NATO skaičiavimais, Rusija Bachmute prarado 5 kartus daugiau karių nei Ukraina

Jungtinės Valstijos ir Lietuva pirmadienį įsipareigojo toliau remti Kyjivą, „kol Ukraina nugalės“, ir paragino kitas sąjungininkes padaryti tą patį – tai, regis, tyli žinia lyderiams, kurie gali ieškoti išeičių, nes karas tęsiasi be jokių požymių, rašo CNN.

Bendrame pareiškime po susitikimo Vašingtone valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad JAV ir Lietuva ir toliau padės Ukrainai „palengvinti jos žmonių kančias ir apginti jos suverenumą bei teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose sienose“.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas, Gabrielius Landsbergis Vašingtone

Vadovai taip pat pakartojo raginimus Rusijai nutraukti karą ir išvesti visus savo karius bei įrangą, sakoma pareiškime.

Jie taip pat „įsipareigojo toliau taikyti Rusijai griežtas ekonomines sankcijas ir siekti, kad už Rusijos išpuolius atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“. 

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad įsakė sustiprinti pozicijas Bachmuto mieste, aiškindamas, kad negalima palikti jokios Ukrainos dalies.

Prezidentas sakė, kad sprendimą priėmė pasitaręs su kariniu štabu.

„Aš liepiau štabo viršininkui surasti tinkamas pajėgas, kurios padėtų vaikinams Bachmute. Nėra tokios Ukrainos dalies, kurią būtų galima palikti, – sakė V.Zelenskis. – Nėra nė vieno Ukrainos griovio, kuriame mūsų karių atsparumas ir didvyriškumas nebūtų vertingi“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis taip pat, regis, atkreipė dėmesį į gandus apie ukrainiečių pasitraukimą iš rytinio miesto, pavadindamas juos „dezinformaciniais pranešimais“, ateinančiais iš tų, kurie neturėjo prieigos prie konfidencialių sprendimų priėmimo pasitarimų, kuriuose toks sprendimas turėtų būti priimtas.

V.Zelenskis sakė, kad Ukraina gins kiekvieną savo šalies centimetrą.

„Mes giname ir toliau ginsime kiekvieną Ukrainos dalį, – sakė jis. – Kai ateis laikas, išlaisvinsime kiekvieną savo šalies miestą ir kaimą. Ir priversime okupantą atsakyti už kiekvieną šūvį prieš Ukrainą, už kiekvieną niekšišką veiksmą prieš ukrainiečius“.

Ukraina plečia savo prašymus dėl ginklų ir JAV paprašė prieštaringai vertinamų kasetinių ginklų, skelbia „Sky News“.

Pranešama, kad Kyjivas nori kasetines bombas naudoti prieš Rusijos bepiločius orlaivius.

Kasetinė amunicija, kurią draudžia daugiau kaip 120 šalių, paprastai paleidžia didelį kiekį mažesnių bombų, kurios gali beatodairiškai žudyti dideliame plote ir kelti grėsmę civiliams gyventojams.

Ukraina tikisi, kad kasetiniai šaudmenys suteiks jai pranašumą žūtbūtinėje kovoje su Rusijos pajėgomis Rytų Ukrainoje.

Ukrainos vyriausybė yra viešai pareiškusi, kad nori JAV kasetinės amunicijos, tačiau apie prašymą dėl MK-20 – dar vadinamų CBU-100 – anksčiau nebuvo pranešta.

Šis prašymas papildo prašymą dėl 155 mm artilerijos kasetinių sviedinius, kurių Ukraina jau yra prašiusi, praneša „Reuters“.

Ukrainos ambasada nukreipė „Reuters“ į gynybos ministeriją Kyjive, kuri iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti.

Nacionalinės saugumo tarybos atstovė spaudai sakė, kad nors Ukraina ir Baltieji rūmai „glaudžiai koordinuoja“ karinės pagalbos klausimus, ji neturinti „naujų pajėgumų, apie kuriuos galėtų pranešti“.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad Ukraina suras asmenis, atsakingus už neginkluoto Ukrainos kario nužudymą.

Jo pažadas – atsakas į vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas neginkluotas Ukrainos karys su kovine apranga, rūkantis cigaretę netoli, kaip atrodo, kovinės pozicijos.

Vaizdo įraše vyras ištraukia cigaretę iš burnos, išpučia dūmus ir girdėti, kaip sako „Slava Ukraini“ (Šlovė Ukrainai), kovotojai už kameros į jį paleidžia kelis šūvius.

„Šiandien buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip okupantai žiauriai nužudė karį, kuris drąsiai jiems į akis pasakė „Šlovė Ukrainai!“, – sakė V.Zelenskis savo naktiniame kreipimesi. – Noriu, kad mes visi vieningai atsakytume į jo žodžius: „Šlovė didvyriui! Šlovė didvyriams! Šlovė Ukrainai!“

„Mes surasime žudikus“, – pridūrė jis.

„Scanpix“/ZUMAPRESS/Ekrano nuotr./Sušaudytas neginkluotas Ukrainos karys, Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis sakė, kad Ukraina niekada nepamirš tų, kurie žuvo už savo šalį, ir padėkojo tiems, kurie šiuo metu yra mūšio lauke.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kaltino Rusiją ir sakė, kad tai dar vienas įrodymas, jog Maskvos invazija buvo „genocidinė“. Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas sakė, kad pasidalijo vaizdo įrašu su tarptautiniais partneriais kaip „dar vieno Rusijos karo nusikaltimo įrodymu“.

Pažymėtina, kad šiuo metu nežinoma, kur ir kada buvo nufilmuotas šis ukrainiečių karo belaisvio nužudymo vaizdo įrašas.

NATO žvalgybos vertinimais, Rusijos pajėgos prarado mažiausiai penkis kartus daugiau karių Bachmute nei Ukraina, pirmadienį CNN sakė NATO karinis pareigūnas.

Pareigūnas įspėjo, kad šis santykis yra žvalgybos duomenimis pagrįstas įvertinimas.

Pareigūnas kalbėjo su CNN su sąlyga, kad liks anonimas, nes jam neleidžiama aptarinėti šios žvalgybinės informacijos. Nepaisant palankaus santykio, jie taip pat sakė, kad Ukraina patiria didelių nuostolių gindama miestą. 

Ukrainos pareigūnai ne kartą tvirtino, kad jie pridarė didelių nuostolių Rusijai, kai Maskva bandė užimti Bachmutą.

„Mūsų gynėjai padarė priešui didelių nuostolių, sunaikino daug transporto priemonių, privertė kovoti geriausius „Wagner“ šturmo dalinius ir sumažino priešo puolamąjį potencialą“, – sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, sekmadienį apsilankęs Bachmute.

JAV Karo tyrimų institutas taip pat teigė, kad Rusijos pastangos užimti Bachmutą smarkiai sumažino jos pajėgumą papildomoms puolamosioms operacijoms.

