Okupuotose teritorijose gimusius naujagimius verčia registruoti Rusijos piliečiais

Baltuosiuose rūmuose susitikęs JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo parama Ukrainai per karą „labai daug ką pakeitė“, rašo CNN.

„Jūs suaktyvėjote ir suteikėte itin svarbią karinę paramą ir, žinote, drįsčiau teigti, kad be karinės paramos, moralinė parama, kurią suteikėte ukrainiečiams, buvo didžiulė. Ir jūs paskatinote istorinius pokyčius savo šalyje – padidinote išlaidas gynybai ir diversifikavote savo veiklą, atsisakydami rusiškų energijos šaltinių – žinau, kad jums tai nebuvo lengva, labai sunku“, – sakė J.Bidenas.

O.Scholzas kalbėjo, kad Vokietija palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės.

„Šie metai yra labai, labai svarbūs dėl labai pavojingos grėsmės taikai, kurią kelia Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, ir tikrai svarbu, kad veikėme kartu“, – sakė Vokietijos kancleris.

Remdamasis atvirais šaltiniais, BBC nustatė 16 071 Rusijos karių, žuvusių kare prieš Ukrainą, pavardes. 

Maskvai pareikalavus paaiškinimų dėl pranešimų, jog Serbija su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai esą patiekė tūkstančius raketų, Belgradas penktadienį paneigė eksportavęs ginklus į Ukrainą.

Serbijos užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius pareiškė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios iš Serbijos nebuvo eksportuota jokių ginklų nė vienai iš „konflikto“ šalių.

„Galiu tai pasakyti, nes leidimą [ginklų] eksportui duoda mano ministerija“, – sakė jis.

„Serbija netiekia karinės įrangos jokiai šaliai, jei mes manome, kad tai gali sukelti kokių nors problemų.“

Rusija iš savo sąjungininkės Serbijos ketvirtadienį pareikalavo oficialaus paaiškinimo dėl pranešimų apie tai, kad ši Balkanų šalis Ukrainai patiekė tūkstančius raketų.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova išreiškė „ypatingą susirūpinimą“ dėl šių pranešimų, kuriuos praėjusį mėnesį pirmoji paskelbė provyriausybinė Rusijos žiniasklaida.

„Stebime šią istoriją“, – rašoma M.Zacharovos pareiškime, kuris vėlai ketvirtadienį buvo paskelbtas Rusijos užsienio reikalų ministerijos svetainėje.

Ji pridūrė, kad galimas ginklų tiekimas Ukrainai yra „rimtas klausimas“, be kita ko, Serbijos ir Rusijos santykių požiūriu.

Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad viena Serbijos valstybinė ginklų gamykla Ukrainai neseniai patiekė apie 3,5 tūkst. raketų, skirtų salvinės raketų ugnies sistemoms „Grad“, kurias naudoja ir Ukrainos, ir Rusijos ginkluotosios pajėgos. Šios 122 mm kalibro raketos į Ukrainą buvo esą pristatytos per Turkiją ir Slovakiją.

Serbijos gynybos ministras Milošas Vučevičius yra paneigęs, kad šalis eksportavo raketų į Ukrainą, bet neatmetė galimybės, kad jos į Ukrainą galėjo patekti per trečiąją šalį.

„Jeigu privačios bendrovės perka ginklus trečiųjų šalių rinkose ir po to juos parduoda kitoms bendrovėms kitose šalyse, tai nėra klausimas Serbijai, tai tarptautinė prekyba“, – pareiškė jis.

Serbija yra artimiausia Maskvos sąjungininkė Europoje. Šalis sieja istoriniai, religiniai ir kultūriniai ryšiai, kuriuos gerokai sustiprino šioje Balkanų šalyje ne vieną dešimtmetį vykdytos prorusiškos propagandos kampanijos.

Rusija palaiko Serbijos pretenzijas į savo buvusios Kosovo provincijos, kuri 2008 metais paskelbė nepriklausomybę, teritoriją. O Serbija atsisakė paskelbti Maskvai sankcijų dėl invazijos į Ukrainą.

Vakarų pareigūnai baiminasi, jog Rusija galėtų pasinaudoti Kosove tvyrančia įtampa ir pamėginti destabilizuoti padėtį Balkanuose, siekdama atitraukti bent kažkiek dėmesio nuo Maskvos invazijos į Ukrainą.

Ukrainiečių gynėjai atrėmė rusų puolimą Kupjansko, Limanskio, Bachmutko, Avdejevsko ir Šachtiorsko fronto kryptimis.

Šiuose rajonuose rusai sutelkė pagrindines jėgas vykdyti puolamąsias operacijas. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Dabar situacija yra kritinė“, – interviu 15min padėtį Bachmute rytų Ukrainoje analizuoja atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis. Jo vertinimu, ukrainiečiai turbūt neturi kitų galimybių, kaip tik atsitraukti. Patys ukrainiečiai pereiti į kontrpuolimą galėtų tik sutelkę daugiau karių, sulaukę daugiau ginklų ir nusistovėjus geresniems orams.

Atidžiai karo eigą sekantis atsargos karininkas teigia, kad ilgalaikėje perspektyvoje esminį vaidmenį kare gali suvaidinti Kinija.

Plačiau skaitykite čia.

Penktadienį JAV prezidento Joe Bideno administracija planuoja paskelbti apie naują 400 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą.

