A.Duda: Lenkija pasirengusi perduoti Ukrainai naikintuvus MiG-29

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Varšuva yra pasirengusi perduoti Ukrainai naikintuvų. Pasak A.Dudos interviu CNN, toks žingsnis galėtų būti žengtas, jeigu būtų sukurta tarptautinė koalicija dėl lėktuvų tiekimo Ukrainai.

„Dalį MiG-29, kurie liko Lenkijoje ir kurie dabar tarnauja mūsų karinėse oro pajėgose, esame pasirengę perduoti, ir esu tikras, kad Ukraina būtų pasirengusi juos nedelsdama panaudoti“, – sakė A.Duda.

„Imago“/„Scanpix“ nuotr./Lenkijos naikintuvas MiG-29

Lenkijos prezidentas pridūrė, kad Ukraina ateityje pereis prie NATO standartų visose karinės sferos srityse. Įskaitant ir naikintuvų F-16 naudojimą.

„Todėl Ukrainos pilotų mokymas yra svarbus ir labai reikalingas“, – reziumavo A.Duda.

JAV Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines Kongresui pareiškė, kad karas Ukrainoje tapo „alinančiu išsekimo karu“.

JAV žvalgybos bendruomenė mano, kad Rusija „tikriausiai nenori tiesioginio karinio konflikto su JAV ir NATO pajėgomis, tačiau tokia galimybė egzistuoja“, teigiama žvalgybos bendruomenės neįslaptintoje metinėje grėsmių vertinimo ataskaitoje.

„Rusijos vadovybė iki šiol vengė veiksmų, kurie galėtų išplėsti Ukrainos konfliktą už Ukrainos ribų, tačiau eskalacijos rizika išlieka didelė“, – teigiama ataskaitoje, praneša CNN.

Nacionalinės žvalgybos direktorė A.Haines pareiškė Kongresui, kad karas Ukrainoje tapo „alinančiu išsekimo karu, kuriame nė viena pusė neturi galutinio karinio pranašumo“, tačiau pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai tęs karą, galbūt dar ne vienerius metus.

„Mes nenumatome, kad Rusijos kariuomenė šiais metais atgautų jėgas tiek, kad galėtų pasiekti didelių teritorinių laimėjimų, tačiau V.Putinas greičiausiai tikisi, kad laikas veikia jo naudai ir kad karo pratęsimas, įskaitant galimas karo veiksmų pertraukas, gali būti geriausias likęs kelias galutinai užtikrinti Rusijos strateginius interesus Ukrainoje, net jei tai užtruks ne vienerius metus“, – sakė A.Haines.

Oficialiai nustatytas Ukrainos karys, kurį Rusijos kariai nelaisvėje nušovė už šūkį „Šlovė Ukrainai“. Paaiškėjo, kad jis yra Černihivo srityje veikiančios 119-osios atskirosios teritorinės gynybos brigados 163-iojo bataliono kovotojas Oleksandras Macijevskis.

Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Teritorinės gynybos regioninė valdyba „Šiaurė“, gruodžio 30 d. O.Macijevskis ir dar keturi kariai susigrūmė su gausesnėmis priešo pajėgomis Soledaro apylinkėse.

Stop kadras iš video/Sušaudytas Ukrainos karys

Apie 12 val. vidurdienį ryšys su Oleksandru dingo. Pastiprinimui į jų pozicijas nepavyko prasiveržti dėl nuolatinės minosvaidžių ugnies ir smarkios šaulių ginklų ugnies.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos vadovybė galėjo neteisingai įvertinti Ukrainos kariuomenės pajėgumus. JAV žvalgybos bendruomenės metinėje grėsmių ataskaitoje teigiama, kad okupantai ir ateityje susidurs su daugybe problemų.

„Putinas tikriausiai neteisingai įvertino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumus ir jų sėkmės mūšio lauke mastą. Rusijos kariai susidūrė ir toliau susidurs su išsekimo, personalo trūkumo ir kovinio ryžto  problemomis, todėl jos pajėgos yra pažeidžiamos Ukrainos kontratakų“, – teigiama ataskaitoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys

Žvalgybos duomenimis, praėjusį rudenį V.Putino paskelbta mobilizacija gali tik trumpam laikui papildyti armijos pajėgas. Tačiau ji taip pat gali pakirsti šalies piliečių pasitikėjimą šalies vadovybės veiksmais.