„Tikėtina, kad Rusijos kariuomenei kelis mėnesius bus sunku išlaikyti bet kokias vėlesnes puolamąsias operacijas, todėl Ukraina turės galimybę perimti iniciatyvą“, – pirmadienį teigė institutas.

Ukrainos pareigūnai užsipuolė Maskvą po to, kai vaizdo įraše užfiksuota, kaip vienam iš šalies karių, tariamai patekusiam į Rusijos nelaisvę, Rusijos kariai įvykdė mirties bausmę. 

Vaizdo įraše matyti, kaip neginkluotas Ukrainos karys su kovine apranga rūko cigaretę netoli, kaip atrodo, kovinės pozicijos. Po to vyras ištraukia cigaretę iš burnos, išpučia dūmus ir girdėti, kaip sako „Slava Ukraini“ (Šlovė Ukrainai), o po to už kameros esantys kovotojai paleidžia į jį kelis šūvius. 

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kaltino Rusiją ir sakė, kad tai papildomas „įrodymas“, jog Maskvos invazija į Ukrainą buvo „genocidinė“.

„Būtina, kad [prokuroras] Karimas Khanas nedelsiant pradėtų ir [Tarptautinio baudžiamojo teismo] tyrimą dėl šio bjauraus karo nusikaltimo, – rašė jis pirmadienį tviteryje. - Nusikaltėliai turi stoti prieš teismą“.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas taip pat sakė, kad šis incidentas yra karo nusikaltimas.

„Tie [karo nusikaltimai] yra [metodiškos] teroro politikos elementas, kurį balina Kremliaus propaganda su savo mitais apie „nacius“, Už kiekvieną tokį karo nusikaltimą bus baudžiama, – pirmadienį tviteryje rašė A.Jermakas. - Niekas neišvengs teisingumo. Mes juos visus surasime.“

Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos kariuomenėje pasiektas susitarimas toliau ginti Bachmuto miestą, kurį Maskvos pajėgos teigia apsupusios, šalies rytuose.

„Kariuomenėje yra susitarimas, kad reikia toliau ginti miestą ir naikinti priešo pajėgas, tuo pat metu kuriant... naujas gynybos linijas, jei situacija pasikeistų“, – naujienų agentūrai AFP sakė M. Podoliakas.

Ukrainos gynėjai laikosi Bachmute. Pagrindinis jų tikslas – nualinti Rusijos kariuomenę ir paruošti dirvą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimui, sako Ukrainos Rytų pajėgų grupės atstovas spaudai Sergejus Čerevatis.

Jis pažymėjo, kad būtent Bachmute patiriama maždaug trečdalis visų kasdienių okupantų nuostolių.

„Dabar Bachmuto didvyriai daro vieną labai didelį dalyką. Jie verčia priešą kraujuoti, šlifuoja jo kovinius pajėgumus, griauna jo moralę. Visa tai daroma neįtikėtinomis pastangomis, sunkiomis oro sąlygomis, sudėtingomis tiekimo sąlygomis, esant nuolatinei ugniai“, – sakė jis per „Freedom TV“ kanalą.

Jis pažymėjo, kad rengiamas priešakinis tiltas Ukrainos kariuomenės kontrpuolimui.

„Jie nukauna priešą, kad paruoštų priešakinį placdarmą tiems savo ginklo broliams, kurie dabar nuolat mokosi, taip pat ir užsienyje, įsisavina vakarietišką modernią karinę techniką, kad paskui išmestų šį brudą iš mūsų žemės. Taigi jų žygdarbis yra tiesiog neįkainojamas“, – užbaigė S.Čerevatis.

Rusijos okupantams nesiseka šturmuoti Bachmuto miesto ir jie patiria didžiulių nuostolių, teigia Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba.

„Gynybos pajėgos ir toliau atremia okupantų puolimą. Priešui nesiseka ir jis patiria milžiniškų nuostolių. Tačiau mūsų kovotojai yra ramūs“, – sakoma Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos „Telegram“ žinutėje.

Kartu pasieniečiai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vienas iš Ukrainos kovotojų pasakoja apie šiandienos dienos pabaigą Bachmute.

„Padėtis mieste sudėtinga. Priešas aktyviai šturmuoja mūsų pozicijas, tačiau nesėkmingai“, – sakė pasienietis.

Pasak jo, rusų okupantai bandė sugriauti du tiltus, tačiau ukrainiečių gynėjai gauna visą reikiamą pagalbą.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pirmadienį pranešė, kad užkirto kelią mėginimui nužudyti prieštaringai vertinamą oligarchą, ir dėl to apkaltino rusų įkurtą sabotažo grupę, kuri, kaip teigia Maskva, praėjusią savaitę iš Ukrainos teritorijos įsiveržė į šalį.

„Federalinė saugumo tarnyba užkirto kelią pasikėsinimui į visuomenės veikėjo – įmonių grupės „Cargrad“ direktorių valdybos pirmininko Konstantino Malofejevo – gyvybę“, – sakoma FSB pareiškime, išplatintame Rusijos naujienų agentūrų.

K.Malofejevas yra su Kremliumi susijęs verslininkas, kuriam Jungtinės Valstijos pateikė kaltinimus dėl sankcijų pažeidimų.

„Reuters“/„Scanpix“/Įmonių grupės „Cargrad“ direktorius valdybos pirmininkas Konstantinas Malofejevas

Praėjusį mėnesį Vašingtonas pareiškė, kad areštuotas jo turtas bus nukreiptas Ukrainos žmonėms remti.

FSB teigė, kad pasikėsinimą nužudyti organizavo Denisas Kapustinas – įtariamas Rusijos savanorių korpuso, kuris, kaip teigiama, praėjusią savaitę pro pietinę šalies sieną iš Ukrainos pateko į Briansko sritį, įkūrėjas.

Pareiškime teigiama, kad vyras gimė 1984 metais, gyvena Ukrainoje, vykdo Kyjivo saugumo tarnybų įsakymus ir kovoja prieš Rusijos karius.

„Teroristinį aktą buvo planuojama įvykdyti susprogdinant savadarbį sprogstamąjį įtaisą, pritvirtintą po Malofejevo automobiliu“, – priduriama jame.

FSB teigimu, pasikėsinimas į verslininko gyvybę buvo panašus į nacionalistinių pažiūrų filosofo ir Kremliaus šalininko Aleksandro Dugino dukters Darjos Duginos nužudymą praėjusių metų rugpjūtį.

Ukrainos valdžios institucijos kol kas nekomentavo kaltinimų dėl tariamo dalyvavimo pasikėsinant nužudyti K.Malofejevą.

Ginklų gamyba pagarsėjusi Vokietijos kompanija „Rheinmetall“, kuri, be kitos sunkiosios ginkluotės, gamina ir tankus „Leopard“, viliasi atidaryti tankų gamyklą Ukrainoje, Vokietijos laikraščiui „Rheinische Post“ sakė generalinis įmonės direktorius Arminas Pappergeris.

