Volodymyras Zelenskis: Pietų Ukrainoje išlaisvinta 41 gyvenvietė

Ukrainos žiniasklaidos priemonė „Kyiv Post“ teigė, kad Mykolajivo regione nebeliko Rusijos karių.

Tai būtų didelis pokytis kare po to, kai Rusija nuo vasario mėn. invazijos buvo okupavusi dalį srities.

Rugsėjo 30 d. pietrytinis srities kampas buvo prijungtas prie Rusijos administruojamos Chersono srities, tačiau Ukrainos kontrpuolimas išstūmė okupacines pajėgas, kurios toliau veržiasi link paties Chersono miesto.

Anksčiau ketvirtadienį pranešta, kad ukrainiečiai išlaisvino Mykolajivo srityje esančią Snihurivką.

Dešiniajame Dniepro krante Chersono srityje tebėra didžioji dalis Rusijos kariuomenės. Iš viso čia yra apie 20 000 rusų karių, „The Guardian“ sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibickis.

Jis teigė, kad pirmiausia rusai deportavo Chersono srities civilius gyventojus. Po to jie pradėjo išvežti karinį personalą, kuris nedalyvavo aktyviose kovinėse operacijose, ir amuniciją.

Pasak V.Skibickio, rusų okupantai traukiasi iš antrosios gynybos linijos, kur spalio pradžioje juos nustūmė Ukrainos gynėjai. Tačiau priešas aplink Chersoną pastatė gynybos liniją.

Ministerijos atstovas sakė, kad „laikas parodys“, ar rusai norės ginti miestą.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad 41 gyvenvietė Ukrainos pietuose jau išlaisvinta iš Rusijos okupantų.

Savo vaizdo kreipimesi prezidentas kalbėjo apie kariuomenės laimėjimus pietuose ir ragino prisiminti, kokia kaina buvo pasiektas Ukrainos teritorijų išlaisvinimas iš okupantų. 

„Šiandien iš pietų atėjo gerų naujienų. Ukrainos vėliavos, kurios grįžta į savo teisėtą vietą vykstant gynybinei operacijai, jau skaičiuojamos dešimtimis. Išlaisvinta 41 gyvenvietė. Dėkojame visiems mūsų didvyriams, kurie užtikrina šią pažangą“, – pabrėžė V.Zelenskis. 

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis sakė, kad reikia nepamiršti, jog kiekvienas gynybos pajėgų žingsnis – tai Ukrainos karių gyvybės.

„Gyvybės, atiduodamos už ukrainiečių laisvę. Viskas, kas vyksta dabar, buvo pasiekta per kelis mėnesius trukusias įnirtingas kovas. Pasiekta ir per drąsą, ir per skausmą, ir per netektis. Ne priešas pasitraukia – tai ukrainiečiai, kurie didele kaina išstumia okupantus“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.

V.Zelenskis pažymėjo, kad taip buvo Charkivo srityje, Kyjivo srityje, Sumų srityje, Černihivo srityje.

„Dabar – Mykolajivo, Chersono regionai. Turime nueiti visą kelią mūšio lauke ir diplomatijoje, kad mūsų vėliavos – Ukrainos vėliavos – būtų iškeltos visoje mūsų žemėje, palei mūsų tarptautiniu mastu pripažintą sieną. Ir niekada daugiau jokių priešo trispalvių“, – sakė V.Zelenskis.

Pastangos įtikinti Rusiją ir Ukrainą nustatyti apsauginį perimetrą aplink Zaporižios atominę elektrinę (AE) yra „labai sudėtingos“, ketvirtadienį pareiškė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas, bet pažadėjo „neprarasti kantrybės“.

Ukrainos Zaporižios elektrinė – didžiausia Europoje – yra teritorijoje, kurią Rusija skelbiasi aneksavusi. Šeši elektrinės reaktoriai yra išjungti, tačiau jiems reikia elektros gyvybiškai svarbioms branduolinio saugumo funkcijoms, tokioms kaip aušinimas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

Maskva ir Kyjivas pastaraisiais mėnesiais ne kartą kaltino vienas kitą šios elektrinės apšaudymais, dėl kurių kilo nuogąstavimų dėl galimos branduolinės katastrofos.

