Rusijoje prasidėjo isterija dėl išgalvoto V.Zelenskio pareiškimo

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas patarė Rusijos Federacijos Tarybos vadovei Valentinai Matvijenko galvoti ne apie derybas, o apie atgailą ir gynybos liniją Hagoje.

Taip jis sureagavo į V.Matvijenkos kvietimą Rusijos ir Ukrainos parlamentarams sėsti prie derybų stalo.

„Scanpix“/AP nuotr./Oleksijus Danilovas

„Patarimas Matvijenko: galvokite ne apie taikos susitarimus, o apie atgailą prieš savo išduotą tėvynę, ukrainiečius, kuriuos nužudėte, ir apie gynybos planą Hagoje“, – feisbuke parašė O.Danilovas.

„Jūs balsuojate rankomis, kurios iki alkūnių suteptos ukrainiečių krauju. Nesiblaškykite dėl dalykų, kurie su jumis jau nebesusiję. Derybos vyks, bet tik su naująja Rusijos valžia. Tačiau tada jūs būsite jau labai toli“, – pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.

Patys muša, patys rėkia. Rusijoje prasidėjo isterija dėl išgalvoto Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo, kuriame jis neva ragina NATO „suduoti prevencinį branduolinį smūgį Rusijai“.

„Žinia“ aktyviai aptarinėjama socialiniuose tinkluose, į ją sureagavo ir Rusijos oficialūs pareigūnai ir politikai.

Ukrainos naujienų agentūra UNIAN apžvelgia, kaip rusai patys sau sukūrė „problemą“ ir išprovokavo masinės psichozės bangą.

Rusijos propagandistai rašo, kad V.Zelenskis paragino NATO suduoti „prevencinį branduolinį smūgį“ Rusijai. Šį „pareiškimą“ Ukrainos lyderis esą padarė duodamas interviu nepriklausomam Australijos analitikos centrui „Lowy Institute“.

Iš tikrųjų V.Zelenskis tokių raginimų neišreiškė. Originali citata skambėjo taip: „Ką turėtų daryti NATO? – Laukti Rusijos branduolinių smūgių, o paskui sakyti: „Ak, jūs taip, na tai gaudykite patys!“

Rusijoje ši citata interpretuota kaip raginimas NATO suduoti „prevencinį branduolinį smūgį“ Rusijai. Oficialūs Rusijos pareigūnai nedelsiant „sureagavo“.

V.Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad JAV, Jungtinė Karalystė ir ES šalys „turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į V.Zelenskio pareiškimą apie prevencinius smūgius Rusijai“.

Šios šalys esą „turėtų atsakyti už V.Zelenskio pareiškimus“, nes jos „de facto vadovauja Kyjivo veiklai“.

„Zelenskio pareiškimai yra ne kas kita, kaip raginimas pradėti pasaulinį karą su nenuspėjamomis baisiomis pasekmėmis“, – sakė D.Peskovas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nuėjo dar toliau ir pareiškė: „Vakarai kursto branduolinį karą“.

„Nestabilus Zelenskis virto monstru, jo rankomis gali būti sunaikinta planeta“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marija Zacharova

Pasireiškė ir buvęs Rusijos prezidentas ir dabartinis Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas: „Zelenskis pareiškė, kad reikia suduoti prevencinius branduolinius smūgius Rusijai. Mandagūs psichiatrai turėtų šiam idiotui atlikti prevencinę kaukolės trepanaciją. Kol jis nepadarė dar daugiau bėdos savo tautai ir visiems kitiems.“

Rusų „branduolinė isterija“ paskatino V.Zelenskio atstovą spaudai Serhijų Nykyforovą įsikišti ir paaiškinti situaciją.

„Kolegos, su savo branduoline isterija nuėjote kiek per toli ir dabar girdite branduolinius smūgius net ten, kur jų nėra. Prezidentas kalbėjo apie laikotarpį iki vasario 24 d. Tuomet reikėjo imtis prevencinių priemonių, kad Rusija nepradėtų karo. Norėčiau priminti, kad tuo metu buvo kalbama tik apie prevencines sankcijas. Tik valstybė teroristė Rusija gali šantažuoti pasaulį sprogimais Zaporižios atominėje elektrinėje ir įvairiomis užuominomis apie branduolinio ginklo panaudojimą. Tokių raginimų iš Ukrainos niekada neišgirsite“, – parašė V.Nykyforovas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė iškvietusi Prancūzijos ambasadorių Maskvoje Pierre'ą Levy dėl karinės paramos, kurią Ukrainai teikia jo šalis ir kiti Kyjivo Vakarų sąjungininkai. 

