Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Analitikai: sustabdęs parlamento darbą B.Johnsonas nesustiprins pozicijos derybose su ES

Analitikai tikina, kad jei Jungtinės Karalystės parlamento darbą sustabdyti nusprendęs premjeras Borisas Johnsonas tikisi padidinti spaudimą Europos Sąjungai dėl „Brexit“ sutarties, tokia taktika greičiausiai nepasitvirtins.
Borisas Johnsonas
Borisas Johnsonas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Parlamentas po vasaros atostogų susirenka rugsėjo 4 dieną. Tradiciškai jo darbas sustabdomas, kol vyksta trijų pagrindinių partijų kasmetiniai suvažiavimai. Pirmasis iš jų – prieš „Brexit“ nusistačiusių liberalų demokratų suvažiavimas – prasidės rugsėjo 14-ąją. Paskutinysis – valdančiosios Konservatorių partijos suvažiavimas – baigsis spalio 2-ąją.

Tačiau premjeras nori, kad įstatymų leidėjai į darbą grįžtų 12 dienų vėliau – spalio 14-ąją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmai

Karalienės atsakymas – tik formalumas

B.Johnsonas dėl parlamento darbo sustabdymo kreipėsi į karalienę Elizabeth II.

CNN rašo, kad anksčiau monarchai sprendimą dėl parlamento darbo sustabdymo priimdavo pagal savo nuožiūrą, tačiau šiandien karalienės vaidmuo JK yra išskirtinai formalus.

Politiniais klausimais karalienė turi išlikti visiškai neutrali. Remiantis įstatymais, ji sprendimą dėl parlamento darbo sustabdymo turės priimti besiremdama Slaptosios tarybos, susidedančios iš aukščiausios rango valstybės pareigūnų, patarimu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas ir Elizabeth II
AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas ir Elizabeth II

Kitaip tariant, rašo CNN, tikimybė, kad Elizabeth II paprieštaraus parlamento darbo sustabdymui, yra lygi nuliui.

Galimi pirmalaikiai rinkimai?

CNN rašo, kad po vasaros atostogų rugsėjo 4-ąją sugrįžę įstatymų leidėjai turės tik kelias dienas prieš B.Johnsono inicijuotą parlamento darbo sustabdymą.

Laiko trūkumas galėtų paskatinti juos imtis plano B – balsavimo dėl nepasitikėjimo vyriausybe. Kad toks planas būtų sėkmingas, toriai parlamentarai turėtų balsuoti prieš savo pačių partiją. O tai, pasak CNN, nėra labai tikėtina.

Bet kuriuo atveju nauja parlamento sesija prasidės spalio 14 dieną su tradicine karalienės kalba: monarchė perskaitys Dauning Strito parašytą pranešimą, kuriame nurodyti vyriausybės prioritetai.

Spalio 17 ir 18 dienomis vyks ES viršūnių susitikimas. Jei B.Johnsonas iš jo grįš su nauju „Brexit“ sutarties projektu, jis, iki skyrybų likus vos dviem savaitėms, bandytų laimėtų parlamentarų pritarimą.

„O kas po to? Skubūs rinkimai, pasikinkius „Brexit“ triumfo bangą, skirti įtvirtinti jo autoritetą?“ – retoriškai klausia CNN.

Nepasistūmėjusios derybos su ES nuties kelią į „Brexit“ be sutarties. Oponentų bėda ta, kad tokiu atveju jie neturėtų daug erdvės manevruoti.

Net jei būtų nubalsuota dėl nepasitikėjimo vyriausybe, JK įstatymai reikalauja, kad nauja vyriausybė būtų formuojama tik praėjus dviem savaitėms po balsavimo arba būtų šaukiami pirmalaikiai rinkimai. O „Brexit“ laikrodis, pasak CNN, ir toliau tiksės.

Savo ruožtu Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas jau paragino balsuoti dėl nepasitikėjimo vyriausybe.

Derybose su ES nesustiprės

Europos Sąjunga sako nekomentuosianti Jungtinės Karalystės vyriausybės sprendimo sustabdyti parlamento darbą.

Berenbergo banko ekonomistai Holgeris Schmiedingas ir Kallumas Pickeringas CNN teigė abejojantys, kad parlamento darbo sustabdymas sustiprins B.Johnsono poziciją derybose su Europos Sąjunga.

Esą JK premjeras galėtų vadovautis tokia logika: parlamentui turint mažiau laiko sustabdyti „Brexit“ be susitarimo, Briuselis „skyrybų“ be sutarties spalio 31-ąją grėsmę turės vertinti rimčiau.

Todėl ES, esą norėdama išvengti tokio scenarijaus, būtų labiau nusiteikusi panaikinti „apsidraudžiamąją priemonę“ (angl. backstop). Dėl jos parlamentas tris kartus atmetė ankstesnės premjerės Theresos May ir Briuselio suderėtos sutarties projektą.

Apsidraudžiamoji priemonė yra mechanizmas, kuris turėtų leisti išsaugoti atvirą sieną tarp blokui priklausančios Airijos ir JK provincijos Šiaurės Airijos. Patikros jų pasienyje nebevykdomos nuo 1998 metų, kai padalytoje saloje buvo pasirašytas taikos susitarimas.

Vis dėlto, H.Schmiedingas ir K.Pickeringas tokioje logikoje mato trūkumų. Pasak jų, Briuselis jau dabar rimtai vertina kietojo „Brexit“ tikimybę.

Ekonomistų manymu, net jei B.Johnsonas bando padidinti spaudimą ES, Briuselis tiki, kad Jungtinė Karalystė „skyrybų“ be sutarties atveju prarastų daugiau nei Bendrija.

Anot H.Schmiedingo ir K.Pickeringo, premjero žingsnis sustabdyti parlamento darbą sustiprina ES įtarimą, kad pagrindinis B.Johnsono tikslas yra laimėti rinkimus, kurie vyktų iškart po „Brexit“, o ne sudaryti susitarimą su Bendrija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų