Ukraina ir Rusija apkaltino viena kitą smūgiais Zaporižios AE

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Šeštadienio vakarą Rusijos kariai surengė raketų ataką prieš Mykolajivą.

Mykolajivo meras Oleksandras Siankevičius „Telegram“ tinkle paskelbė, kad ataka surengta apie 20 val.

Viena iš Rusijos pajėgų paleistų raketų sprogo netoli gyvenamojo namo.

Pirminiais duomenimis, per ataką sužeistas vienas žmogus.

Vokietijos įmonės ir viešosios įstaigos savo biurus ateinančią žiemą turėtų šildyti iki ne aukštesnės nei 19 laipsnių Celsijaus temperatūros, kad padėtų sumažinti šalies gamtinių dujų suvartojimą, šeštadienį pareiškė ekonomikos ministras.

Vokietija – didžiausia Europos Sąjungos (ES) ekonomika – po Rusijos invazijos į Ukrainą stengiasi kuo greičiau atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų gamtinių dujų.

Tačiau iš Rusijos importuojamų dujų Vokietija suvartoja daugiau negu daugelis kitų ES šalių.

Rusija jau buvo nutraukusi dujų eksportą kelioms ES šalims ir pareigūnai baiminasi, kad Maskva naudos dujų eksportą kaip politinį ginklą, siekdama, kad Rusijai paskelbtos sankcijos būtų sušvelnintos. Kai kurie ekspertai net įspėja, jog žiemą, kai dujų paklausa būna didžiausia, Kremlius gali apskritai nutraukti jų eksportą Europai.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas pareiškė, kad nors 27 ES valstybės narės apsiėmė siekti nuo rugpjūčio dujų vartojimą sumažinti 15 proc., palyginti su ankstesniu penkerių metų vidurkiu, Vokietijai savo vartojimą reikia sumažinti 20 procentų.

R.Habeckas taip pat siūlo uždrausti nekomercinių privačių baseinų šildymą dujomis ir elektra, išjungti šildymą tam tikrų visuomeninių pastatų bendro naudojimo patalpose, kaip antai vestibiuliuose, ir išjungti lauko reklaminių skydų apšvietimą nuo 22 val. iki 6 val. ryto.

Rusijos okupantai apšaudė Charkivo rajoną.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.

„Preliminariai niekas nebuvo sužeistas, aukų nebuvo. Informacijos apie kokių nors objektų sunaikinimą nėra“, – rašė jis.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas mano, kad Rusijos agresiją palaikantiems asmenims Latvijoje iki šiol išduoti leidimai gyventi ir vizos turėtų būti panaikinti.

Jis tai pareiškė šeštadienį kreipdamasis į Latvijos politinių represijų aukų 23-iojo sąskrydžio Ikškilėje dalyvius.

Pasak Latvijos prezidentūros, E.Levitas neseniai pareiškė, kad tokios diskusijos dėl rusų turistų Europoje vyksta ne tik Latvijoje, bet ir įvairiose kitose Europos šalyse, visų pirma Estijoje ir Suomijoje, kurios tiesiogiai ribojasi su Rusija, taip pat Čekijoje, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Egilas Levitas

„Ar tai yra politiškai ir morališkai pateisinama, kad tuo metu, kai Rusijos kariuomenė žudo ir degina Ukrainoje, rusų turistai gali ramiai ilsėtis Europoje?“ retoriškai paklausė prezidentas.

Jis priminė, kad Latvija turistinių vizų neišduoda nuo pirmosios karo dienos – vasario 24-osios, bet kitos šalys ir toliau jas išduoda. Rusų turistai į Latviją atvyksta ne tik su Latvijos anksčiau išduotomis turistinėmis vizomis, bet ir su vizomis, kurias yra išdavusios kitos Šengeno šalys, pavyzdžiui, Suomija ar Italija.