Tai įvyks Vokietijos vyriausybės vadovo Olafo Scholzo vizito metu, praneša iš karto du amerikiečių pareigūnai, rašo CNN.

Rusijos pajėgų okupuotose teritorijose gyvenantys ukrainiečių tėvai teigia, kad buvo priversti savo naujagimius registruoti kaip Rusijos piliečius.

Ukrainos rytuose ir pietuose esančiuose miestuose ir miesteliuose gyvenantys gyventojai susidūrė su spaudimu, kad jų naujagimiai turėtų Rusijos pilietybę, be kita ko, jiems buvo atsisakyta nemokamai dalyti sauskelnes ir kūdikių maistą, praneša „Reuters“.

Nobelio taikos premiją skiriantis komitetas penktadienį pasmerkė Baltarusijos teismo sprendimą žymiam aktyvistui, Nobelio premijos laureatui Alesiui Bialiackiui skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią pavadino „politiškai motyvuota“.

„Teismo byla ir jam pareikšti kaltinimai yra politiškai motyvuoti. Nuosprendis rodo, kad dabartinis režimas naudojasi visais būdais, kad susidorotų su savo kritikais“, – pareiškė komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen.

„AFP“/„Scanpix“/Nobelio premijos laureatas Alesis Bialiackis

Baltarusijos pagrindinė teisių gynimo grupė „Viasna“ penktadienį pranešė, kad jos įkūrėjas, 60-metis A.Bialiackis nuteistas už kontrabandą ir „veiklą, kuria šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka“.

A.Bialiackis buvo kaltinamas kontrabanda gabenęs į Baltarusiją grynuosius pinigus, kuriais esą buvo finansuojama opozicinė veikla.

Byloje taip pat figūruojantiems A.Bialiackio bendražygiams Valiancinui Stefanovičiui bei Uladziui Labkovičiui skirta atitinkamai devyneri ir septyneri metai kalėjimo.

Nė vienas jų nepripažino kaltės.

A.Bialiackis buvo įkalintas po 2020 metais vykusių masinių demonstracijų prieš režimą, kurios kilo po to, kai autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė laimėjęs rinkimus, kuriuos tarptautinė bendruomenė laiko suklastotais.

Padedamas Rusijos vadovo Vladimiro Putino, A. Lukašenka susidorojo su opozicijos judėjimu, įkalindamas savo kritikus arba priversdamas juos pasitraukti į tremtį.

A.Bialiackis, V.Stefanovičius ir U.Labkovičius sulaikyti nuo 2021-ųjų liepos.

A.Bialiackis buvo vienas iš trijų praėjusių metų Nobelio taikos premijos laureatų kartu su Rusijos ir Ukrainos žmogaus teisių grupėmis.

Kovo 3 d. Rytų karinės grupės vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis apsilankė Donecko srities Bachmuto miestą ginančiuose daliniuose.

„Bachmute vadas išklausė vadų ataskaitas apie padėtį pavaldžiuose daliniuose, susipažino su probleminiais mūsų dalinių gynybinio pajėgumo didinimo fronto linijoje klausimais“, – skelbiama pranešime.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis

Pranešama, kad rusai nepraranda vilties užimti Bachmutą ir toliau kaupia pajėgas miestui užimti.

Užimti miestą rusų okupantai pasiuntė labiausiai apmokytus „Wagner“ dalinius ir kitus reguliariosios Rusijos kariuomenės dalinius. Mieste ir jo apylinkėse vyksta intensyvios kovos.

 

Vašingtone JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį priims Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, su kuriuo tarsis dėl tolesnės paramos Ukrainai po anksčiau kilusių nesutarimų dėl tankų tiekimo Kyjivui. 

Pirmoji O.Scholzo kelionė į Vašingtoną nuo 2022-ųjų vasario sudaro galimybę JAV ir Vokietijos lyderiams pademonstruoti savo ryžtą remiant Ukrainą. 

Tikėtina, kad susitikimo metu bus aptarti opūs abiejų šalių nesutarimai, įskaitant Berlyno nuogąstavimus dėl Vašingtono „žaliųjų“ subsidijų pagal Infliacijos mažinimo įstatymą ir Jungtinių Valstijų susirūpinimą dėl Vokietijos ir toliau palaikomų glaudžių ekonominių santykių su Pekinu. 

„Manau, kad jiems abiem dabar labiau rūpi, kaip bus toliau – kaip atrodys ateinantys mėnesiai Ukrainoje? Ką tai reikš paramai, kurią sąjungininkai gali suteikti Ukrainai?“ – kalbėjo vokiečių vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas. 

Jis pridūrė, kad O. Scholzas ir J.Bidenas „neabejotinai aptars dar vieną ar dvi temas“, tačiau detalesnės informacijos nepateikė. 

Susitikimo išvakarėse kreipdamasis į parlamentą O.Scholzas sakė, kad dviejų didžiausių Ukrainos rėmėjų bendradarbiavimas yra „kaip niekada glaudus ir pilnas pasitikėjimo“. 

„Kalbamės su Kyjivu ir kitais partneriais dėl būsimų saugumo garantijų Ukrainai“, – sakė Vokietijos kancleris. 

Prieš O.Scholzo susitikimą su JAV lyderiu, penktadienį Rusija perspėjo Vakarų šalis, išskirdama Vokietiją, kad jos neteiktų daugiau ginklų Ukrainai.

„Akivaizdu, jog tai pratęs konfliktą ir turės liūdnų pasekmių Ukrainos žmonėms“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.