„Rusijos pusė atkreipė dėmesį į grėsmes, kurias kelia padidintas ginklų ir įrangos tiekimas Kyjivo režimui ir Ukrainos karių mokymo programų“, kurias rengia Prancūzija ir kitos Vakarų šalys, „masto didinimas“, rašoma šalies agresorės ministerijos paskelbtame pranešime.

Akivaizdu, kad Rusijos kontroliuojama Zaporižios atominė elektrinė (AE) priklauso Ukrainai, ketvirtadienį lankydamasis Kyjive pareiškė Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi.

„Mums tai yra akivaizdu, nes tai ukrainiečių elektrinė, jos savininkas yra „Enerhoatom“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją, turėdamas omenyje ukrainiečių branduolinės energetikos agentūrą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę įsakė perduoti savo vyriausybės nuosavybėn didžiausią Europoje atominę elektrinę, esančią Rusijos aneksuotoje Zaporižios srityje Pietų Ukrainoje.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Ši elektrinė jau ne vieną savaitę yra geopolitinės įtampos centre. Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą šios elektrinės apšaudymais, kurie sukėlė nuogąstavimų, kad gali įvykti branduolinė katastrofa.

R.Grossi, kuris vėliau vyks vizito į Rusiją, pareiškė, kad „elektrinės saugos ir saugumo, taip pat techninio veikimo klausimais mes ir toliau vadovausimės susitarimais, kuriuos esame pasiekę su Ukraina“.

„Mes esame tarptautinė organizacija, kuri vadovaujasi tarptautine teise, ir kaip jūs labai gerai žinote, aneksija pagal tarptautinę teisę nėra priimtina“, – pridūrė jis.

Karo pradžioje buvo kovojama aplink Černobylį Ukrainos šiaurėje, kur dėl 1986 metais įvykusio sprogimo buvo užteršta didelė dalis aplinkinės teritorijos.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį neatmetė galimybės per kitą mėnesį Azijoje įvyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimą susitikti su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.

„Tai dar neaišku“, – pasakė JAV lyderis reporteriams, paklaustas, ar jis pasinaudotų G-20 susitikimu Indonezijoje, kaip galimybe tiesiogiai pasikalbėti su V.Putinu.

Baltieji rūmai anksčiau yra sakę, kad tokio susitikimo galimybė nėra atmetama.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Tačiau Baltieji rūmai taip pat yra sakę, jog tuo atveju, jei V.Putinas dalyvaus G-20 aukščiausiojo lygio susitikime, dalyvauti turėtų ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, net jei Ukraina nepriklauso šiai grupei.

J.Bidenas anksčiau buvo minėjęs, kad jis tikrai susitiks su savo Kinijos kolega Xi Jinpingu, jei šis atvyks į lapkričio 15–16 dienomis įvyksiantį viršūnių susitikimą.

Ar V.Putinas ir Xi Jinpingas dalyvaus šiame aukščiausiojo lygio susitikime, nėra aišku. Maskva yra izoliuota dėl savo invazijos į Ukrainą, o kinų lyderis dėl koronaviruso pavojaus riboja užsienio keliones.

Tačiau Indonezijos prezidentas Joko Widodo interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ rugpjūtį sakė, kad abu lyderiai asmeniškai dalyvaus G-20 viršūnių susitikime.

Europos politinės bendrijos susitikime Čekijoje dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino demokratines šalis išlikti susitelkusias ir vieningas paramos Ukrainai ir sankcijų ją puolančiai Rusijai klausimais.

„Saugumas ir taika Europoje priklauso nuo Ukrainos gebėjimo duoti atkirtį Rusijos agresijai. Teikdami politinę, karinę ir ekonominę paramą Ukrainai mes investuojame į visos Europos saugią ir taikią ateitį. Karo baigtį didele dalimi nulems tai, kiek efektyviai sugebėsime padėti Ukrainai“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

Europos politinės bendrijos susitikimas ketvirtadienį vyko pirmą kartą. Jame Europos Sąjungos lyderiai kartu su kitų 17 Europos šalių vadovais aptarė paramos Ukrainai, papildomų sankcijų Rusijai įvedimo ir energetinio saugumo klausimus.

„Diskusija buvo labai įvairialypė, ji, aišku, buvo fokusuota į Ukrainos temą ir mūsų pagalbą Ukrainai, bet neapsiribojo vien Ukraina, kadangi turime ir kitų regioninių konfliktų, kurie šiuo metu destabilizuoja padėtį – pirmiausia Kaukaze“, – po susitikimo Prezidentūros išplatintame įraše sakė G.Nausėda.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

„Man buvo svarbu pasakyti, kad šiame formate tikrai galime rasti tuos bendruosius vardiklius, kuriuos sudėtingiau rasti, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų formate, nes tiesiog Pietų valstybės, Afrikos Valstybės, Lotynų Amerikos valstybės atstovauja šiek tiek kitokį naratyvą, kuris galbūt kartais šiek tiek artimesnis Rusijos pozicijai“, – sakė jis.

Pasak prezidento, šiame formate susirinko valstybės, kurios gali „pakankamai tiksliai įvertinti tai, kas vyksta Ukrainoje“ ir imtis priemonių jai padėti.

Lietuvos vadovas akcentavo, kad sankcijos, greta karinės ir finansinės paramos Ukrainai, išlieka viena veiksmingiausių priemonių siekiant apriboti Rusijos galimybes tęsti karą.

Pasak G.Nausėdos, reikia siekti naujų sankcijų rusiškiems deimantams, bankams, plėsti sankcionuojamų asmenų ratą.

Pasak jo, „pernelyg menkai įvertintas“ yra ir Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ vaidmuo Ukrainoje bei jos netinkamas požiūris į Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje saugumą.

Tačiau, pasak G.Nausėdos, jos yra veiksmingos tik tuomet, kai taikomos efektyviai ir daugelio valstybių. Jis, pasak Prezidentūros, taip pat akcentavo, kad būtina siekti Rusijos karo nusikaltėlių atsakomybės, ir siūlė tam steigti tarptautinį tribunolą.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Europos šalys privalo ne tik remti Ukrainą, bet ir nuosekliai investuoti į savo saugumo didinimą, stiprinti karinę pramonę ir ginti demokratijos vertybes informaciniame fronte aktyviai kovojant su Kremliaus propaganda. 

„Susidaro įspūdis, kad dar vis dėlto mes ne iki galo suvokiame šio veiksnio svarbą ir Rusija tuo naudojasi“, – sakė G.Nausėda.

Jis įspėjo, kad ir Rusijos veiksmai Ukrainoje prasidėjo nuo propagandinės kampanijos.

„Norint išvengti konflikto eskalavimo, reikia jau pačioje pradžioje suduoti smūgį šitai propagandai ir formuoti teisingus naratyvus, ieškoti istorinės tiesos“, – sakė G.Nausėda.

Prezidentas, kreipdamasis į šalių vadovus, akcentavo, kad Rusijos karas Ukrainoje turėjo neigiamų pasekmių ne tik Europai, bet ir visam pasauliui, tačiau tiek ekonominiai, tiek energetikos iššūkiai yra įveikiami dirbant vieningai ir koordinuotai.

Už Kremliaus invazijos į Ukrainą pasmerkimą balandį už grotų pasiųstas rusų opozicionierius Vladimiras Kara-Murza apkaltintas išdavyste, ketvirtadienį Rusijos naujienų agentūroms pareiškė jo advokatas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vladimiras Kara-Murza

„Mūsų klientui pareikšti kaltinimai dėl trijų atvejų, kai jis per viešuosius renginius Lisabonoje, Helsinkyje ir Vašingtone kritiškai kalbėjo apie Rusijos valdžią“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS pareiškė Vadimas Prochorovas.

„Tos kalbos nekėlė jokios grėsmės. Tai buvo vieša, atvira kritika“, – pridūrė jis.

V.Kara-Murzai jau buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos. Už išdavystę jam gresia 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

Aktyvistas buvo suimtas balandį už tariamai melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą.

Tą pačią dieną jis buvo paskelbtas „užsienio agentu“ – šis statusas, primenantis sovietmečio terminą „liaudies priešas“, yra suteikiamas asmenims ar organizacijoms, finansuojamiems iš užsienio ir dalyvaujantiems bet kokioje „politinėje veikloje“.

O rugpjūtį jis buvo apkaltintas dalyvavęs „nepageidaujamos organizacijos“ veikloje, kai organizavo paramos Rusijos politiniams kaliniams konferenciją.

