Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsilankė Mariupolio mieste, sekmadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. Tai pirmoji Rusijos vadovo kelionė į Donbaso regioną nuo konflikto Ukrainoje pradžios praėjusių metų vasarį.
- Kai kurie Vakarų žurnalistai propagandinius vaizdo įrašus su V.Putinu Mariupolyje pavadino siurrealistiniais ir išreiškė abejonę, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrai, priešingai saugumo taisyklėms, kurių pastaruoju metu uoliai laikosi, lankėsi Mariupolyje, ar tai tebuvo jo antrininkas.
- Ukraina pasmerkė ir „cinišku“ pavadino V.Putino vizitą Mariupolyje. Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad netikėtas prezidento Vladimiro Putino vizitas įvyko naktį, „kaip ir dera vagiui“.
- NATO gali pasiųsti iki 300 tūkst. karių prie sienos su Rusija. Tokio žingsnio tikslas – sustabdyti Rusiją nuo karo išplėtimo už Ukrainos ribų.
- Karo tyrimų institutas pranešė, kad Rusija meluoja apie „sėkmę“ Bachmute ir 70 proc. miesto okupaciją. Institutas nerado jokių vaizdinių įrodymų, patvirtinančių Rusijos okupantų teiginius apie daugelio objektų užėmimą Bachmute.
Sekmadienio naujienas apie Ukrainą rasite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Okupuotame Kryme griaudėjo sprogimai, Ukrainos žvalgyba pranešė apie sunaikintas raketas „Kalibr“
23:48
Pirmadienio vakarą Rusijos okupuotame Kryme girdėjosi sprogimai. Krymo „Telegram“ kanaluose liudininkai praneša apie dronų ataką. Vaizdo įrašuose galima girdėti bepiločių orlaivių variklių skleidžiamą garsą, šūvių serijas ir sprogimus. Taip pat pranešama, kad kai kuriuose Džankojaus rajonuose sutriko elektros energijos tiekimas.
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba skelbia, kad per sprogimą Džankojaus mieste buvo sunaikintos geležinkeliu gabentos Rusijos sparnuotosios raketos „Kalibr NK“.
„Sprogimas Džankojaus mieste, laikinai okupuoto Krymo šiaurėje, sunaikino rusiškas sparnuotąsias raketas „Kalibr NK“, kurios buvo gabenamos geležinkeliu. Paslaptingasis „pokštelėjimas“ tęsia Rusijos demilitarizacijos procesą ir rengia Ukrainos Krymo pusiasalį deokupacijai“, – sakoma pranešime.
Žvalgyba priminė, kad minėtos raketos skirtos paleisti iš Rusijos Juodosios jūros laivyno antvandeninių laivų. Tokių ginklų veikimo nuotolis yra daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų prieš sausumos taikinius ir daugiau kaip 375 kilometrai prieš jūros taikinius.
Ukrainos gynybos ministerija atskleidė, kas vadovauja Bachmuto gynybai
23:27
Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Bachmuto gynybai vadovauja brigados generolas Andrijus Hnatovas. Apie tai savo „Telegram“ paskyroje parašė gynybos viceministrė Hana Maliar.
Pasak jos, tiesiogiai Bachmute gynybą vykdo 93-iosios brigados vadas pulkininkas Pavlo Palisa ir Nacionalinės gvardijos 3-iosios brigados vadas pulkininkas Oleksandras Pivnenka.
Be to, pasak H.Maliar, Rytų fronto, į kurio atsakomybės zoną įeina Bachmutas, gynybos vadovas yra jungtinės strateginių pajėgų grupės „Chortycia“ vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.
Taip pat rytinio fronto daliai vadovauja jungtinės strateginių pajėgų grupės „Taurija“ vadas brigados generolas Oleksandras Tarnavskis.
„Šią savaitę baigiasi antrasis mėnuo, kai paaštrėjo kovos dėl Bachmuto. Niekas netikėjo, kad esant tokioms intensyvioms priešo atakoms įmanoma išlaikyti miestą ilgiau nei savaitę, daugiausia dvi. Tačiau tūkstančių mūsų karių drąsos ir didvyriškumo, taip pat sumanaus mūsų generolų ir karininkų vadovavimo dėka – Bachmuto gynyba laikosi, o galimybės dar neišsemtos“, – tvirtina H.Maliar.
J.Prigožinas išsigando Ukrainos puolimo Bachmute ir paprašė S.Šoigu pagalbos
22:49
Privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas viešu laišku kreipėsi į Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu. Laiške jis papasakojo apie Ukrainos kariuomenės planus pradėti plataus masto puolimą prie Bachmuto ir paprašė pagalbos.