Pasak jo, derybos dėl tokios gamyklos statybos jau prasidėjo ir sprendimas gali būti priimtas per du mėnesius. 

Gamykla galimai kainuotų apie 200 mln. eurų, o per metus joje būtų galima pagaminti apie 400 tankų, teigė A.Pappergeris. 

„Reuters“/„Scanpix“/Įmonės „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris

Įmonės direktoriaus įsitikinimu, gamyklai apsaugoti galėtų būti įrengtos priešlėktuvinės gynybos sistemos.

A.Pappergeris pridūrė, kad Ukrainoje taip pat galėtų būti pradėta gaminti nauja visiškai skaitmenizuoto kovinio tanko „Panther“ versija.

Įmonė „Rheinmetall“ yra didžiausia ginklų gamintoja Vokietijoje, kurioje dirba apie 25 tūkst. darbuotojų. 

Sausio mėn. bendrovės vadovai teigė turintys 139 „Leopard“ tankus, tačiau iš jų tik 29 „Leopard 2“ būtų tinkami kovai ir jie bus pristatyti šių metų pavasarį.

CNN pastebėjo, kad tie 29 tankau teoriškai jau buvo pažadėti kitoms šalims kaip tankų mainų susitarimo dalis.

Pasak bendrovės, likusiai atsargų daliai paruošti prireiks ilgesnio laiko tarpo.

Rheinmetall atstovas spaudai CNN sakė, kad iš likusių atsargų – 88 „Leopard 1“ tankų – kelis būtų galima pristatyti maždaug per devynis mėnesius, o likusius – per metus.

Karo ekspertas ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Petro Černykas teigė, kad vasaros pradžioje Ukraina turės modernių, galingų ginklų, kurie leis jai vykdyti kontrpuolimo operacijas.

„Neabejotinai bus surengta nauja kontrpuolimo arba trečioji kontrpuolimo operacija. Charkivo operacija buvo diametraliai priešinga Chersono operacijai. O trečioji operacija vyks ten ir tada, kai jos niekas nematys. Visi šie dalykai turėtų būti absoliučiai slapti“, – televizijos kanalui „Espresso“ sakė P.Černykas.

Ekspertas pridūrė, kad Rusija akylai stebi kiekvieną ukrainiečių žodį, todėl būtina filtruoti informacinį lauką.

„Kontrpuolimas neišvengiamas, nes pas mus keliauja milžiniškas šarvuočių paketas, o tai yra daugiau nei tūkstantis įvairių klasių technikos vienetų, pradedant sunkiaisiais tankais „Leopard 2“, „Challenger 2“ ir net „Abrams“, baigiant, pavyzdžiui, prancūzų 105 mm mašina su RC patranka AMX-10 ir M2 „Bradley“, ir tai dar ne visas sąrašas. Mano nuomone, visa įranga mums bus pristatyta pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje, ir mes turėsime didžiulį kokybinį aprūpinimą šiam galimam kontrpuolimui“, – mano pulkininkas.

Internete pasirodė siaubingas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas Rusijos okupantų sugautas ukrainiečių karys. Paskelbtoje filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti, kad Ukrainos gynėjas buvo neginkluotas.

Įraše karys stovi gana ramiai ir rūko, o balsas už kadro sako: „Nufilmuokite jį“. Paskutinėmis savo gyvenimo akimirkomis ukrainiečių belaisvis ištaria: „Šlovė Ukrainai!“. Po to pasigirsta kulkosvaidžio tratėjimas, ir kruvinas gynėjas krenta.

Ukrainos prezidento kanceliarija jau sureagavo į okupantų nušauto ukrainiečių gynėjo vaizdo įrašą ir parašė: „Rusijoje kultivuojami karo nusikaltimai. Ir jie bando plauti savo mundurą propaganda bei mitais apie „nacius“. Karo belaisvio nužudymas yra dar vienas to pavyzdys“. 

V.Zelenskis Ukrainos kareivio nužudymą pavadino Rusijos nacionalinio menkumo ir silpnumo pavyzdžiu ir pažadėjo, kad už kiekvieną karo nusikaltimą bus atkeršyta.

Pažymėtina, kad šiuo metu nežinoma, kur ir kada buvo nufilmuotas šis ukrainiečių karo belaisvio nužudymo vaizdo įrašas.

Ukrainos kariuomenės vadai pasisako už tai, kad Bachmuto mieste šalies rytuose, kurį skelbia beveik apsupusios rusų pajėgos, būtų palaikomos bei stiprinamos gynybinės pozicijos, pirmadienį pranešė Ukrainos prezidentūra.

Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė susitikimą su aukščiausio rango kariuomenės vadais, kurie „pasisakė už gynybinės operacijos tęsimą ir tolesnį mūsų pozicijų Bachmute stiprinimą“, sakoma prezidento kanceliarijos pranešime.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Rusija nesiryžo pirkti balistinių raketų iš Irano, nes baiminosi, kad Ukrainos sąjungininkai atsakys į tai suteikdami Kyjivui ilgojo nuotolio raketas.

Apie tai praneša „Financial Times“, remdamasis Vakarų pareigūnų vertinimais. Jie įsitikinę, kad Teheranas yra atviras tolesniam kariniam bendradarbiavimui su Maskva.

NATO vertinimais, vienas iš svarbių veiksnių, kodėl Rusija susilaiko nuo Irano ilgo nuotolio balistinių raketų pirkimo, yra grėsmė, kad JAV aprūpins Kyjivą raketų sistema ATACMS, kurios veikimo nuotolis siekia 300 km ir kuri gali smogti giliai į Rusijos teritoriją.

Pastaruoju metu JAV suintensyvino perspėjimus dėl gilėjančio Rusijos ir Irano karinio bendradarbiavimo, o Europos diplomatai išreiškė susirūpinimą dėl Teherano. JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith sakė, kad Vakarų sąjungininkai šiuos santykius laiko „itin nerimą keliančiais“.

„Akivaizdu, kad ši situacija mums visiems kelia didelį susirūpinimą. Apie tai kalbama ir aljanse. Ir mes toliau siųsime Iranui signalus apie materialinės paramos Rusijai pavojus, kylančius dėl jos išpuolių ir karo prieš Ukrainą“, – sakė J.Smith.

Vakarų pareigūnai pripažįsta, kad Maskva gali pakeisti savo poziciją dėl Irano balistinių raketų, nes jos pačios amunicijos trūkumas tampa vis didesnis, o vidaus gamyba mažėja.

Rusijos valdomų raketų ir artilerijos atsargos sumažėjo perpus.

„Rusai atsidūrė siaubingoje padėtyje. Jiems reikia raketų“, – sakė vienas Europos pareigūnas.

