Analitikai: Ukraina pamažu virsta antruoju Afganistanu

Atrodo, kad 10-ąją karo savaitę Rusija įstrigo naujoje karinėje aklavietėje Rytų Ukrainoje, nes jos pajėgos darė laipsnišką pažangą, bet nepavyko pasiekti jokio reikšmingo proveržio.

Tuo pat metu Rusija bandė ruoštis ekonomiškai ir administraciniu požiūriu aneksuoti jai priklausančius regionus, Jungtinės Valstijos ruošėsi patvirtinti didžiulį naują karinį finansavimą Ukrainai, o Europos Sąjunga ruošėsi uždrausti rusišką naftą.

Nuo tada, kai balandžio 18 d. Maskva pradėjo antrąjį karo etapą, daugiausia dėmesio skirdama rytiniam Donbaso regionui, analitikai pastebėjo, kad Rusija nepadarė įspūdingos pažangos.

„Dėl padalinių įgūdžių trūkumo ir nenuoseklios paramos iš oro Rusija nesugebėjo visiškai išnaudoti savo kovinės masės, nepaisant vietinių patobulinimų“, – balandžio 30 d. teigė Jungtinės Karalystės gynybos žvalgyba.

Nors Rusija išvedė iš rikiuotės šimtus Ukrainos priešlėktuvinių sistemų ir bepiločių orlaivių, Ukraina vis dar kontroliuoja didžiąją dalį savo oro erdvės, teigia Jungtinė Karalystė.

Karo studijų institutui antrasis etapas taip pat nepadarė įspūdžio. „Rusijos atakos prieš Ukrainos gynybines pozicijas iki vasario 24 d. buvusiose fronto linijose ir toliau nedaro esminės pažangos“, – gegužės 1 d. pareiškė instituto ekspertai.

„Pasikartojančios Rusijos nesėkmės užimant tokius kaimus kaip Zolotė ir Vilnė rodo, kad prieš invaziją buvusios Ukrainos gynybinės pozicijos yra per stiprios, kad Rusijos kariai galėtų jas šturmuoti“, – mano Karo instituto ekspertai.

Rusijai net nepavyko išstumti maždaug 2 000 ukrainiečių jūrų pėstininkų ir kitų gynėjų iš Mariupolio gamyklos „Azovstal“, nors balandžio 21 d. ji oficialiai paskelbė užėmusi šį miestą.

„Ukraina pamažu virsta antruoju Afganistanu“, – sako politikos mokslų ir geopolitikos dėstytojas Arefas Alobeidas.

Ukraina pamažu virsta antruoju Afganistanu, – sako politikos mokslų ir geopolitikos dėstytojas Arefas Alobeidas.

„Kai rusai įžengė į Afganistaną, jie buvo laikomi didžiule imperija. Po dešimties metų jie buvo nugalėti ir išsklaidyti. Manau, kad amerikiečiai čia bando pasiekti tą patį scenarijų“, – sakė jis „Al Jazeera“.

„Jei karas truks, tarkime, dar penkerius metus, Rusijos ekonomika žlugs. Amerikiečiai neskuba, kaip ir europiečiai. Ekonomiškai Rusija yra silpna. Jų ekonomika yra Pietų Korėjos dydžio“, – mano jis.

Sunki našta

Bent jau trumpuoju laikotarpiu Maskva demonstruoja ekonominį atsparumą, gausiai išlaidaudama, kad paremtų savo ekonomiką.

Centrinio banko išlaidos sugrąžino rublio kursą į prieškarinę vertę. Finansų ministras Antonas Siluanovas sakė, kad pradinėms mokesčių lengvatoms išleista 35 mlrd. JAV dolerių. Dar 112 mlrd. JAV dolerių bus išleista bankų sistemai paremti, subsidijuojant hipotekos ir verslo paskolas.

Kol kas Rusija išleidžia netikėtai gautas lėšas. Kovo mėn. 37 proc. padidėjusias vyriausybės išlaidas kompensavo padidėjusios pajamos iš pasaulinių naftos ir dujų kainų.

Ilgalaikėje perspektyvoje gali būti kitaip. JAV prezidentas Joe Bidenas paprašė Kongreso patvirtinti 33 mlrd. dolerių naujos paramos Ukrainai, kuri viršija ankstesnį 13,6 mlrd. dolerių paketą ir rodo JAV ilgalaikį ryžtą.

Kongresas atgaivino Antrojo pasaulinio karo laikų „Lend-Lease“ programą, pagal kurią ginklai Ukrainai siunčiami greičiau. Tiek Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tiek užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas parodė savo susierzinimą dėl ginklų siuntų Ukrainai.