TATENA prieš kelias savaites ėmėsi diplomatinių pastangų užtikrinti atominės elektrinės saugumą.

Plačiau skaitykite čia.

„Jie bėgo taip, kad mėtė ne tik savo techniką, bet ir žuvusiuosius, sužeistus. Tiesa, prieš tai dar stengėsi čia viską sudeginti“, – 15min sakė prie savo iki pamatų sudeginto namo netoli Kupjansko stovintis Slavikas. Kaimelio, kurį sudarė daugiausia privatūs mediniai namai, iš esmės neliko – tik degėsių krūva. „Nebus čia gyvenimo, namo tikrai neatstatysime“, – tikino ukrainietis.

Tačiau paliko rusai po savęs ne tik savo techniką, bet ir sugriautus miestus, infrastruktūrą.

15min pasakojimą iš Ukrainos skaitykite čia.

VIDEO: Ukrainietis papasakojo, ką teko išgyventi, kai rusai atėjo į jo kaimą: „Nebus čia gyvenimo, namo tikrai neatstatysim“

Ukrainietis papasakojo, ką teko išgyventi, kai rusai atėjo į jo kaimą: „Nebus čia gyvenimo, namo tikrai neatstatysim“

Ana Daukševič, Paulius Peleckis, Alisa Guseva

Trečiadienį Rusija oficialiai paskelbė apie Chersono atidavimą, pavadinusi tai „kariuomenės atsitraukimu“. BBC pasakoja apie tai, kas buvo beveik didžiausia Rusijos karių nesėkmė nuo invazijos į Ukrainą pradžios, kas dabar vyksta dešiniajame Dnipro upės krante ir ko laukti toliau.

Nuo pat okupacijos pradžios Chersono sugrąžinimas išlieka vienu pagrindinių Ukrainos karinių ir politinių tikslų. „Neįmanoma įsivaizduoti, kad Chersonas liks okupantams. Tai principo reikalas“, – rugpjūčio viduryje BBC sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Ukrainos kariai fronte

Apie kontrpuolimą šalies pietuose Kyjivas skelbė visą vasarą. Liepos mėnesį Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo kasdien atakuoti strategiškai svarbius tiltus, jungiančius dešinįjį ir kairįjį Dniepro upės krantus netoli Chersono, kurie buvo pagrindinis Rusijos grupuotės aprūpinimo šaltinis. Dėl apšaudymo, taip pat ir iš JAV „HIMARS“ sistemų, Kachovkos ir Antonivkos tiltais nebegalėjo judėti sunkvežimiai ir sunkioji technika – tiltai buvo smarkiai apgadinti.

Rusų kariai turėjo naudotis keltais, tačiau keltai taip pat buvo nuolat apšaudomi – dėl to kilo didelių logistikos problemų.

Plačiau skaitykite čia.

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas pareiškė, kad JAV paskelbs apie naują pagalbos Ukrainai paketą.

Pasak „Unian“ korespondento, J.Sullivanas tai pasakė per Baltųjų rūmų socialiniuose tinkluose transliuotą spaudos konferenciją. Jis kalbėjo apie JAV pastangas aprūpinti Ukrainą tuo, ko jai reikia apsiginti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jake'as Sullivanas

„Šiandien Jungtinės Valstijos paskelbs dar apie vieną saugumo pagalbos Ukrainai paketą, įskaitant svarbias oro gynybos priemones, ypač kalbame apie raketas oro gynybos sistemoms „Hawk“ ir amerikietiškas žemė-oras raketų sistemas „Avenger“, kuriose įrengtos raketos „Stinger“, – pabrėžė J.Sullivanas.

Oro gynybos sistema Stinger

Šiuo atžvilgiu jis sakė, kad ši pagalba papildys kitas oro gynybos sistemų dovanas, apie kurias paskelbė JAV partneriai ir sąjungininkai Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimuose, kuriuose dalyvauja JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

„Kai praėjusią savaitę lankiausi Kyjive, turėjau galimybę tiesiogiai konsultuotis su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir jo komanda vietoje apie tai, ko reikia Ukrainai, kad ji galėtų užimti kuo stipresnę poziciją mūšio lauke. Šis oro gynybos stiprinimas bus labai svarbus Ukrainai, nes Rusija ir toliau naudoja Irane pagamintas sparnuotąsias raketas ir bepiločius orlaivius, kad atakuotų svarbią civilinę infrastruktūrą“, – sakė J.Sullivanas.