Todėl E. Levitas mano, kad Latvija kartu su Suomija, Estija, Čekija ir kitomis šalimis, kurios laikosi tokios pat nuomonės, turėtų Europos lygmeniu pareikalauti, kad Rusijos piliečiams nebebūtų išduodamos turistinės vizos. Tai, jo nuomone, prilygtų papildomoms sankcijoms Rusijai.

Visgi Latvijos prezidentas pripažino, jog tam tikras Europos šalis, kuriose rusų turistai, kaip žinoma, palieka daug pinigų, toks pasiūlymas nenudžiugins. Abejonių dėl tokio pasiūlymo buvo išreiškęs ir Vokietijos kancleris.

„Bet aš manau, kad yra būtina apie tai kalbėti. Iš principo būtina apie tai kalbėti“, – pabrėžė E. Levitas.

Latvijos vadovas taip pat laikosi nuomonės, kad Latvijoje jau išduotus leidimus gyventi ir vizas reikėtų peržiūrėti ir tokie dokumentai, išduoti Rusijos agresiją palaikantiems asmenims, turėtų būti panaikinti. Bet kuriuo atveju, anot jo, tokių leidimų galiojimas iš esmės nebeturėtų būti pratęsiamas, išskyrus konkrečius atvejus, kai yra įrodoma, jog esama ypatingų aplinkybių.

Prezidentas taip pat mano, kad leidimai gyventi nebeturėtų būti išduodami nuolatiniams Latvijos gyventojams, kurie priima Rusijos pilietybę, ir tokie asmenys turėtų palikti šalį.

Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, penktadienį pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje.

„Rusų vizų visuotinis sustabdymas visose ES valstybėse narėse galėtų būti dar viena labai veiksminga sankcija“, – sakoma naujienų agentūros AFP gautame Čekijos užsienio reikalų ministro Jano Lipavsky pranešime.

Jis nurodė pasiūlysiantis šį sumanymą per rugpjūčio pabaigoje Prahoje vyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.

„Vykstant Rusijos agresijai, kurią Kremlius toliau eskaluoja, negali būti nė kalbos apie įprastą turizmą Rusijos piliečiams“, – sakė J. Lipavsky.

ES iki šiol yra paskelbusi septynis sankcijų Rusijai paketus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę duodamas interviu laikraščiui „The Washington Post“ ragino Vakarus neįsileisti jokių keliautojų iš Rusijos. Anot jo, rusai turėtų „gyventi savo pasaulyje, kol jų filosofija pasikeis“.

Šeštadienį okupuotame Chersono srities Naujosios Kachovkos mieste įvyko keli rimti sprogimai, rašo pravda.ua.

Vietos gyventojai pranešė, kad sprogimai nugriaudėjo netoli vienos iš miesto ligoninių.

Ukraina ir Rusija šeštadienį viena kitą apkaltino smūgiais Ukrainos pietryčiuose esančiai Zaporižios atominei elektrinei, kuri pastarąją savaitę buvo ne kartą apšaudyta.

Zaporižios AE yra didžiausia atominė elektrinė Ukrainoje ir Europoje.

Zaporižios elektrinė nuo kovo mėnesio yra užimta Rusijos pajėgų ir Ukraina yra apkaltinusi Maskvą laikant tame komplekse šimtus karių bei sandėliuojant ginklus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

„Būkite budrūs ir kuo mažiau būkite Enerhodaro gatvėse! Esame gavę informacijos apie naujas [rusų] okupantų provokacijas“, – įspėjo Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“, platformoje „Telegram“ pasidalijusi teisėtai išrinkto Enerhodaro mero Dmytro Orlovo pranešimu.

Miestas, prie kurio pastatyta ši elektrinė, ir toliau palaiko Kyjivo vadovybę.

„Pasak gyventojų, vėl šaudoma atominės elektrinės kryptimi... Laiko tarpas tarp sviedinio paleidimo ir atskridimo yra vos 3–5 sekundės“, – rašoma pranešime.

