Po Maskvos grasinimų nutraukti grūdų susitarimą D.Kulebos atsakas: Rusija atnaujina bado žaidimus

TATENA vadovas Rafaelis Grossi teigia, kad siekiant nustatyti apsaugos zoną aplink Rusijos okupuotą Zaporižios AE daroma pažanga.

Socialiniame tinkle „Twitter“ jis pasidalijo nuotraukomis iš susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru D.Kuleba.

Vėliau ketvirtadienį M.Grossi žurnalistams Kyjive sakė, kad „darbas tęsiasi, ir manau, kad darome didelę pažangą“.

Tačiau jis pridūrė, kad „padėtis tebėra labai trapi, labai pavojinga“.

D.Kuleba tviteryje rašė, kad ketvirtadienį susitikęs su R.Grossi „pakartojo, kad Rusija turi pasitraukti iš Zaporižios AE, kad užtikrintų jos branduolinę saugą ir saugumą, nedelsdama nutraukti ukrainiečių personalo grobimą ir bauginimą“.

Strateginiai bombonešiai, galintys nešti branduolinius užtaisus, buvo perdislokuoti į Rusijos Olenijos oro bazę Kolos pusiasalyje, netoli Norvegijos sienos, skelbiama Norvegijos faktų tikrinimo svetainėje „Faktisk“, kuri remiasi „Planet Labs“ palydovinėmis nuotraukomis.

Spalio 7 d. nuotraukoje matyti, kad Olenijos bazėje dislokuoti septyni bombonešiai Tu-160 ir keturi bombonešiai Tu-95. Po dviejų dienų „Planet Labs“ pastebėjo vieną Tu-160 ant oro bazės kilimo ir tūpimo tako.

Tai ne pirmas įrodymas apie strateginių bombonešių buvimą aviacijos bazėje netoli sienos su Norvegija. Rugsėjo 30 d. apie tai rašė „The Jerusalem Post“. Tada Olenje buvo keturi Tu-160 ir trys Tu-95.

Paprastai šie orlaiviai dislokuojami Engelso aviacijos bazėje, esančioje už 720 km į pietryčius nuo Maskvos, rašome svetainėje.

„Faktisk“ kalbintas oro pajėgų ekspertas Larsas Pederis Hagas mano, kad tai – Kremliaus branduolinių grasinimų dalis. Panašios nuomonės laikosi ir profesorė Katarzyna Zysk. Be to, pasak jos, kad strateginiai bombonešiai Kolos pusiasalyje būdavo dislokuojami ir anksčiau, o jų skaičius veikiausiai neviršija to, ko galima tikėtis pratybų metu. 

Vakariniame kreipimesi prezidentas V.Zelenskis sukritikavo Tarptautinę Raudonojo Kryžiaus (TRK) organizaciją pabrėždamas, kad pastaroji turi moralinių įsipareigojimų ir privalo apsilankyti Olenivkoje, kur Rusija laiko Ukrainos karo belaisvius.

Pasak prezidento, ketvirtadienį Ukrainos komanda, sprendžianti kalinių išlaisvinimo klausimą, surengė internetinį susitikimą su TRK bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

„Manau, kad Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas nėra privilegijuotas klubas, kuriame žmonės gauna atlyginimus ir mėgaujasi gyvenimu. Raudonasis Kryžius turi įsipareigojimų, visų pirma, moralinio pobūdžio. Raudonojo Kryžiaus įgaliojimai turi būti vykdomi“, – kalbėjo jis. 

V.Zelenskio kalba originalo kalba: 

V.Zelenskis pabrėžė, kad TRK atstovai turi apsilankyti Olenivkoje ir padėti Ukrainai susisiekti su ten laikomais belaisviais. Anot jo, organizacija galėtų vadovautis TATENA misijos principais.

„Tačiau tam reikia lyderystės. Mums reikia sąžiningumo. Turime suprasti, kas ir kodėl sukūrė tokią instituciją kaip Raudonasis Kryžius“, – sakė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas telefonu kalbėjosi su JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku Milley. Jiedu aptarė vakar vykusį „Ramstein“ susitikimo rezultatus.

„Esu nuoširdžiai dėkingas šalims partnerėms už nuoseklią mūsų valstybės paramą ir karinę pagalbą, kurios dėka sėkmingai atremiame Rusijos agresiją, ir generolui Milley už jo vadovavimą šiuo svarbiu klausimu.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas

Dėl padėties fronte. Tai sudėtinga, bet kontroliuojama. Priešas turi artilerijos pranašumą, todėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ugnies pajėgumų didinimo klausimas išlieka aktualus. Ne mažiau svarbus ir integruotos oro ir priešraketinės gynybos sistemos sukūrimo klausimas“, – savo „Telegram“ kanale rašo V.Zalužnas.