Pasinaudodamas dešimtajame dešimtmetyje Rusijos tiekiamomis technologijomis, Iranas sukaupė didžiausias balistinių raketų atsargas Artimuosiuose Rytuose, vykdydamas programą, kurią JAV gynybos departamentas 2019 m. apibūdino kaip „vis tikslesnę“ ir „sudėtingesnę“.

Iranas nuosekliai neigia tiekęs ginklus Rusijai nuo tada, kai Maskva pernai vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

„Anksčiau bendradarbiavome su Rusija gynybos srityje ir toliau bendradarbiaujame, tačiau nesuteikėme Rusijai jokių ginklų, kurie būtų naudojami kare Ukrainoje“, – praėjusią savaitę CNN sakė Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras Abdollahianas.

Irano balistinių raketų „Fateh-313“ ir „Zolfaghar“ veikimo nuotolis yra atitinkamai 500 km ir 700 km. 

„Vyko diskusijos [dėl balistinių raketų], bet kol kas jos to nepadarė. Europiečiai jiems pasakė, kad pasekmės būtų labai rimtos. JAV taip pat nubrėžė raudoną liniją“, – sakė Ali Vaezas, Krizių grupės Irano projekto direktorius.

Tačiau kariniai analitikai sakė, kad vieši Vakarų įspėjimai Teheranui turės ribotą poveikį, atsižvelgiant į tai, kad Iranui taikomos didelės sankcijos.

„Iranas yra viena iš nedaugelio šalių, norinčių parduoti ginklus Rusijai“, – sakė JAV gynybos pareigūnas.

Ukrainos kariuomenė, sustiprinta nauja ir reikalinga ginkluote, pradės puolimą pietuose. Pasak į atsargą išėjusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininko, karo eksperto Romano Svitano, šis klausimas išspręstas, ir tik laiko klausimas, kada Ukrainos kariuomenė žengs į priekį.

„Nėra prasmės vykdyti puolamųjų veiksmų jokioje kitoje vietoje, tik Azovo pakrantėje. Tai geriausias variantas“, – sakė ekspertas.

Pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos išstums rusus į Krymą ir judės į vakarus.

„Būtent ten Rusijos kariuomenė susidurs su naujomis pajėgomis, galima sakyti, NATO kariuomene... Rusijos kariuomenė bus nukauta. Greitis priklausys nuo to, kaip jie bėgs ir ar jie bėgs, ar ne. Jiems bus duota komanda pasitraukti arba ne. Rusai tiesiog nieko negali padaryti, kad pasipriešintų šiam judėjimui, ir jie tai puikiai supranta“, – sakė R.Svitanas.

Jis įsitikinęs, kad NATO ginklai sumals visus senuosius sovietų ginklus, įskaitant ir gyvąją jėgą: „Jei jie nepasitrauks, per dieną praras iki 3 tūkst. žmonių“.

Rusija neturi pakankamai pajėgų, kad galėtų įvykdyti pagrindinę užduotį – pasiekti Donecko srities sienas. Dėl vietovės reljefo priešui teks paaukoti daugiau pajėgų, nei jis pajėgus sutelkti, mano Ukrainos karo ekspertas Romanas Svitanas. 

„Kelias į Bachmutą iš Popasnos vis dar yra siauras. Galime daryti prielaidą, kad jo plotis yra 10-15 km. Jei norima išeiti iki Donecko srities sienų, frontą reikia išplėsti 100 km, o ne 10 km nuo Popasnos iki Bachmuto.

Tai reiškia, kad kiekvienam kilometrui jis turės siųsti ne po 2 tūkst., o po 20 tūkst. žmonių.

Rusai paprasčiausiai neturi pakankamai žmonių. Judėdamas iki Donecko srities sienos priešas patirs daugiau nuostolių, nei apskritai galės paruošti karių“, – sakė karinis ekspertas R.Svitanas.

Ekspertas teigė, kad jei V.Putinas pajudės Donecko srities sienos link, tokiu tempu jis sudegins visą Rusijos kariuomenę.

„Ji paprasčiausiai neturės laiko atsigauti. Tai maždaug tas pats, kaip tada, kai jie paguldė dešimtis tūkstančių žmonių Bachmuto srityje.  Todėl, remdamasis matematiniais skaičiavimais, sakau, kad nėra prasmės planuoti tokio įvykių scenarijaus, jie nesugebės surinkti žmonių“, – pridūrė jis.

Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas perspėjo, kad Rusijos pozicijoms aplink Ukrainos rytinį Bachmuto miestą gresia pavojus, jei jo kariai negaus amunicijos – tai naujausias jau kurį laiką tvyrančios įtampos tarp Kremliaus ir privačios karinės grupuotės vado proveržis, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Ukrainos kariuomenės pareigūnai ir analitikai pridūrė, kad Rusijos 155-osios brigados, kovojančios netoli Vuhledaro miesto, vadai priešinasi įsakymams pulti po to, kai patyrė didelių nuostolių bandydami jį užimti.

J.Prigožino teigimu, Rusijos fronto linijos prie Bachmuto gali neatlaikyti, jei jo pajėgos negaus dar vasario mėn. Maskvos pažadėtos amunicijos.

„Kol kas bandome išsiaiškinti priežastį: ar tai tik eilinė biurokratija, ar išdavystė“, – sekmadienį susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale sakė J.Prigožinas.

„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ ir Jevgenijus Prigožinas

Samdinių grupės vadas reguliariai kritikuoja Rusijos gynybos vadovus ir aukščiausio rango generolus. Praėjusį mėnesį jis apkaltino gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir kitus asmenis „išdavyste“ dėl to, kad jo vyrams netiekiama amunicija.

Beveik keturių minučių trukmės vaizdo įraše, kuriuo šeštadienį buvo pasidalinta platformos „Telegram“ kanale, J.Prigožinas sakė, kad jo kariai nerimauja, jog vyriausybė nori juos pateikti kaip galimus atpirkimo ožius, jei Rusija pralaimėtų karą.

Po to, kai viešai buvo išplatintas J.Prigožino skundas dėl Rusijos vadovybės atsisakymo tiekti jo samdinių grupuotei šaudmenis, pirmadienį oficialiame „Wagner“ vado spaudos tarnybos kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešta, kad „Wagner“ atstovui nebuvo leista patekti į Rusijos „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje štabą.

„Kovo 6 d. 8 val. ryto mano atstovui štabe buvo anuliuotas leidimas ir jam neleista patekti į grupės štabą“, – sakė J.Prigožinas.

Ukrainos vyriausybė per neeilinį posėdį paskyrė naują Nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) direktorių, pranešė naujienų agentūros „Unian“ korespondentas.

Naujuoju šalies kovos su korupcija vadovu tapo Semenas Kryvonosas. Du kitus kandidatus jam siūloma paskirti į kitus vadovaujamus NABU postus.

