izume.

Anot S.Bolvinovo, praėjusiais metais Charkivo valdžios institucijos aptiko daugiau kaip 400 kūnų masinėje kapavietėje Charkivo srityje esančiame Izumo mieste, kurį penkis mėnesius buvo okupavusios Rusijos pajėgos.

„Mano skaičiavimais, išgauti ir išanalizuoti šių kūnų DNR, naudojant mūsų jau egzistuojančią sistemą, būtų užtrukę iki penkerių metų. Būtų tekę giminaičiams pasakyti: „Jūs esate eilėje ir kada nors gausime jūsų DNR atitikmenis“. Tai pasikeitė“, – pridūrė tyrimų departamento vadovas.

Ukrainos vyriausiojo karo nusikaltimų prokuroro Jurijaus Belousovo teigimu, ukrainiečiai vis dar turi daugiau kaip 3300 kūnų, kurių tapatybė dar nenustatyta, nes jiems sunku susidoroti su tokiais kiekiais, ypač po to, kai neseniai išlaisvintose teritorijose buvo aptikta daug masinių kapaviečių.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį, kad, nepaisant karo Ukrainoje, Rusijos gynybos bendrovės ir toliau pristato savo produkciją didžiausiose tarptautinėse ginklų mugėse.

Neseniai vykusiame renginyje buvo pristatyta aktyviosios apsaugos sistema „Arena-E“ (APS), skirta prailginti šarvuotų transporto priemonių nepažeidžiamumą mūšio lauke.

Britų žvalgyba pažymėjo, kad reklaminėje medžiagoje apie šią sistemą teigiama, kad ji „įveikia grėsmes, kurios yra pavojingiausios šarvuotoms transporto priemonėms... jei vertinate savo šarvuočius ir įgulas, jums reikia „Arena-E“.

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad „Arena-E“ sistemos būtų sumontuotos pačios Rusijos transporto priemonėse Ukrainoje, kur ji neteko daugiau kaip 5 000 šarvuočių, pabrėžė Gynybos ministerija.

„Tikėtina, kad taip atsitiko dėl Rusijos pramonės nesugebėjimo gaminti aukštųjų technologijų sistemų plačiu mastu. Šią problemą dar labiau apsunkina tarptautinių sankcijų poveikis“, – rašoma ataskaitoje.

Ilja yra Simferopolio gyventojas, jis savo akimis matė, kaip miestą užėmė rusai. Pasak jo, čia iškart atsirado reklaminiai stendai su Rusijos prezidento Vladimiro Putino portretais ir jo citatomis, rašo UNIAN.

Tie, kurie nepalaikė okupacinės valdžios, turėjo palikti miestą dėl savo saugumo. Tie, kurie liko, patiria nuolatinį spaudimą.

„Tarp žmonių jaučiamas tam tikras nerimas, bet ne dėl galimų karo veiksmų, o dėl nepasitikėjimo vieni kitais. Prasidėjus karui, žmonės, kurie laukia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išlaisvinimo, vadinami „laukiančiaisiais“, ir dabar jie yra medžiojami“, – sako Ilja.

„Reuters“/„Scanpix“/Po okupacijos mieste iškilo plakatai su Vladimiru Putinu

Prasidėjus plataus masto karui, rusai ypač atkakliai bando primesti „rusų pasaulį“. Ypatingas dėmesys skiriamas moksleiviams. Suaktyvėjo ir vaikų karinės-patriotinės organizacijos. 

Pasak Simferopolio gyventojo, okupuotame Kryme jaučiamas tam tikras rusiškos propagandos boikotas, tačiau jis nėra toks masinis, kaip norėtųsi. Rusija bando pakeisti pusiasalio demografinę padėtį, apgyvendindama jį rusų kariškiais ir jų šeimomis. 

Kaip sako Ilja, sudėtingiausia situacija yra su tais Krymo gyventojais, kuriems okupacijos metu sukako 16 metų, jiems prievarta buvo išduoti rusiški pasai, kito pasirinkimo nebuvo. 

Okupacijos metu rusišką pasą gavę jaunuoliai dabar yra priversti įrodinėti savo Ukrainos pilietybę ir mėnesių mėnesius laukti laikinų dokumentų, kad galėtų įvažiuoti į Ukrainą.

Rusijos įvykdyta Krymo okupacija

2014 m. kovo mėn. įvedus kariuomenę Rusija aneksavo Ukrainos Krymą ir surengė „referendumą“ dėl apsisprendimo. Savarankiškai pasiskelbusi Krymo valdžia pareiškė, kad 96,77 proc. gyventojų pasisakė už Krymo prijungimą prie Rusijos.

Taip Kremliuje buvo pasirašytas vadinamasis „susitarimas“ dėl Krymo ir Sevastopolio priėmimo į Rusijos Federaciją. Vakarų šalys nepripažįsta Krymo aneksijos ir Rusijos Federacijai taiko įvairias ekonomines sankcijas.

Anksčiau amerikiečių generolas Benas Godgesas sakė, kad jei Ukrainos kariuomenė gaus reikiamos ginkluotės iš šalių partnerių, Krymas gali būti išvaduotas iš okupantų iki vasaros pabaigos.

Okupantai nežinoma kryptimi išvežė apie 200 vieno Chersono srities kaimo gyventojų, o rusų samdiniai apgyvendinami jų namuose. Tai nurodoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo rytinėje suvestinėje.

„Vadinamosios okupacinės valdžios atstovai spaudžia vietos gyventojus nusisavinti žemės sklypus. Dauguma Chersono srities Boevojaus kaimo gyventojų atsisakė perduoti savo privačius sklypus į vietos okupacinės administracijos balansą“, – rašoma pranešime.