Dėl Rusijos apšaudymų Mykolajive žuvo 11 metų amžiaus berniukas. Kaip pranešė Ukrainos žiniasklaida, vaikas buvo ištrauktas iš daugiabučio griuvėsių, kuriuose buvo įstrigęs 6 valandas. 

Išlaisvintas ir į ligoninę išgabentas berniukas mirė. 

Ketvirtadienį ryte Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip iš griuvėsių ištrauktas sužeistas vaikas apkabina jo laukusį tėvą. Prieš įkeliant jį į greitosios pagalbos automobilį vyras dar kartą apkabino ant neštuvų gulintį sūnų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras D.Kuleba sureagavo į Rusijos grasinimus nutraukti grūdų tiekimo susitarimą, jeigu JT neįvykdys Maskvos keliamų reikalavimų. 

„Metas apsaugoti Juodosios jūros grūdų koridorių. Raginu visas valstybes ir organizacijas aiškiai pasakyti Maskvai: šantažas turi liautis, o Rusijai neleidžiama kelti pavojaus milijonams žmonių. Ypač raginu valstybes, kurios priklauso nuo Ukrainos grūdų eksporto“, – tviteryje rašo jis. 

„Rusija daro būtent tai, apie ką įspėjome: atnaujina bado žaidimus ir kelia grėsmę Juodosios jūros grūdų iniciatyvai. Noriu, kad kiekviena Afrikos, Azijos, Artimųjų Rytų šeima žinotų: Ukraina nekelia jokių papildomų reikalavimų, mes norime, kad koridorius ir toliau veiktų“, – teigia D.Kuleba. 

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Genadijus Gatilovas interviu „Reuters“ pareiškė, kad jo šalis gali nutraukti susitarimą dėl grūdų gabenimo Juodąja jūra, jeigu JT neįvykdys Maskvos iškeltų reikalavimų.

Išsamiau skaitykite: Rusija kelia reikalavimus JT, grasina nutraukti susitarimą dėl grūdų tiekimo

Maskva teigia, kad nuo rugsėjo pabaigos 402 Ukrainos Azovo pulko kovotojai išvežti į įvairius ikiteisminio sulaikymo centrus Volgogrado, Rostovo, Belgorodo ir Voronežo bei kitose Rusijos srityse.

15min atkreipia dėmesį, kad ši informacija nebuvo nepriklausomai patikrinta.

Anksčiau šį mėnesį laikinasis „Azov“ pulko vadas Nikita Nadtočis sakė, kad Rusijos nelaisvėje liko apie 2 500 Mariupolio gynėjų, tarp jų – apie 700 „Azov“ kovotojų.

Baltarusijos kariuomenė nesijungs prie Rusijos karo Ukrainoje ir šalies autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka rizikuos dar labiau nuteikti visuomenę prieš save, jei pamėgins liepti pajėgoms tai daryti, ketvirtadienį pareiškė baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

„Negaliu įsivaizduoti, kad Baltarusijos kariuomenė dabar dalyvautų šiame kare, ypač dabar, kai visas pasaulis yra susivienijęs su ukrainiečiais“, – pareiškė ji žurnalistams Briuselyje.

Jos nuomone, A.Lukašenka „neduos šio įsakymo – ne“.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Sviatlana Cichanouskaja

Pasak S.Cichanouskajos, kuri dabar gyvena Lietuvoje ir kurios vyrą Minsko režimas laiko už grotų, Baltarusijos žmonės ir kariai nėra nusiteikę prieš ukrainiečius.

„Manau, jog tie [kariuomenės] vadai A.Lukašenkai pasakė, kad jam davus tokį įsakymą Baltarusijos kariuomenė dezertyruos ir pereis į kitą pusę, kad jie slėpsis, bet nešaudys į ukrainiečius“, – pareiškė ji.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusų dirigentas Valerijus Gergijevas dėl nenoro pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą neteko narystės Karališkojoje Švedijos muzikos akademijoje, ketvirtadienį pranešė įstaiga.

„Atsižvelgdami į jo glaudžius ryšius su Rusijos vyriausybe, kuri šiandien puola Ukrainą, manome, jog jis elgiasi taip, kad mes negalime sau leisti nuo to neatsiriboti“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė akademijos vadovė Susanna Ryden.

„Tai nepriimtina ir tai nėra dalykas, su kuo galima sieti akademiją“, – pridūrė ji.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas įteikia Darbo didvyrio apdovanojimą Valerijui Gergijevui.

Karališkosios Švedijos muzikos akademijos – prestižinės Skandinavijos įstaigos ir vienos iš dešimties karališkųjų Švedijos akademijų – užsienio nariu V.Gergijevas tapo 2011 metais.

Įvairios Europos koncertų salės jau yra paskelbusios šį rusų dirigentą persona non grata.

Ukraina praneša, kad Rusija atakavo Charkivą, kai kuriose miesto dalyse dingo elektra. 

Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas nurodė, kad pažeista infrastruktūra, aukų pavyko išvengti.