„Remiantis turima informacija, kovo pabaigoje – balandžio pradžioje priešas planuoja pradėti plataus masto puolimą ir suduoti flangus atkertančius smūgius, siekdamas atskirti „Wagner“ dalinius nuo pagrindinių Rusijos ginkluotųjų pajėgų pajėgų.
Prašau Jūsų imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias „Wagner“ atkirtimui nuo pagrindinių Rusijos ginkluotųjų pajėgų pajėgų, nes tai sukels neigiamų pasekmių spacialiajai karinei operacijai“, – laiške rašo J.Prigožinas.
J.Prigožinas ten pat rašo, kad neviešame laiško priede pateikiama išsami informacija apie „priešo sumanymus“ ir „pasiūlymas, kaip jiems pasipriešinti“.
G.Landsbergis: galiojantys ES šalių kontraktai netrukdo sankcionuoti „Rosatom“
22:01
Galiojantys Europos Sąjungos (ES) šalių kontraktai netrukdo sankcionuoti „Rosatom", tik reikia politinės valios tai padaryti, pirmadienį vykusioje Užsienio reikalų taryboje bei bendroje ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų sesijoje sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Galiojantys ES šalių kontraktai netrukdo sankcionuoti "Rosatom" – tereikia politinės valios tai padaryti. Taikymasis į atskirus „Rosatom“ sluoksnius „svogūno principu" leistų atsižvelgti į ES šalių turimus kontraktus su „Rosatom", užtikrinti branduolinę saugą, bet tuo pačiu netrukdytų Rusijos atominės energetikos milžinės sankcionavimui“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas G.Landsbergis.
Pasak URM pranešimo, G.Landsbergis pasisakydamas argumentavo, kad išimčių politika galiojančios sankcijoms yra ydinga.
„Jei prisidengiant maisto saugumu, būtų padaryta išimtis Baltarusijos trąšų bendrovei, kurios pajamos buvo didžiausias Lukašenkos režimo finansavimo šaltinis – būtų iš esmės panaikintos sankcijos, įvestos už politines represijas, politinių kalinių ir žmogaus teisių gynėjų kankinimą Baltarusijos kalėjimuose, ir visa tai – Baltarusijos karinės paramos Rusijai kontekste“, – sakė ministras.
Pasak pranešimo, ES užsienio reikalų ministrai aptarė Rusijos atsakomybės už nusikalstamus veiksmus prieš Ukrainą klausimą, būtinybę stiprinti Rusijai taikomų sankcijų įgyvendinimo efektyvumą ir užkirsti kelią jų apėjimui, taip pat poreikį tęsti spaudimą sankcijomis Rusijai ir teikti skubią karinę paramą Ukrainai.
„Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderis Putinui – tik proceso pradžia, užtikrinant Rusijos politikų atsakomybę už agresijos bei kitus nusikaltimus. Sekantis žingsnis, kurį turėtų žengti tarptautinė bendruomenė – JT Generalinė asamblėjos sprendimas dėl Tarptautinio specialiojo tribunolo steigimo. Putinas turėtų būti teisiamas ne tik už Ukrainos vaikų grobimą, bet ir už agresijos nusikaltimą," – pažymėjo G.Landsbergis.
Bendroje ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų sesijoje buvo sutarta, kad per vienerius metus ES įsipareigoja perduoti Ukrainai vieną milijoną artilerijos amunicijos vienetų.
„Šis susitarimas siunčia galingą signalą Europos gynybos pramonei didinti gamybos apimtis“, – sakė užsienio reikalų ministras.
ES užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė Juodosios jūros grūdų iniciatyvos pratęsimą, būtinybę ieškoti tvarių Ukrainos grūdų išgabenimo sprendimų ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis dėl Rusijos agresijos globalių pasekmių klausimus.
Trumpai aptarta ir situacija Irane, vidaus represijos bei ES piliečių ėmimo įkaitais politika, Irano karinė parama Rusijai ir tolesnės atsako priemonės.
Ministrai aptarė bendradarbiavimo su Tunisu perspektyvas, migracijos srautų iššūkius ir galimą pagalbą šiai šaliai.
Norvegijos kariuomenė teigia pristačiusi Ukrainai aštuonis tankus „Leopard 2“
19:55
Norvegija pirmadienį paskelbė pristačiusi Ukrainai aštuonis tankus „Leopard 2“, kurie, pasak jos, kartu su kitų šalių parama turės daug svarbos artėjančiam ukrainiečių kontrpuolimui.