Dar 1 570 „Starlink“ stočių iš Lenkijos jau atvyko į Ukrainą, skelbia „Unian“.

„Tai ypač svarbu dabar, nes dėl Rusijos apšaudymo turime problemų su elektra. Kai dingsta elektra, kai kuriuose regionuose neveikia mobiliojo ryšio operatoriai ir interneto tiekėjai. Todėl šalyje įrengsime viešus „Wi-Fi“ prieigos taškus, prie kurių žmonės galės prisijungti“, – „Telegram“ sakė vicepremjeras ir skaitmeninės transformacijos ministras Mychaila Fiodorovas.

Jis pažymėjo, kad kai kurie terminalai taip pat bus perduoti civilinei administracijai deokupuotose teritorijose. „Be to, Ukrainos geležinkeliams suteiksime „Starlinks“, kad keleiviai ir darbuotojai turėtų stabilų mobilųjį ryšį ir internetą“, – pridūrė jis.

M.Fiodorovas pažymi, kad nuo visiškos invazijos pradžios Ukraina iš donorų ir partnerių gavo daugiau kaip 20 000 „Starlink“ terminalų, iš kurių 5 000 parėmė Lenkijos vyriausybė.

„Dabar dar 1 570 mūsų strateginių partnerių terminalų padės Ukrainai išlaikyti ryšį. Dėkojame Lenkijos vyriausybei už nuolatinę paramą ir „Zammler“ logistikos įmonių grupei už nemokamą naujos terminalų partijos pristatymą į Ukrainą“, – rašė jis.

Jungtinės Karalystės (JK) Ministras Pirmininkas Rishi Sunakas telefonu kalbėjosi su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Pasak Prezidento V.Zelenskio, vadovai aptarė įvairiapusę gynybinę paramą Ukrainai ir pagalbą žiemos laikotarpiu. 

„Palaikėme „grūdų iniciatyvos“ tęstinumą ir suderintas pozicijas svarbių tarptautinių renginių išvakarėse“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė valstybės vadovas.

Tuo pat metu Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas po pokalbio informavo apie planus perduoti Ukrainos gynėjams papildomų ginklų ir uniformų.

„Kalbėjausi su prezidentu Zelenskiu ir patvirtinau, kad atsiųsime dar 1 000 raketų „žemė-oras“ ir daugiau kaip 25 000 komplektų, skirtų itin šaltai žiemai“, – rašė R.Sunakas. 

JK vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad per pokalbį lyderiai taip pat sutarė, jog bet koks Rusijos karių išvedimas iš okupuoto Chersono pademonstruotų didelę Ukrainos pajėgų pažangą ir padidintų Rusijos karinio puolimo silpnumą. Tačiau vadovai mano, kad būtų teisinga išlikti atsargiems, kol virš miesto nebus iškelta Ukrainos vėliava.

Be to, kitos savaitės G20 susitikimo išvakarėse vadovai aptarė tolesnės koordinuotos tarptautinės paramos Ukrainai svarbą. 

„Jie sutarė, kad Rusija turėtų atsakyti už savo veiksmus ir neblokuoti gyvybiškai svarbaus Ukrainos grūdų ir trąšų tiekimo į pasaulio rinkas“, – sakoma pareiškime.

Rusijos okupantai bando atstatyti savo nuostolius Chersono srityje tais kariais, kurie pasitraukė iš Charkivo srities po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontratakos, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Siekiant atstatyti esamus nuostolius ir sustiprinti okupantų grupuotę Chersono kryptimi, laikinai okupuotoje Donecko srities teritorijoje vykdoma kariškių, pasitraukusių iš Charkivo krypties, paieška ir sulaikymas“, – rašoma pranešime.

Į Chersono sritį okupantų grupės siunčiamos be šiltų drabužių, įrangos, apsaugos priemonių ir ginklų – juos žadama išduoti tiesiai kovos veiksmų rajone, rašoma štabo ataskaitoje.