„Dabar Ukraina įvykdė visas septynias Europos Sąjungos rekomendacijas, nustatytas gaunant kandidatės statusą. Tai rodo mūsų pasiryžimą ir siekius jau šiais metais pereiti prie derybų dėl stojimo pradžios. Paskyrę NABU direktorių mes taip pat turime visiškai suformuotą ir nepriklausomą kovos su korupcija infrastruktūrą“, – sakė ukrainiečių premjeras Denysas Šmyhalis.

„Mūsų komanda laikosi nulinės tolerancijos korupcijai principo ir remia antikorupcines institucijas“, – pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis

Ukrainos vadovybei tvirtinant, kad pajėgoms prie Bachmuto nebuvo duotas visuotinis įsakymas atsitraukti, Rusijos pajėgos neslepia vilties po daugelio mėnesių iškovoti bent iš dalies reikšmingą pergalę mieste, kurį nuo karo pradžios jau paliko daugiau nei 90 proc. jo gyventojų, rašo CNN.

Kalbėdamas apie tai, ar Bachmuto užėmimas būtų įrodymas to, kad Rusijos pajėgos tobulėja, mokosi iš iki šiol konflikte padaryto ilgo klaidų sąrašo ir pagaliau išmoko panaudoti savo karių skaičiaus ir ugnies jėgos pranašumą, CNN žurnalistas Timas Listeris teigė, jog „greičiausiai ne“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai apkasuose prie Bachmuto fronto linijos

Buvęs australų generolas, naujienlaiškio „WarInTheFuture“ autorius Mickas Ryanas CNN sakė, kad „Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali nuspręsti, jog jos padarė, pasiekė viską, ką galėjo, likdamos gynybinėse pozicijose aplink Bachmutą, ir kad svarbiau yra išsaugoti pajėgas tolesniems mūšiams“.

Karybos žinovo nuomone, ukrainiečių pasitraukimo nereikėtų prilyginti katastrofai, jei jis bus vykdomas tvarkingai: „Pasitraukimą reikėtų vertinti kaip įprastą taktiką, o ne kaip katastrofos pranašą“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kovo 6 d. Juodojoje jūroje toliau budėjo keturi Rusijos raketų nešėjai, iš kurių du yra povandeniniai laivai. Raketinių atakų tikimybė šiuo metu yra didžiausia, pranešė Ukrainos kariuomenės „Pietų“ vadovybė.

Jos duomenimis, bendras rusų raketų „Kalibr“ skaičius siekia 16. Pažymima, kad rusai tęsia žvalgybą iš oro ir ieško naujos taktikos, kad padidintų raketinių smūgių efektyvumą.

„Raketų nešėjų parengtis jūroje rodo, kad atakų tikimybė yra kuo didžiausia“, – teigė vadovybė.

JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino ir daugelio kitų karybos specialistų teigimu, Rytų Ukrainos Bachmuto miestas turi daugiau simbolinę nei operatyvinę reikšmę, todėl jo užėmimas nebūtinai indikuotų Maskvos įgytą pagreitį jau daugiau nei metus trunkančiame kare.

„Picture-Alliance“/„Scanpix“/JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas

„Nenoriu nuvertinti didžiulio darbo, kurį Ukrainos kariai ir vadovai įdėjo gindami Bachmutą, tačiau manau, kad šis miestas turi daugiau simbolinę, o ne strateginę ir operatyvinę vertę“, – viešėdamas Jordanijoje žurnalistams sakė L.Austinas, pridūręs, kad nesiima prognozuoti, ar ir kada Bachmutą užims Rusijos pajėgos.

„Aš matau, kad rusai ir toliau į frontą leidžia daug prastai apmokytų ir aprūpintų karių, – teigė JAV gynybos sekretorius. – Ir tie kariai labai greitai pasitinka savo pražūtį.“

„Bachmuto kritimas nebūtinai reikš, kad rusai pakeitė šios kovos eigą“, – pridūrė L.Austinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo svarbiausias generolas Valerijus Zalužnas nesutaria, kaip elgtis su Bachmutu Donecko regione. Valstybės vadovo ir vyriausiojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado nuomonės dėl Ukrainos gynėjų buvimo šiame mieste iš esmės skiriasi.

Kaip rašo Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis kelių šaltinių Ukrainos politinėje vadovybėje informacija, prieš kelias savaites V.Zalužnas rekomendavo apsvarstyti galimybę pasitraukti iš Bachmuto taktiniais sumetimais. 

Ukrainos karinis analitikas, pageidavęs likti nežinomas, leidiniui  sakė: „Didžioji dauguma karių Bachmute nesupranta, kodėl miestas laikomas“.

„Reuters“/„Scanpix“/Suniokotas Bachmutas

„Nors teigiama, kad rusų nuostoliai yra daug didesni, daug Ukrainos karių taip pat žuvo gindami miestą. Atsižvelgiant į tai, kalbama, kad Zalužnas primygtinai reikalauja galimo pasitraukimo iš Bachmuto“, – teigė laikraštis.

Pasak žiniasklaidos, V.Zalužno pozicijai pritaria dauguma Bachmutą laikančių kovotojų. 

Šios nuomonės priešininkai teigia, kad pasitraukiant iš Bachmuto panašūs mūšiai būtų vykę ir kitose vietose. Tikslas – neleisti rusams žengti į priekį ir kartu padaryti jiems kuo didesnių nuostolių.

Leidinyje taip pat cituojami kito Ukrainos karo analitiko argumentai: „Iš pradžių Bachmutas buvo spąstai rusams, dabar jis tapo spąstais mums. Mes juos žudome santykiu 1:7 (kiekvienam žuvusiam ukrainiečiui tenka septyni rusai ) – tai vienintelė karinė priežastis laikyti Bachmutą“.

Pradinis mobilizacijos planas Ukrainai, patvirtintas po Rusijos invazijos, dar nėra visiškai įgyvendintas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniam štabui vis dar reikia įvairių profesijų žmonių. Tai gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė interviu portalui LIGA.net. 

„Generalinis štabas tiksliai žino, kiek reikia vairuotojų, šaulių, operatorių, artileristų, snaiperių. Generalinis štabas nustato užduotis kariniams komisariatams: planą ir specialistų kategorijas“, – tikino ministras.

O.Reznikovas patikslino, kad Gynybos ministerija kontroliuoja mobilizaciją ir nori visus popierius pakeisti specializuota programa. Šiuo metu ministerija ją įgyvendina.

„Mes turime šį produktą, jis sukurtas. Tiesiog neturėjome laiko jį visiškai įgyvendinti. Tai bus vienas iš Vitalijaus Deinegos iššūkių“, – pridūrė O.Reznikovas, paminėdamas naujai paskirtą savo pavaduotoją.