„Visi aštuoni „Leo“ („Leopard“) 2 yra Ukrainoje“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu pranešė Norvegijos ginkluotųjų pajėgų atstovė spaudai Stine Barclay Gaasland.
Vasarį Skandinavijos šalis paskelbė, kad Ukrainai perduos aštuonis savo senstančius „Leopard 2A4“. Norvegija ketina pakeisti juos modernesniais „Leopard 2A7“ ir neseniai užsakė 54.
„Ukrainai padovanoti tankai turės lemiamos reikšmės jos gebėjimui vykdyti puolamąsias operacijas ir susigrąžinti Rusijos okupuotas žemes“, – pranešime cituojamas Norvegijos šarvuočių bataliono vadovas pulkininkas leitenantas Larsas Jensenas.
Be tankų, Norvegija įsipareigojo suteikti Kyjivui ne daugiau kaip keturias pagalbines transporto priemones, amuniciją ir atsargines dalis.
Norvegijos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad šiuo metu Lenkijoje, remiant Europos Sąjungai, ukrainiečių įgulos mokomos valdyti tankus „Leopard“.
Kelios kitos šalys, įskaitant Lenkiją, Vokietiją, Švediją, Ispaniją, Suomiją ir Kanadą, taip pat pristatė arba pažadėjo pristatyti Ukrainai šių tankų.
M.Adomėnas Šiaurės ir Baltijos šalių vardu paragino nedelsiant grąžinti Ukrainos vaikus
19:52
Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pirmadienį Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) vardu Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos sesijos metu per dialogą su Nepriklausoma tarptautine tyrimų komisija dėl Rusijos karo pažeidimų paragino nedelsiant grąžinti Ukrainos vaikus.
„Rusijos ginkluotųjų pajėgų brutalumas šokiruoja. Jau daugiau nei metus Ukrainos civiliai žudomi ir kankinami. Tyčia atakuojamos Ukrainos mokyklos, ligoninės ir ypatingos svarbos infrastruktūra. Rusijos valdžios institucijos vykdo priverstinį vaikų perkėlimą ir deportavimą iš Ukrainos į Rusiją ir Rusijos okupuotą teritoriją bei neteisėtą jų įvaikinimą. Mes griežčiausiai smerkiame šią praktiką ir raginame nedelsiant grąžinti visus Ukrainos vaikus“, – kalbėjo viceministras.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), viceministras M.Adomėnas tokią poziciją išsakė per JT Žmogaus teisių tarybos 52-ąją sesiją perskaitęs Lietuvos parengtą pareiškimą Šiaurės ir Baltijos šalių vardu.
Pasak pranešimo, M.Adomėnas NB8 šalių vardu išreiškė paramą tyrimo komisijos veiklai, pažymėjo, kad jos ataskaitos išvados „yra objektyvios ir nešališkos, skirtingai nei Rusijos dezinformacija ar propaganda“.
„Šios išvados suteikia dar didesnį impulsą imtis ryžtingų tarptautinių veiksmų, nes patvirtina, kad Rusija įvykdė daug tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimų, taip pat karo nusikaltimų“, – skelbiama pranešime.
Pirmadienį Nepriklausoma tarptautinė tyrimų komisija Žmogaus teisių tarybai pristatė savo ataskaitą dėl pažeidimų Ukrainoje Rusijos agresijos kontekste, apimančią laikotarpį nuo agresijos pradžios iki šių metų sausio mėnesio.
Komisija nustatė daug tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų bei karo nusikaltimų. Anot URM, kai kurie pažeidimai galėtų būti prilyginti nusikaltimams žmogiškumui, tam reikalingas tolesnis tyrimas.
Lietuva 2022–2024 metais yra JT Žmogaus teisių tarybos narė.
A.Blinkenas: pasaulis neturėtų būti suklaidintas dėl Xi Jinpingo taikos pasiūlymų
18:35 Atnaujinta 20:43
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį skeptiškai įvertino Kinijos prezidento Xi Jinpingo taikos pasiūlymus Maskvai.
Jis perspėjo, kad tai gali būti strategija siekiant padėti Rusijai Ukrainoje.
„Pasaulis neturėtų būti apgautas jokio taktinio Rusijos žingsnio, kurį remia Kinija ar bet kuri kita šalis, siekiant įšaldyti karą savo sąlygomis“, – žurnalistams sakė A.Blinkenas.
Jis sakė, kad Jungtinės Valstijos pritaria bet kokiai diplomatijai siekiant „teisingos ir ilgalaikės taikos“, tačiau išreiškė abejonių, ar Kinija saugo Ukrainos „suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
„Bet koks planas, kuriame pirmenybė neteikiama šiam svarbiam principui, geriausiu atveju yra vilkinimo taktika arba juo tik siekiama palengvinti neteisingą rezultatą. Tai nėra konstruktyvi diplomatija“, – sakė A.Blinkenas.
