Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Rusijos kariuomenė antradienį vėl atakavo Donecko srities gyvenvietes. Dėl rusų apšaudymo žuvo šeši žmonės, dar septyni buvo sužeisti.
- Rusija siekia remti ir kurti alternatyvias privačias karines bendroves, kurios galiausiai pakeistų Jevgenijaus Prigožino „Wagner“ kare prieš Ukrainą.
- Šiaurės Atlanto aljansas nesuinteresuotas „įšaldyti“ padėtį mūšio lauke Ukrainoje. Tai pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
- Rusija pradėjo rengti aneksuotą Krymą Ukrainos kontrpuolimui, vos per kelias savaites pusiasalyje pastatė ištisą tranšėjų ir užtvarų tinklą.
- Šiaurės Atlanto aljansas nori padidinti pagalbą Ukrainai, kad Kyjivas užmerktų akis į NATO nenorą diskutuoti apie galimą Ukrainos stojimą į bloką.
Svarbiausias antradienio naujienas apie Ukrainą rasite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po sėkmingo kontrpuolimo Ukraina bus pasirengusi vesti derybas dėl Krymo
01:26
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Andrijus Sibiga pareiškė, kad Ukraina bus pasirengusi deryboms su Rusija dėl laikinai okupuoto Krymo ateities, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengs sėkmingą kontrpuolimą ir pasieks pusiasalio administracinę sieną su Chersono sritimi.
„Jei mums pavyks pasiekti strateginių tikslų mūšio lauke ir kai būsime prie administracinės sienos su Krymu, esame pasirengę atverti diplomatinį puslapį šiam klausimui aptarti... Tai nereiškia, kad mes atmetame (pusiasalio – red.) išvadavimo mūsų kariuomene kelią“, – sakė jis laikraščiui „Financial Times“.
Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas pabrėžė, kad Volodymyras Zelenskis ir jo padėjėjai dabar aptaria tokį variantą tik dėl okupuoto Krymo teritorijos.
Leidinys pažymi, kad šis A.Sibigos komentaras buvo „aiškiausias pareiškimas apie susidomėjimą derybomis su Rusija“ nuo 2022 m. balandžio, kai buvo nutrauktos derybos su šalimi agresore.
Be to, pasak FT, A.Sibigos žodžiai gali nuraminti kai kuriuos politikus Vakaruose, kurie „skeptiškai vertina Ukrainos gebėjimą susigrąžinti pusiasalį ir baiminasi, kad bet koks bandymas tai padaryti karinėmis priemonėmis gali paskatinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną eskaluoti karą, galbūt panaudojant branduolinį ginklą“.
O.Danilovas aiškina, kodėl NATO neturėtų ignoruoti branduolinių Rusijos grasinimų
00:33
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad NATO neturėtų ignoruoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino branduolinių grasinimų. Kalba eina apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijos teritorijoje.
„24 kanalo“ eteryje O.Danilovas pažymėjo, kad NATO šalys „gali prisižaisti“ iki 2014 m. situacijos, kai Rusija numušė lėktuvą MH-17 su 298 žmonėmis. Tada ten buvo ir NATO valstybių narių piliečių, bet Aljansas tai „nurijo“.
„Esu daugiau nei įsitikinęs, kad Putinas dabar šantažuoja pasaulį branduolinių ginklų dislokavimu Baltarusijoje“, – pridūrė jis.
O.Danilovas pabrėžė, jog nebūtina turėti branduolinių ginklų Baltarusijoje, kad būtų galima suduoti smūgius NATO šalių teritorijoms. Šiuolaikinių raketų su branduolinėmis galvutėmis veikimo nuotolis leidžia atakuoti bet kurią NATO šalį iš Rusijos teritorijos.
„Tai yra žaidimas branduoliniais raumenimis, kurį Putinas šiandien naudoja prieš tam tikrus įvykius“, – apibendrino Ukrainos NSGK sekretorius.
Rusijos gynybos ministerijos pastate Maskvoje kilo gaisras
20:43
Rusijos sostinėje Maskvoje, netoli Kremliaus, trečiadienį kilo gaisras viename iš Rusijos gynybos ministerijos pastatų Znamenkos gatvėje, pranešė Rusijos propagandinė naujienų agentūra TASS.