Gynybos ministras taip pat pabrėžė gebėjimo vadovauti pavaldiniams svarbą kariuomenėje: „Sąjungininkai siūlo vadovavimo kursus jaunesniesiems vadams, vidurinės grandies vadams ir seržantams. Juk seržantai yra kariuomenės stuburas. Beveik 30 metų gyvenome paradigmoje, kad mūsų niekas nepuls. Ir daugeliui universitetų karinis fakultetas buvo formalumas“.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos daro didelių ir pastebimų nuostolių priešui Bachmuto sektoriuje. Apie tai televizijos kanalui „Espresso“ pranešė Ukrainos nacionalinės gvardijos bataliono „Svoboda“ kovotojas Volodymyras Nazarenka. Pasak jo, priešas gynėjų pozicijas atakuoja įvairaus kalibro ginklais.

„Pastarosiomis dienomis priešas suintensyvino įnirtingą apšaudymą iš įvairaus kalibro artilerijos. Priešas jau mėnesį bando apšaudyti Bachmutą. Kiekviena diena čia – kaip metai, o kiekviena valanda – kaip diena“, – sakė V.Nazarenka.

Jis pridūrė, kad rusai daro spaudimą ir bando šturmuoti visą kontaktinę liniją.

„Šiaurinis ir pietinis Bachmuto pakraštys yra ypač pavojingi. Tačiau priešas patiria didžiulių nuostolių, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos bando kontratakuoti ir atgauti prarastas pozicijas“, – pabrėžė V.Nazarenka.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, lankydamasis okupuotame pietryčių Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, apžiūrėjo infrastruktūros projektus, pirmadienį savo oficialiame susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pranešė Maskvos gynybos ministerija.

Prieš tai S.Šoigu taip pat apžiūrėjo medicinos centrą, kariškių pastatytą naują gyvenamąjį rajoną ir buvo supažindintas su vamzdyno, kuris „tieks vandenį daugeliui regiono gyvenviečių“, statyba, rašoma minėtame pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu Mariupolyje

Ministerija nepatvirtino, kada įvyko S.Šoigu vizitas ir ar jis vis dar yra mieste. 

Šeštadienį ministerija taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas Rusijos gynybos ministro susitikimas su Rusijos kariais, tarnaujančiais okupuotoje Ukrainoje, tačiau CNN atkreipė dėmesį, kad nebuvo aišku, kur tas vaizdo įrašas buvo nufilmuotas.

Pasak ministerijos, S.Šoigu „apžiūrėjo vienos iš „Vostok“ [Rytų] pajėgų formuočių priešakinį vadavietės postą pietų Donecko kryptimi“.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu Mariupolyje

Sekmadienį pasirodė pranešimas apie S.Šoigu susitikimą su kitų grupių vadovais „jungtinės Rusijos kariuomenės grupės štabe“.

Rusijos gynybos ministro vizito darbotvarkė niekur viešai neskelbiama.

Ukrainos žurnalistas Jurijus Butusovas savo feisbuke teigė, kad ukrainiečių  pajėgos laiko didžiąją miesto dalį, įskaitant centrą.

„Nors kai kurie mūsų daliniai buvo atitraukti iš miesto, tai daugiau rotacijos klausimas, o ne bendras įsakymas pasitraukti.

Nemažai mūsų karių vis dar čia kovoja. Turime ir žmonių, ir technikos. Priešas užėmė rytinę miesto dalį iki Bachmutkos upės. Pagrindinis rusų puolimas vyksta ne mieste, o iš šiaurės, apeinant miestą“, – rašė jis.

Anot žurnalisto, šiuo metu kovojama dėl likusio tiekimo kelio. Šis maršrutas yra apšaudomas priešo.

Ukrainos kariuomenė pozicijose prie Bachmuto

+5

„Priešas verčia mūsų karius palikti Bachmutą, nes kyla reali apsupimo grėsmė. Tačiau priešas žengia lėtai, o ukrainiečių vadovybė įsitikinusi, kad dar yra galimybių kurį laiką išlaikyti atsitraukimo kelius, sulėtinti puolimo tempą ir padaryti rusams dar daugiau nuostolių.

Tai strategijos klausimas – Ukrainos vadovybė, kaip ir visada, laikys miestą iki paskutinės įmanomos akimirkos. Kitaip nei Chersonas, Balaklija, Iziuumas, Lymanas, Kupjanskas, iš kurių bėgo rusai, ukrainiečiai nepalieka miestų be ilgalaikio pasipriešinimo.

Visi, kurie nepalankiomis sąlygomis kovoja mieste, tikisi, kad šio didvyriško pasipriešinimo laikas bus išnaudotas sukurti patikimas, gerai įrengtas ir užmaskuotas gynybos linijas, kurios dengs Siverską, ČasivJarą, Kostiantynivką, Družkivką, Slovjanską ir Kramatorską, ir kad į šias linijas laiku bus atgabenti pajėgūs kariai, kurie saugiai įsitvirtins ir nugalės priešą.

O ten, kur yra veiksminga vadovybė, žvalgyba, organizacija, logistika ir minimalus artilerijos bei minosvaidžių amunicijos kiekis, rusus galima nugalėti. Mes turime pranašumą dėl kokybiškesnių, labiau motyvuotų ir ištvermingesnių žmonių. Tačiau karas yra dviejų sistemų susidūrimas, ir jis priklauso ne tik nuo karių“, – rašė žurnalistas. 

Ukrainos pajėgos sunaikino 13 iš 15 sekmadienį vakare rusų pasiųstų iranietiškų dronų kamikadzių „Shahed“.

Apie tai platformoje „Telegram“ pirmadienį pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.

Dronai į Ukrainą buvo pasiųsti iš šiaurės, sakoma pranešime.

Nuo spalio mėnesio Rusija vykdo raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą, todėl Kyjivas, padedamas Vakarų šalių, sustiprino savo priešlėktuvinės gynybos sistemas.

Kyjive ankstyvą pirmadienį kelias valandas aidėjo oro pavojaus sirenos, o pareigūnai teigė, kad oro gynybą suaktyvino „oro taikinys“.

Miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko sakė, kad dronai buvo nusitaikę į Kyjivą, tačiau Ukrainos oro gynybos pajėgos juos numušė ir jie nesukėlė sužeidimų ir neatsitrenkė į infrastruktūrą.

Gavusi naujas priešraketinės gynybos sistemas iš Vakarų sąjungininkių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Britaniją, Ukraina tapo pajėgesnė atremti Rusijos oro atakas.

Nepaisant to, vasario pabaigoje per Rusijos drono ataką vakariniame Ukrainos Chmelnyckio mieste žuvo du žmonės ir trys buvo sužeisti.

Praėjusį mėnesį JAV paskelbė apie 2 mlrd. JAV dolerių (apie 1,9 mlrd. eurų) papildomą paramą Kyjivui saugumo srityje po to, kai gruodį sutiko atsiųsti savo didelio našumo priešlėktuvinės gynybos raketų „Patriot“.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai neseniai matė, kaip Ukrainos kariai prie Kyjivo saugo miestą nuo dronų, apsiginklavę prieš Antrąjį pasaulinį karą naudotais kulkosvaidžiais.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija atkreipė dėmesį į Rusijos pastangas mūšio lauke dislokuoti daugiau nei pusės amžiaus senumo pagrindinius kovos tankus T-62.