„Raginimas nutraukti ugnį, kuri neapima Rusijos pajėgų išvedimo iš Ukrainos teritorijos, faktiškai reikštų paramą Rusijos užkariavimo ratifikavimui“, – pridūrė jis.
A. Blinkenas, kuris anksčiau pirmadienį paskelbė apie 350 mln. dolerių (326,5 mln. eurų) vertės naują JAV karinę pagalbą Ukrainai, dar kartą parėmė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris reikalavo, kad Rusija pasitrauktų, poziciją.
„Jei Kinija yra pasiryžusi remti karo pabaigą pagal Jungtinių Tautų Chartijos principus, kaip raginama pirmajame jos plano punkte, ji gali šiuo pagrindu užmegzti ryšius su prezidentu Zelenskiu ir Ukraina bei pasinaudoti savo įtaka, kad priverstų Maskvą atitraukti savo pajėgas“, – sakė jis.
ES Užsienio reikalų taryboje sutarta skubiai perduoti Ukrainai 1 mln. artilerijos amunicijos vienetų
18:34
Pirmadienį bendrame Europos Sąjungos užsienio reikalų ir gynybos ministrų posėdyje sutarta siekti per metus perduoti Ukrainai 1 milijoną įvairaus kalibro artilerijos amunicijos vienetų. ES iš Europos taikos priemonės skirs 2 mlrd. eurų ir taip dalinai kompensuos šalių narių perduotą amuniciją.
„Dabar yra lemiamas karo momentas. Ukrainai reikia mūsų tvirtos karinės paramos. Artimiausiais mėnesiais amunicija bus ypatingai svarbi. 1 milijonas perduotų artilerijos šaudmenų – to turime siekti jau šiais metais. Turime siųsti stiprų signalą gynybos pramonei ne tik apie mūsų įsipareigojimą išleisti daugiau, bei ir konkrečius poreikius bei planus“, – sakė posėdyje dalyvavęs Lietuvos krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Susitikime buvo aptariama Rusijos agresija prieš Ukrainą ir tolesnė ES parama Ukrainos kariuomenei. Lietuvos atstovai pabrėžė būtinybę tęsti karinę paramą ir suteikti Ukrainai daugiau amunicijos. Akcentuota, kad ES turi laikytis savo įsipareigojimų Ukrainos saugumui ir juos stiprinti.
Lietuvos viceministras susitikime taip pat kvietė siekti didesnės visuomenių paramos gynybos išlaidoms: „Mūsų visuomenė turi suprasti, kad jei norime taikos Europoje, turime daugiau investuoti į gynybą. Tiek Ukrainos, tiek savo pačių. Kito kelio nėra.“
ES Užsienio reikalų taryboje ministrai taip pat aptarė ES dokumento „Strateginis kelrodis“ įgyvendinimą praėjus vieneriems metams nuo jo patvirtinimo. Pažymėta padaryta pažanga ir tolesni siekiai įgyvendinant išsikeltus tikslus vystyti ES gynybos iniciatyvas, stiprinti ES ir valstybių narių atsparumą nuo išorės grėsmių bei vystyti ryšius su partnerėmis.
J.Prigožinas: apie 70 proc. Bachmuto miesto „Wagner“ pajėgų rankose
17:56
Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas pirmadienį pareiškė, kad jo pajėgos kontroliuoja apie 70 proc. ilgų kovų nualinto Bachmuto miesto Ukrainos rytuose.
„Šiuo metu „Wagner“ daliniai kontroliuoja apie 70 proc. Bachmuto miesto ir tęsia operacijas, kad užbaigtų miesto išlaisvinimą“, – atvirame laiške Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu teigė Jevgenijus Prigožinas.
Analitikai nesutaria dėl Bachmuto, kaip karinio prizo, strateginės reikšmės, tačiau miestas įgijo svarbią politinę reikšmę, o abi pusės kovai skyrė daug išteklių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę komentuodamas tolesnę Bachmuto miesto gynybą pabrėžė, kad dėl to yra aiški bendra karinės vadovybės pozicija: stiprinti veiksmus „šia kryptimi, maksimaliai naikinti okupantą“.
Pasak jo, buvo aptarti veiksmai ir kitomis kryptimis. Prezidentas pažymėjo, kad buvo kalbėta ir šaudmenų, ginklų tiekimą.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno teigimu, Bachmuto gynyba yra esminė tvirtai viso fronto gynybai.