Generalinio štabo duomenimis, nuo kovo 1 d. apie 200 šio kaimo gyventojų buvo išvežti nežinoma kryptimi vykdyti vadinamųjų „filtravimo priemonių“, o rusų okupantai bus apgyvendinti jų namuose.

Pažymima, kad rusų okupantai toliau plėšia gyventojus laikinai okupuotoje Zaporožios srities teritorijoje. Jau nuo vasario pradžios rusai pradėjo aktyviai atiminėti automobilius iš gyventojų, negavusių rusiškų pasų.

Jungtinės Valstijos nemato jokių požymių, kad Kinija nusprendė tiekti ginklus Rusijai, tačiau ši galimybė išlieka svarstoma, ketvirtadienį pareiškė Baltųjų rūmų atstovas.

„Tai nėra žingsnis, kuris geriausiai atitiktų Kinijos interesus ir jos padėtį tarptautinėje bendruomenėje, kurią, kaip žinome, ji labai vertina“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

„Mes pranešėme Kinijai apie savo susirūpinimą šiuo klausimu“, – pridūrė jis.

„Consolidated News Photos“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby

Pastarąją savaitę JAV pareigūnai diplomatiniais būdais siekė perspėti Kiniją neteikti Maskvai žudyti pritaikytos karinės pagalbos, kuri, ekspertų teigimu, antrus metus vykstančiam karui Ukrainoje galėtų turėti didelį poveikį.

Pekinas iki šiol griežtai neigė kaltinimus, kad svarsto tokį žingsnį.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kurį penktadienį priims JAV prezidentas Joe Bidenas, paragino Pekiną neginkluoti Rusijos, o Prancūzija pasiūlė Rytų Azijos milžinei būti atsargiai.

„Gynybos pajėgų aviacija per praėjusią parą sudavė 13 smūgių okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos rajonams“, – rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Per dieną Ukrainos kariškiai numušė priešo atakos lėktuvą Su-25 , sraigtasparnį Mi-24, septynis bepiločius orlaivius  (1 „Supercam“, 2 „Orlan“ ir 4 „Lancet“), 8 tankus ir 15 šarvuotų kovinių transporto priemonių, nurodo naujienų agentūra UNIAN.

Ukrainos pajėgos taip pat įveikė 765 okupantus.

Ukrainos generalinis štabas/Ukrainos generalinio štabo duomenys

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva ketvirtadienį per pokalbį su savo Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu savo šalies vardu vėl pasiūlė dalyvauti tarptautiniame taikinamajame tarpininkavime dėl Maskvos karo.

„Ką tik turėjau vaizdo susitikimą su Ukrainos prezidentu. Patvirtinau Brazilijos norą kalbėtis su kitomis šalimis ir dalyvauti bet kokiose iniciatyvose, susijusiose su taikos ir dialogo kūrimu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė L.I.Lula da Silva.

„AFP“/„Scanpix“/Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva

„Niekas negali būti suinteresuotas karu“, – pridūrė jis.

Abiejų prezidentų pokalbis įvyko kitą dieną po to, kai Brazilijos užsienio reikalų ministras Mauro Vieira per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Naujajame Delyje susitiko su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu.

Nors daugelis Vakarų šalių nusiuntė Ukrainai ginklų, kad padėtų jai apsiginti nuo Rusijos agresijos, L.I.Lula da Silva atsisakė tai daryti.

Vietoj to jis sukūrė šalių, siekiančių sudaryti taikos susitarimą derybų keliu, grupę.

Savo pasiūlymą jis pirmą kartą viešai paskelbė sausio 30-ąją Brazilijoje vykusio pokalbio su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu metu.

Savo idėją jis taip pat pristatė JAV prezidentui Joe Bidenui ir Prancūzijos lyderiui Emmanueliui Macronui.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Michailas Galuzinas praėjusią savaitę sakė, kad Maskva nagrinėja šį pasiūlymą.

Praėjusiais metais L.I.Lula da Silva susilaukė kritikos dėl pareiškimo, kad V Zelenskis yra toks pat atsakingas už karą kaip ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.

Rusija naudojasi dalyvavimo branduolinės ginkluotės sutartyje (START) sustabdymu ir Vakarų baime dėl branduolinės eskalacijos, kad pristabdytų karinę paramą Ukrainai, mano Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, nurodoma jų ataskaitoje, kurią cituoja UNIAN.

Institutas priminė, kad kovo 2 d. Naujajame Delyje vykusiame G-20 aukščiausiojo lygio susitikime JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas trumpai kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu apie tai, kad Rusija sustabdė savo dalyvavimą strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartyje. Valstybės sekretorius pranešė, kad vasario 28 d. paragino S.Lavrovą atšaukti šios sutarties sustabdymą.

A.Blinkenas išreiškė Jungtinių Valstijų pasirengimą bendradarbiauti su Rusija strateginės branduolinės ginkluotės kontrolės srityje nepriklausomai nuo karo Ukrainoje padėties ir Jungtinių Valstijų bei Rusijos santykių.

„AP“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

ISW analitikai mano, kad Rusijos pareigūnai vargu ar tęs prasmingas diskusijas dėl Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutarties atnaujinimo.

„Labai tikėtina, kad Kremlius naudojasi branduolinės eskalacijos baime ir Rusijos dalyvavimo sutartyje sustabdymu, tikėdamasis apriboti Vakarų paramą Ukrainai ir sulėtinti žadamą Vakarų karinę pagalbą.

Kaip ir anksčiau, labai mažai tikėtina, kad Kremlius panaudos branduolinį ginklą, tačiau jis reguliariai išsako neįtikėtinus grasinimus dėl branduolinės eskalacijos, siekdamas įbauginti Vakarus.“ – nurodoma ataskaitoje.