Analitikų nuomone, taip stengiamasi utilizuoti milžiniškus šarvuotosios technikos nuostolius.

Pasak kasdienės karo eigos ataskaitos, yra galimybė, kad net svarbiausi Rusijos tankų pajėgų daliniai bus perginkluoti senesnės kartos kovos mašinomis vietoje anksčiau numatytų modernių MBT T-14 „Armata“ tankų.

„Pastarosiomis dienomis taip pat nustatyta, kad Ukrainoje pirmą kartą dislokuoti rusiški šarvuočiai BTR-50, pirmą kartą pradėti naudoti 1954 m.“, – sakė britų žvalgyba.

Nuo 2022 m. vasaros iš saugyklų buvo paimta apie 800 T-62 kovos mašinų. Kai kuriems iš jų buvo atnaujintos stebėjimo sistemos, kurios, labai tikėtina, pagerins jų efektyvumą naktį.

„Vis dėlto abu šie senovinių transporto priemonių tipai šiuolaikiniame mūšio lauke turės daug silpnų vietų, įskaitant šiuolaikinių sprogstamųjų reaktyvinių šarvų nebuvimą“, – atkreipė dėmesį ekspertai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad būtų pasekmių, jei Kinija siųstų ginklų Rusijos karui Ukrainoje, tačiau pridūrė gan optimistiškai vertinantis galimybę, kad Pekinas nuo to susilaikys.

O.Scholzo komentarai nuskambėjo interviu televizijai CNN, parodytame sekmadienį – dvi dienos po jo susitikimo su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu Vašingtone.

Neseniai JAV pareigūnai įspėjo, kad Kinija gali pradėti tiekti Maskvai ginklus ir šaudmenis. Prieš kelionę O.Scholzas ragino Pekiną susilaikyti nuo ginklų siuntimo ir vietoje to pasinaudojant savo įtaka spausti Rusiją išvesti savo karius iš Ukrainos.

„Reuters“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV lyderis Joe Bidenas

CNN paklaustas, ar galėtų įsivaizduoti, kad Kinijai būtų taikomos sankcijos, jei ji padėtų Rusijai, O.Scholzas atsakė: „Manau, kad tai turėtų pasekmių, tačiau dabar toks etapas, kai aiškiai parodome, kad taip neturėtų nutikti, ir aš esu gana optimistiškai nusiteikęs, kad mūsų prašymas šiuo atveju bus sėkmingas, tačiau turėsime stebėti ir turime būti labai, labai atsargūs.“

Jis nedetalizavo pasekmių pobūdžio. Vokietijos ekonomika yra didžiausia Europoje, o Kinija pastaraisiais metais buvo didžiausia Vokietijos prekybos partnerė.

Sugrįžusio O. Scholzo sekmadienį po ministrų kabineto susitikimo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen buvo paklausta, ar jis iš JAV gavo konkrečių įrodymų, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus, ir ar jis pritartų sankcijoms Pekinui, jei šis padėtų apginkluoti Rusiją.

„Visi sutinkame, kad neturi būti jokių ginklų tiekimo, o Kinijos vyriausybė pareiškė, kad jų netieks, – atsakė kancleris. – Mes to reikalaujame ir tai stebime.“

U.von der Leyen sakė, kad „kol kas neturime jokių to įrodymų, tačiau privalome stebėti kiekvieną dieną“.

Pasak jos, tai, ar Europos Sąjunga taikys sankcijas Kinijai dėl karinės pagalbos Rusijai, „yra hipotetinis klausimas, ir į jį būtų galima atsakyti tik jei jis taptų realybe ir faktu“.

Per pastarąją parą Ukrainos kariuomenė likvidavo 650 rusų okupantų. Taip pat buvo sunaikinta daugiau kaip penkiasdešimt vienetų įvairios priešo technikos.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Bendri  Rusijos karių nuostoliai per plataus masto invaziją pasiekė maždaug 153770 žmonių.

Per pastarąją parą Ukrainos kariuomenė taip pat sunaikino 9 tankus (nuo invazijos pradžios - 3423); 11 šarvuotų kovos mašinų (iš viso 6703 vienetus); 7 artilerijos sistemas (2433 vienetus); 2 Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemas (iš viso 250).

Bent vienas žmogus buvo sužeistas anksti pirmadienį, kai Rusijos priešlėktuvinė gynyba numušė tris raketas virš pietinio Belgorodo regiono, esančio netoli sienos su Ukraina, „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius, kurį cituoja CNN. 

„Mūsų priešlėktuvinės gynybos sistema suveikė Novyj Oskol. Buvo numuštos trys raketos. Žalos mastas tikslinamas“, – sakė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. 

„Yra vienas nukentėjusysis – vyras, kuriam šrapnelis sužeidė ranką. Greitosios pagalbos automobilis jau yra įvykio vietoje. Keliuose Novooskolsko rajono kaimuose apgadinti keli fasadai ir elektros linijos. Įvykio vietoje dirba gelbėtojų komandos ir avarinės tarnybos“.

Belgorodo, kuris ribojasi su Ukrainos Charkivo sritimi, valdžia pranešė apie daugybę išpuolių nuo tada, kai Rusija pernai pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę.

Praėjusią savaitę Belgorode buvo rastos trijų nepilotuojamų orlaivių (UAV) nuolaužos, iš kurių vienas, pasak miesto mero, atsitrenkė į daugiabučio langą. Jo teigimu, apie sužeistuosius nepranešta.

CNN negali nepriklausomai patvirtinti teiginių apie kiekvieną tariamą išpuolį, o Ukraina iš karto nekomentavo šio incidento.

Ukraina anksčiau atsisakydavo komentuoti išpuolius Rusijos teritorijoje.

Per kovo 5 dieną Ukrainos gynybos pajėgos 5 kryptimis atrėmė daugiau kaip 95 priešo atakas, rašo „Ukrainian Pravda“.

„Rusijos Federacija sutelkia pagrindines pastangas vykdyti puolamuosius veiksmus Kupjansko, Lymansko, Bachmutsko, Avdijivsko ir Šachtarsko kryptimis. Praėjusią parą mūsų kariai atrėmė daugiau kaip 95 priešo atakas nurodytomis kryptimis, ypač Luhansko srities Belohorivkos ir Nevskio vietovėse, Donecko srities Zaližnijansko, Dubovo-Vasylivkos, Orihovo-Vasylivkos, Bachmuto ir Ivanovskio vietovėse“, – rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.

Suvestinėje taip pat nurodoma, kad rusai ir toliau pažeidinėja tarptautinės humanitarinės teisės normas, toliau smogia, vykdo artilerijos atakas prieš civilius objektus ir civilių gyventojų namus, bando sunaikinti svarbiausią šalies infrastruktūrą.