„Visas dalinės mobilizacijos poveikis bus pradėtas jausti tik pavasarį ir vasarą. Nors Rusijos pajėgos ir toliau koncentruosis Donbase, jos tikriausiai nesugebės jo visiškai užimti 2023 m.“, – praneša žvalgyba.

Tarp mobilizuotųjų į Rusijos ginkluotąsias pajėgas smarkiai išaugo nepasitenkinimas vadovybės veiksmais, tvirtina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabas.

„Pagrindinė nepasitenkinimo priežastis – padažnėję faktai, kai šturmo būriuose naudojami tie okupantai, kurie prieš tai buvo apmokyti tarnauti aprūpinimo daliniuose ir neturi kovinės patirties“, – teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo operatyvinėje informacijoje.

Pažymima, kad dėl to smarkiai padidėja aukų skaičius, o užnugario tarnybų kariai nesutinka eiti į mirtį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Kremliuje vykusiame renginyje, skirtame Tarptautinei moters dienai paminėti, gyrė daugiavaikes ir profesinėje srityje pasižymėjusias šalies moteris.

„Dabar, kai Rusija susiduria su tiesioginėmis grėsmėmis savo saugumui ir suverenitetui, matome daug drąsos ir ryžto pavyzdžių“, – ceremonijos metu sakė jis.

„Šioje salėje yra moterų, kurios garbingai atlieka savo karines, tarnybines ir profesines pareigas“, – pridūrė V.Putinas.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas su moterimis Kremliuje

Jis įteikė apdovanojimus moterims, kurios, Kremliaus nuomone, pasižymėjo profesinėje veikloje arba buvo daugiavaikės motinos.

Tarp gavėjų – žurnalistė, dirbanti Rusijos pajėgų kontroliuojamoje Ukrainos pietinėje Chersono srityje, ir gydytoja iš rytinės Luhansko srities.

„Mūsų šalyje profesionaliai dirbančių moterų nuopelnų pripažinimas harmoningai dera su giliu motinystės ir tradicinių vertybių svarbos supratimu“, – sakė V.Putinas.

Rusijos lyderis save vaizduoja kaip konservatyvių socialinių normų gynėją bei nuolat perspėja dėl „dekadentiškos“ Vakarų įtakos.

Praėjusių metų pabaigoje išleistame prezidento dekrete tradicinės vertybės apibūdinamos kaip „Rusijos visuomenės pamatas, padedantis saugoti ir stiprinti Rusijos suverenitetą“.

V.Putinas taip pat pagerbė ir dvi „Motinas didvyres“ – šiemet atgaivintas sovietmečio laikų apdovanojimas, kuriuo pagerbiamos moterys, pagimdžiusios ne mažiau kaip 10 vaikų.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas trečiadienį pareiškė, kad jo šaliai „kuo greičiau“ reikia 1 mln. sviedinių, kad atgrasytų Rusijos pajėgas ir pradėtų kontrpuolimą, pranešė CNN.

Kalbėdamas su žurnalistais prieš Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimą Stokholme, O.Reznikovas sakė, kad Ukrainai reikia 1 mln. 155 milimetrų, taip pat 105 milimetrų sviedinių, kurie kainuotų apie 4 mlrd. eurų.

Ukrainos gynybos ministras taip pat pareiškė, kad pritaria Estijos pasiūlytam planui, pagal kurį ES šalys turėtų bendrai užtikrinti šių šaudmenų atsargas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas Stokholme

Pasak jo, Ukrainai per mėnesį reikia 90–100 tūkst. artilerijos sviedinių.

O.Reznikovas pažymėjo, kad oro gynybos sistemos, tankai ir šaudmenys yra vieni iš prioritetų, kuriuos jis aptars su ES gynybos ministrais per trečiadienio susitikimą. 

„Prioritetas numeris vienas yra oro gynybos sistemos – taip pat amunicija, amunicija ir dar kartą amunicija“, kad Ukraina būtų pasirengusi kontrpuolimui, sakė jis.