„Znamenkos gatvėje 19, viename iš Gynybos ministerijos teritorijoje esančių pastatų, kilo gaisras. Intensyvus degimas pastebėtas pro langą trečiame aukšte“, – sakoma gelbėjimo tarnybų pranešime.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Rusija teigia, kad sulaikė pasienio regione sudužusio Ukrainos lengvojo lėktuvo pilotą
20:31 Atnaujinta 21:03
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) trečiadienį pranešė, kad sulaikė Ukrainos lengvojo lėktuvo, sudužusio pietinėje Briansko srityje, kuri ribojasi su Ukraina, pilotą, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
„Lėktuvas dėl nežinomų priežasčių sudužo netoli Butovsko gyvenvietės Briansko srityje. Pilotas (Ukrainos pilietis), bandęs pabėgti į Ukrainos teritoriją, buvo sulaikytas pasienio patrulio“, – valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo FSB.
„Telegram“ kanalas „Baza“ paskelbė filmuotą medžiagą iš tariamo avarinio Ukrainos lėktuvo nusileidimo vietos. Lėktuvas nusileido vidury lauko. Teigiama, kad netoliese rasta užkasta neperšaunama liemenė ir automatas.
„Telegram“ kanalo „Mash“ duomenimis, netoli Briansko tariamai nukrito lėktuvas „Aeroprakt“ A-22 „Skraidanti lapė“. Rusų teigimu, jis skrido naftotiekio „Družba“ link. Galbūt norėdamas numesti bombą.
„Sulaikytas pilotas jau buvo kirtęs Rusijos sieną – kartu su kitu „Aeroprakt“ jis bandė numesti bombą ant mobiliojo ryšio bokšto. Tada lėktuvams pavyko pabėgti. Šiandien A-22 avariniu būdu nusileido Briansko srityje – pilotas buvo sulaikytas“, – sakoma pranešime.
Kanalas „Mash“ taip pat paskelbė tariamo ukrainiečių piloto nuotrauką iš nukritusio lėktuvo. Nenustatytos tapatybės vyras dėvi kepurę, nors pilotai skraido su šalmais.
Ukraina šios informacijos kol kas nekomentavo. Rusai užsimena, kad lėktuvas tariamai yra karinis.
V.Putinas teigia, kad Vakarai padeda Kyjivui rengti teroro išpuolius
20:22
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų saugumo tarnybų nariai talkino Kyjivui rengiant teroro aktus Rusijoje ir Maskvos neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose.
V.Putinas dalyvavo Kremliaus saugumo tarybos posėdyje, skirtame užtikrinti teisėtvarką keturiose Ukrainos regionuose, kurie, jo teigimu, buvo aneksuoti praėjusių metų rugsėjį.
„Yra pagrindo teigti, kad trečiųjų šalių, Vakarų žvalgybos tarnybų potencialas naudojamas sabotažui ir teroristiniams išpuoliams rengti“, – nurodė jis, tačiau nepateikė jokių konkrečių įrodymų.
Kalbėdamas apie Ukrainos valdžios institucijas, V.Putinas sakė, kad neonaciai ir jų bendrininkai veikia tiek Rusijoje, tiek aneksuotuose Ukrainos regionuose.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad įvairios nusikalstamos grupuotės, įskaitant narkotinių medžiagų prekeivius, stengiasi pasinaudoti dabartine situacija.
Prezidentas paragino pareigūnus imtis griežtų ir veiksmingų priemonių, prieš vadinamąsias neonacių ir kitas radikalias grupuotes.
„Turi būti užtikrinta tinkama situacijos kontrolė“, – teigė jis.
V.Putinas pabrėžė, esą didžioji dauguma aneksuotų regionų gyventojų pritaria santykiams su Rusija.
„Jie turi žinoti, matyti ir jausti, kad visa mūsų šalis juos palaiko, ir mes turime padaryti viską, kad juos apsaugotume“, – sakė jis.
Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiose Ukrainos srityse – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.
Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje Vladimiras Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.
Kremlius pažadėjo panaudoti visas turimas priemones, kad išstumtų Ukrainos pajėgas iš šių sričių.
Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.
Parlamentų vadovų susitikime Lietuva kels Ukrainos narystės NATO klausimą
18:53
NATO parlamentų pirmininkų susitikime Lietuva kels Ukrainos narystės NATO klausimą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Taip Seimo vadovė kalbėjo trečiadienį po nuotolinio susitikimo su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku.
Ji pakvietė Ukrainos Rados vadovą į birželio 1–3 dienomis Vilniuje rengiamą NATO parlamentų pirmininkų susitikimą. Šis pažadėjo atvykti.