„Per praėjusią parą priešas surengė 27 oro smūgius ir 4 raketų smūgius. Jis įvykdė daugiau kaip 70 atakų iš raketų salvinės gynybos sistemų. Labai tikėtina, kad Rusija gali toliau vykdyti raketinius smūgius visoje Ukrainos teritorijoje.

Bachmuto kryptimi priešas nesiliauja bandęs šturmuoti Bachmuto miestą ir aplinkines gyvenvietes.

Zaporižios ir Chersono kryptimis priešas ginasi, o kai kuriose vietovėse bando sudaryti sąlygas pereiti į puolimą. Nuo ugnies nukentėjo daugiau kaip 40 gyvenviečių. Nukentėjo civiliai gyventojai ir padaryta žala civilinei infrastruktūrai“, – rašoma suvestinėje.

Generalinio štabo duomenimis, siekdama suklaidinti Ukrainos gynybos pajėgas, Rusija manevruoja, perkelia kolonas gyvenviečių Nova Kachovka (Chersono sritis) – Armianskas (laikinai okupuota Krymo Autonominės Respublikos teritorija) rajonuose. Pažymima, kad šie veiksmai kelia Rusijos okupacinių pajėgų personalo nepasitenkinimą dėl nepakankamo degalų kiekio ir net užuominų apie tokių manevrų veiksmingumą.

Praėjusią parą Ukrainos aviacija atliko 12 smūgių į okupantų susitelkimo rajonus, o raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai pataikė į 3 kontrolės punktus, 4 susitelkimo rajonus ir 1 priešo priešlėktuvinės gynybos priemonių poziciją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Kyjivo pajėgos dalyvauja „skausmingame ir sunkiame“ mūšyje rytiniame Donbaso regione, kuriam priklauso karo nuniokotas Bachmuto miestas.

„Norėčiau ypatingai pagerbti Donbase kovojančių karių drąsą, stiprybę ir ištvermę“, – sakė V.Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi ir pridūrė, kad „tai vienas sunkiausių mūšių. Skausmingas ir sunkus.“

Donbasą sudaro Doneckas ir Luhanskas, kuriuos Rusija teigia aneksavusi, nors niekada jų visiškai nekontroliavo.

Praėjusią savaitę Ukraina pranešė apie vis sudėtingesnę padėtį aplink Bachmutą, kurį Rusija yra pasiryžusi užimti, siekdama platesnio tikslo – užimti visą Donbasą.

Miestas, kurio simbolinė reikšmė, mūšiui užsitęsus, tapo svarbesnė už karinę, iš esmės virto griuvėsiais.

V.Zelenskis sekmadienį padėkojo savo kariams, kurie „atrėmė puolimą, sunaikino okupantą, pakirto priešo pozicijas ir logistiką, apsaugojo mūsų sienas ir miestus“.

„Dėkoju visiems kariškiams, gvardiečiams, pasieniečiams, kurie gina mūsų valstybę Bachmuto, Vuhledaro, Avdijivkos, Siversko, Svatovės, Lymano ir Zaporižios kryptimis“, – sakė V.Zelenskis.

Tikėtina, kad Ukrainos pajėgos vykdo ribotą taktinį karių išvedimą iš Bachmuto, bet apie Ukrainos ketinimus visiškai pasitraukti iš šio miesto kalbėti dar anksti, rašoma Karinių tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje, kurią cituoja pravda.com.ua.

Instituto analitikai mano, kad Ukrainos pajėgos gali atsitraukti iš savo pozicijų rytiniame Bachmutkos upės krante, atsižvelgiant į neseniai geolokacine medžiaga užfiksuotą geležinkelio tilto per upę sunaikinimą į šiaurės rytus nuo Bachmutkos.

ISW pažymėjo, kad geolokaciniai vaizdo įrašai rodo, jog „Wagner“ pajėgos toliau žengia į šiaurės rytinę Bachmuto dalį ir kovo 5 d. pasistūmėjo į priekį Stupkų geležinkelio stoties rajone.

„Ukrainos kariškis pranešė, kad kovo 4 d. Rusijos pajėgos dar nebuvo perėjusios Bachmutkos upės centrinėje Bachmuto dalyje, o Rusijos tinklaraštininkai teigė, kad „Wagner“ išstūmė ukrainiečių pozicijas į centrinę Bachmuto dalį. Šiuo metu neaišku, ar Ukrainos kariai planuoja laikyti pozicijas vakarinėje dalyje ant Bachmutkos upės kranto“, – rašoma instituto pranešime.

ISW įsitikinęs, kad Ukrainos gynyba Bachmute tebėra strategiškai pagrįsta, nes „ir toliau absorbuoja Rusijos gyvąją jėgą ir techniką, o Ukrainos pajėgos nepatiria pernelyg didelių nuostolių“.

„Mažai tikėtina, kad Ukrainos pajėgos iš Bachmuto pasitrauks iš karto. Jos gali tęsti laipsnišką atsitraukimą, kovodamos, kad nualintų Rusijos pajėgas kovose miestuose. Mažai tikėtina, kad Rusijos pajėgos greitai pasieks reikšmingų teritorinių laimėjimų miesto kovose, kurios paprastai yra palankios tam, kas ginasi, ir gali leisti Ukrainos pajėgoms padaryti didelių nuostolių besiveržiantiems Rusijos daliniams, net jei Ukrainos pajėgos aktyviai traukiasi.

Bachmuto centras yra vakariniame Bachmuto upės krante. Rusijos pajėgoms teks prasiskinti kelią per šią teritoriją, nebent jos galės žengti tiesiai į šiaurę arba pietus nuo Bachmuto. Tokios urbanistinės sąlygos ir upės ypatumai gali žaisti į naudą Ukrainos pajėgoms, jei jos sugebės išlaikyti liniją nuo Chromovojaus (kaimas šiaurės vakariniame Bachmuto pakraštyje – red.) iki kelio T0504 Bachmutas–Kostantynivka. Ukrainiečių pozicijų gynyba prie Chromovojaus ir ties T0504 gali priversti Rusijos pajėgas kautis Bachmuto centrinės dalies miesto vietovėje, o tai gali lemti didelį Rusijos pajėgų vėlavimą ir nuostolius bei pagreitinti Rusijos puolimo kulminaciją.

Miestų mūšiai Bachmute galėtų dar labiau išsekinti ir taip išsekusias Rusijos mišriąsias pajėgas, kaip atsitiko po Ukrainos karių pasitraukimo nuo linijos Severodoneckas–Lysičanskas, dėl ko 2022 m. vasarą faktiškai baigėsi Rusijos puolamosios operacijos Luhansko ir Donecko regionuose.“ – rašoma ataskaitoje.

Ukrainos kariuomenė pozicijose prie Bachmuto

+5