Vakaruose išsilavinimą įgijęs aktyvistas ir žurnalistas V.Kara-Murza buvo artimas opozicijos lyderio Boriso Nemcovo, kuris 2015 metais buvo nužudytas netoli Kremliaus, bendražygis. 

Opozicionierius teigia, kad dėl savo politinės veiklos jis buvo du kartus apnuodytas – 2015 ir 2017 metais. Nepaisant šių incidentų, jis liko gyventi Rusijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis privalo atremti Maskvos invaziją, „kad rusų tankai nepultų Varšuvos arba vėl nepultų Prahos“.

Kreipdamasis į Prahoje Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyva susitinkančius Europos valstybių vadovus, V.Zelenskis taip pat paragino Vakarų sostines tiekti jo kariuomenei daugiau ginklų, kad ji galėtų „nubausti agresorių“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Europos Sąjunga ketvirtadienį įvedė naują sankcijų paketą Rusijai, išplėsdama draudimus prekybai ir asmenims dėl Maskvos įvykdytos keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos.

Šiomis priemonėmis, kurios įsigaliojo paskelbus jas oficialiajame bloko leidinyje, taip pat numatoma nustatyti viršutinę Rusijos žalios naftos, gabenamos visame pasaulyje, kainos ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė suderins detales.

ES reglamente nustatyta, kad sankcijos įvedamos dėl „tolesnės“ Rusijos „agresijos prieš Ukrainą, neteisėtų pseudoreferendumų organizavimo šiuo metu neteisėtai okupuotose Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios sričių dalyse... ir neteisėtos tų Ukrainos sričių aneksijos ..., taip pat dėl mobilizacijos Rusijos Federacijoje ir kartojamo grasinimo panaudoti masinio naikinimo ginklus“.

ES „juodąjį“ sąrašą papildė 30 fizinių asmenų ir septyni juridiniai asmenys, įskaitant dainininkus Juliją Čičeriną ir Nikolajų Rastorgujevą bei kitus karą palaikančius atlikėjus, laikomus propagandistais.

Į šį sąrašą taip pat pateko Rusijos rinkimų komisija ir jos vadovė, Maskvos primesti pareigūnai aneksuotose srityse, Rusijos gynybos pareigūnai ir gynybos sektoriuje veikiančios bendrovės.

Reglamente taip pat numatytas „sankcijų apėjimo“ sąrašas, į kurį bus įtraukiami fiziniai ar juridiniai asmenys, padedantys sankcionuotiems Rusijos subjektams apeiti ES sankcijas.

Tai jau aštuntasis sankcijų paketas, kurį ES įvedė prieš Rusiją nuo tada, kai Kremlius vasarį liepė pradėti invaziją į Ukrainą.

Svarbiausia naujojo sankcijų paketo priemone turėjo tapti rusiškos naftos kainų lubų nustatymas.

Tačiau ketvirtadienį paskelbtame teisės akto tekste nėra nustatyta, kaip veiks šis mechanizmas, nes tai ketinama nuspręsti per būsimus Europos Komisijos ir ES valstybių narių svarstymus bei konsultacijas su G-7.

„Nors visi pagrindiniai kainų lubų elementai tekste jau nustatyti, G-7 aplinkoje tebevyksta diskusijos dėl būsimo kainų lubų lygio ir tam tikrų detalių“, – pareiškė vienas ES pareigūnas, atsisakęs nurodyti savo vardą ir norėjęs geriau paaiškinti sankcijas.

„Svarbiausia, kad mes turime vienodas sąlygas visiems G-7 nariams, be to, esant galimybei, prisijungs ir trečiosios šalys.“

Naujajame sankcijų pakete numatytas visiškas draudimas Rusijos piliečiams ir gyventojams teikti kriptoturto piniginės, sąskaitų tvarkymo ar saugojimo paslaugas, neatsižvelgiant į bendrą tokio kriptoturto vertę. Be to, išplečiamas galiojantis draudimas Rusijos importui ir ginklų pardavimo uždraudimas, kuris dabar bus taikomas ir civiliniam naudojimui skirtiems šaunamiesiems ginklams.

Taip pat uždrausta Rusijai parduoti elektronikos komponentus, kurie gali būti panaudoti Rusijos ginkluose, tokius kaip tranzistoriai, elektroniniai integriniai grandynai, valdikliai ir kt.

ES, be kita ko, uždraudė ir Rusijai teikti architektūros ir inžinerijos paslaugas, taip pat IT konsultavimo paslaugas bei teisinio konsultavimo paslaugas.