Europa taip pat stengiasi pašalinti didžiausią savo silpnybę – priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų. Ankstesnėmis sankcijomis buvo uždraustas rusiškų anglių importas. Dabar ES daugiausia dėmesio skiria naftai, o didžiausia ES ekonomika – Vokietija – jau įveikė neseniai patirtą neryžtingumo priepuolį.

Reuters/Scanpix nuotr./Rusijos nafta

Dar balandžio 27 d. Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas pareiškė, kad Rusijos energetikos embargo atveju šalies ekonomika pateks į recesiją.

Gegužės 2 d. padėtis oficialiai pasikeitė. „Kalbant apie anglį ir naftą, dabar galima atsisakyti Rusijos importo“, – laikraščiui WELT sakė finansų ministras ir Laisvųjų demokratų lyderis Christianas Lindneris. Šią poziciją patvirtino ir Žaliųjų partijai vadovaujantis R.Habeckas.

„Vokietija neprieštarauja Rusijos naftos draudimui. Žinoma, tai sunki našta, bet mes būtume pasirengę tai padaryti“, – prieš pradėdamas derybas su kolegomis iš ES žurnalistams Briuselyje sakė R.Habeckas.

Vokietija teigia, kad nuo invazijos į Ukrainą priklausomybę nuo rusiškos naftos sumažino nuo 35 proc. iki 12 proc.

Taip pat Vokietija įveikė savo nenorą siųsti sunkiąją ginkluotę Ukrainai. Kancleris Olafas Scholzas balandžio 22 d. Vokietijos naujienų tinklalapiui „Der Spiegel“ sakė, kad stengiasi išvengti NATO eskalacijos su Rusija. Tačiau po penkių dienų jis pritarė savaeigių priešlėktuvinių pabūklų „Gepard“ siuntimui į Ukrainą.

Politikos pokyčiai

Kovo mėnesį O.Scholzas davė ženklą apie istorinį politikos pokytį, paskelbdamas apie milžiniškas naujas išlaidas gynybai ir siekį laikui bėgant atsisakyti Rusijos iškastinio kuro. „Atrodo, kad spaudžiant viešajai nuomonei politikos pokytis abiem klausimais paspartėjo“, – sako Atėnuose veikiančio Graikijos Europos ir užsienio politikos instituto analitinio centro direktorius George'as Pagoulatosas.

Anot jo, buvo manoma, kad Vokietijai svarbu išlaikyti savo politinį kapitalą ir savo, kaip įtakingos šalies, poziciją priimant Vakarų sprendimus dėl karo Ukrainoje ir dėl to, kaip elgtis su V.Putinu.

„Šis politikos pokytis buvo svarbus, kad Vokietija nebūtų nustumta“, – sakė G.Pagoulatosas „Al Jazeera“.

Pasak jo, šiuo sprendimu pirmiausia siekta apsaugoti Vokietijos interesus ir jos padėtį pasaulyje.

„Bendrame kariniame balanse nėra didelio skirtumo, ar Vokietija tiekia sunkiąją įrangą, nes šią įrangą gali tiekti ir kitos šalys, tačiau tai turi reikšmės, kalbant apie atakas, kurių Vokietija sulaukia iš vidaus ir išorės, ir apie tai, kad ji tampa politiškai pažeidžiamesnė. Tai buvo pragmatiškas sprendimas“, – komentavo G.Pagoulatosas.

Po Vokietijos pasikeitimo liko tik du ES embargo rusiškai naftai priešininkai – Slovakija ir Vengrija. Tačiau iššūkis Europos vienybei turėtų paskatinti naują federalizacijos žingsnį į priekį, sakė Italijos vadovas. Europos Parlamente sakydamas kalbą Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi paragino siekti „pragmatiško federalizmo“, kai valstybių narių dauguma gali atmesti veto teisę.

Net ir tuo metu, kai sankcijos turėjo būti sugriežtintos, o karas Donbase pasirodė esąs toks pat sunkus, kaip ir nesėkmingos pastangos užimti sostinę Kyjivą, Rusija, kaip pranešama, rengėsi aneksuoti Luhansko, Donecko ir Chersono sritis, kurias ji beveik visiškai kontroliuoja.

„Remiantis naujausiais pranešimais, manome, kad Rusija bandys prijungti apsišaukėliškas Donecko liaudies respubliką ir Luhansko liaudies respubliką prie Rusijos“, – teigė JAV ambasadorius prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Michaelas Carpenteris.

Rostovo (Rusija) įmonės gavo užsakymus gaminti antspaudus ir spaudus Mariupolio okupacinei administracijai su užrašu: „Rusija, Donbaso Respublika, Mariupolis, karinė-civilinė administracija“. Žvalgybos agentūra teigė, kad Rusija svarsto galimybę įtraukti okupuotas pietų Ukrainos teritorijas į 2014 m. aneksuoto Krymo administraciją.