„Kolegai sakiau, kad Lietuva kelia ambicingus Vilniaus susitikimo darbotvarkės tikslus, tarp kurių ir Ukrainos narystės NATO ateitis, ir kad šie tikslai atsispindės specialioje Seimui teikiamoje svarstyti rezoliucijoje“, – pranešime cituojama V.Čmilytė-Nielsen.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
JK: Rusija tikisi „draugiškų šalių“ paramos, kuri padėtų finansuoti jos karą Ukrainoje
18:29
Rusija rengiasi išleisti dalį savo valstybės skolos užsienio valiuta, kad ją nupirktų kitų šalių investuotojai, kurie tokiu būdu netiesiogiai finansuotų Maskvos karą Ukrainoje, pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Jos vertinime, trečiadienį paskelbtame socialiniame tinkle „Twitter“, sakoma, kad šis žingsnis beveik neabejotinai rodo, kad Rusija tikisi išorinės finansinės paramos iš užsienio valstybių, kurias laiko draugiškomis.
2023 metų kovo 28 dieną Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pareiškė, kad „rengiamasi išleisti dalį Rusijos valstybės skolos užsienio valiuta“.
Anot JK gynybos ministerijos, kai šis procesas bus baigtas, kitų šalių investuotojai galės įsigyti Rusijos valstybės skolos vertybinių popierių ir jie taip „netiesiogiai finansuotų Rusijos invaziją į Ukrainą“.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos bankai buvo pagrindiniai subjektai, perkantys Rusijos valstybės skolą. Tačiau mažai tikėtina, kad jie bus pajėgūs visiškai finansuoti numatomą būsimą biudžeto deficitą, teigė ministerija.
„Rusijos pareigūnai, planuodami ilgą karą Ukrainoje, išorės skolos vertybinių popierių išleidimą greičiausiai laiko vienu iš būdų užkaišyti Rusijos finansų skyles. Tačiau lieka neaišku, ar Rusijai pavyks įgyvendinti šias priemones“, – nurodė ji.
„Reuters“: Lietuva siūlo išimčių dėl ES sankcijų Rusijos branduolinės energijos sektoriui
18:27
Lietuva pateikė naują pasiūlymą, kuriuo siekiama paskatinti Europos Sąjungą įvesti sankcijas Rusijos branduolinės energetikos sektoriui, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES jau paskelbė 10 sankcijų paketų Rusijai. Lietuva ragina į naują rengiamą paketą įtraukti branduolinę korporaciją „Rosatom“. Vis dėlto dalis šalių tam priešinasi, nes naudoja rusiškas technologijas.
Kad blokas galėtų įvesti sankcijas, tam turi pritarti visos ES šalys.
Pasak „Reuters“, kovo 17 diena datuotame Lietuvos pasiūlyme, be kita ko, siūlomos išimtys Vengrijai ir kitoms skeptiškesnėms ES narėms bei dvejų metų laikotarpis, per kurį būtų galima laipsniškai nutraukti galiojančias sutartis.
„Siūloma nustatyti individualias ribojamąsias priemones „Rosatom“, – rašoma pasiūlyme, kuris viešai paskelbtas nebuvo.
„Be to, tikslinga nustatyti leidžiančią nukrypti nuostatą, pagal kurią su „Rosatom“ sudarytos operacijos, sutartys ar kiti susitarimai dar galėtų būti vykdomi nustatytą laikotarpį, kad Europos Sąjungos valstybės narės galėtų užbaigti šių sutarčių ar kitų susitarimų vykdymą“, – priduriama dokumente.
V.Putinas ambasadorei pareiškė, kad JAV yra atsakingos už „Ukrainos krizę“
16:30
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Kremliuje surengtoje ceremonijoje priimdamas naujosios JAV ambasadorės Maskvoje skiriamuosius raštus pareiškė, kad Vašingtonas yra atsakingas už „Ukrainos krizę“.
„Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiai, nuo kurių tiesiogiai priklauso pasaulinis saugumas ir stabilumas, išgyvena gilią krizę“, – sakė V.Putinas naujajai JAV ambasadorei Lynne Tracy.
Jis sakė, kad JAV užsienio politika „galiausiai privedė prie dabartinės Ukrainos krizės“.
2022-ųjų vasario 24-ąją Rusijos prezidentas pasiuntė karius į Ukrainą, aiškindamas, kad siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ provakarietišką savo kaimynę.
Tarptautinė bendruomenė pasmerkė invaziją kaip neapgalvotą ir neišprovokuotą, atsakė beprecedentėmis sankcijomis.