Tuo tarpu promaskvietiški pareigūnai okupuotuose Zaporižios srities rajonuose dėl apšaudymo kaltina ukrainiečių pajėgas.

„Enerhodarą ir Zaporižios atominę elektrinę ir vėl apšaudo [Ukrainos prezidento Volodymyro] Zelenskio kovotojai“, – pareiškė Maskvos primestos vietos administracijos narys Vladimiras Rogovas.

Anot jo, raketos nukrito „rajonuose, esančiuose ant Dniepro upės krantų ir elektrinės teritorijoje“. V.Rogovas nepateikė informacijos nei apie sužeistuosius ar žuvusiuosius, nei apie padarytą žalą.

Teritorijas, kurias yra okupavusi Rusija, ir teritorijas, kurias tebekontroliuoja Ukraina, skiria Dniepro upė.

Kyjivas ir Maskva šį mėnesį jau ne pirmą kartą apsikeičia kaltinimais dėl atominės elektrinės apšaudymo, dėl kurio kilo nuogąstavimų dėl galimos branduolinės katastrofos ir ketvirtadienį buvo sušauktas skubus JT Saugumo Tarybos posėdis.

Vakarų sąjungininkų palaikoma Ukraina yra paraginusi nustatyti demilitarizuotą zoną aplink elektrinę ir užtikrinti rusų pajėgų pasitraukimą iš šios teritorijos.

Šeštadienį 15.40 val. okupuotame Mariupolio mieste nugriaudėjo stiprus sprogimas, pranešė Rusijos okupuoto Mariupolio meras Petro Andriuščenko.

Tarptautinės kredito reitingų agentūros S&P ir „Fitch“ penktadienį vėl pablogino Ukrainos kredito reitingus, nusprendusios, kad karo draskomos šalies susitarimas dėl skolų restruktūrizavimo vos viena pakopa skiria ją nuo įsipareigojimų nevykdymo reitingo.

S&P Ukrainai skirtą reitingą pablogino nuo „CC/C“ iki „SD“, arba „atrankinio įsipareigojimų nevykdymo“ reitingo, pažymėjusi, kad dauguma Ukrainos euroobligacijų turėtojų sutiko 24 mėnesiams atidėti skolos palūkanų mokėjimus.

„Atsižvelgdami į paskelbtas restruktūrizavimo sąlygas ir vadovaudamiesi savo kriterijais, šį sandorį laikome probleminiu ir prilygstančiu įsipareigojimų nevykdymui“, – pažymėjo agentūra.

Tuo tarpu „Fitch“ Ukrainai skirtą ilgalaikio skolinimosi reitingą pablogino nuo „C“ iki „RD“, arba „riboto įsipareigojimų nevykdymo“ reitingo.

Tokius sprendimus agentūros priėmė praėjus dienai po to, kai Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, jog dauguma kreditorių sutiko iki 2024 metų atidėti šalies 20 mlrd. JAV dolerių (19,4 mlrd. eurų) skolos už išplatintus skolos vertybinius popierius grąžinimą.

Įsipareigojimų nevykdymo reitingas šaliai skiriamas tuo atveju, jeigu ji negali vykdyti finansinių įsipareigojimų savo kreditoriams, o tai gali būti vyriausybės, tarptautinės organizacijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF), ar privatūs obligacijų turėtojai.

Vakarų valstybių grupė, įskaitant Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją, Japoniją ir Jungtines Valstijas, praėjusį mėnesį jau sutiko leisti Ukrainai atidėti valstybės skolos palūkanų mokėjimus ir paragino kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu.

Sprendimas dėl 20 mlrd. JAV dolerių skolos įšaldymo yra dar vienas žingsnis siekiant finansiškai paremti su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą.

Ukrainą pasiekė karinės technikos pagalba iš Slovakijos.

Tviteryje Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nagy pranešė, kad Ukrainai perduotos keturios haubicos.