Anot O.Reznikovo, laikas yra lemiamas veiksnys, galintis išgelbėti gyvybes, todėl „turime kuo greičiau judėti į priekį“.

Mykola Milovanovas neturi dokumento, patvirtinančio, kad jis ir jo partneris Dmytro Gavriliukas yra susituokę, tačiau 24 metų Ukrainos specialiųjų pajėgų narys vis tiek vadina jį savo vyru.

Tai teisinis statusas, kurį draudžia Ukrainos konstitucija, tačiau jis atsidūrė dėmesio centre po to, kai prieš metus Rusija įsiveržė į šalį, ir ukrainiečiai, įskaitant LGBTQ+ bendruomenės narius, masiškai ėmė rašytis į kariuomenę.

„Kol kas teisiškai negaliu sakyti, kad turiu sutuoktinį, bet mes to siekiame“, – sakė M.Milovanovas, o ant jo rankovės buvo vienaragio raištis, kurį nešioja kai kurie kariuomenėje tarnaujantys LGBTQ+ bendruomenės nariai.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos pajėgų karys LGBT aktyvistų marše Kyjive, 2021 m. rugsėjį

Toks teisinių ryšių nebuvimas D.Gavriliukui reiškia, jog jis negarantuotas, kad sulauks pranešimo, jei M.Milovanovas būtų sužeistas ar žūtų, nekalbant jau apie kitas teises, kurias turi tarnybos narių sutuoktiniai.

Tačiau nusivylimas šia nelygybe ir Ukrainos siekis sutvirtinti ryšius su Vakarais skatina postūmį priimti naujus įstatymus ir didina pritarimą LGBTQ+ žmonių teisėms, sako aktyvistai ir rodo naujausios apklausos.

Tiek M.Milovanovas, tiek 31 metų D.Gavriliukas, dirbantis nevyriausybinėje grupėje „Ukrainos LGBT kariai už lygias teises“, pasirašė praėjusių metų birželį piliečių inicijuotą peticiją, kuria raginama įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, trečiadienį viešintis Kyjive, pareiškė, jog yra labai svarbu pratęsti susitarimą, kuris leido atnaujinti grūdų eksportą iš karo nuniokotos Ukrainos.

Pernai vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Maskvos karo laivai blokavo Juodosios jūros uostus, kol praėjusią vasarą buvo sudarytas susitarimas, leidžiantis saugiai eksportuoti itin svarbius grūdus.

Susitarimą, kuris bus automatiškai pratęstas kovo 18 dieną, jei Maskva arba Kyjivas tam nepaprieštaraus, Rusija, Ukraina, Turkija ir Jungtinės Tautos pasirašė praėjusių metų liepą.

„AFP“/„Scanpix“/JT vadovas Antonio Guterresas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

„Noriu pabrėžti, jog labai svarbu, kad ir po kovo 18 dienos būtų įgyvendinama Juodosios jūros grūdų iniciatyva ir kad būtų kuriamos sąlygos, kurios leistų kuo geriau išnaudoti eksporto infrastruktūrą per Juodąją jūrą“, – sakė Kyjive viešintis JT generalinis sekretorius.

Susitarimas sudarė sąlygas eksportuoti 23 mln. tonų grūdų iš trijų atskirų Ukrainos uostų, sakė A.Guterresas.

Tai „padėjo sumažinti pasaulines maisto kainas ir suteikė svarbią pagalbą žmonėms, kurie taip pat moka didelę kainą už šį karą, ypač besivystančiose šalyse“, kalbėjo JT vadovas.

„Ukrainos ir Rusijos maisto produktų ir trąšų eksportas yra labai svarbus pasauliniam maisto saugumui ir maisto kainoms“, – pridūrė jis.

Pagal praėjusių metų susitarimą Rusijai buvo pažadėta teisė eksportuoti trąšas be Vakarų sankcijų. Maskva tvirtina, kad šios susitarimo dalies nesilaikoma.

JT humanitarinės pagalbos vadovas Martinas Griffithsas anksčiau įspėjo, kad gali būti sunku užtikrinti dar vieną susitarimo pratęsimą.