Analitikai: V.Putinas ruošiasi galimiems konfliktams su Baltijos šalimis ir NATO

Kaip pažymima pranešime, spalio 8 d. buvo paskelbtas Rusijos gynybos ministerijos parengtas prezidento įsako projektas, kuriuo siūloma atimti iš Šiaurės laivyno „tarpšakinės strateginės teritorinės asociacijos“ statusą.

Rusijos valstybinė žiniasklaida pažymėjo, kad šis pasiūlymas rodo, jog Šiaurės laivynas nebebus atskiras karinis-administracinis vienetas, prilygstantis karinei apygardai. Tai reiškia, kad Šiaurės laivynas ir keturi jo regionai (Komi respublika, Archangelsko ir Murmansko sritys bei Nencų autonominė apygarda) bus perduoti reformuotai Leningrado karinei apygardai.

Rusijos karo analitikas Jurijus Fiodorovas pažymėjo, kad Leningrado karinės apygardos atkūrimas rodo, jog Rusija ruošiasi galimiems konfliktams su Baltijos šalimis ir NATO, jį cituoja ISW apžvalga.

Instituto duomenimis, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu 2022 m. gruodį pasiūlė atkurti Maskvos ir Leningrado karines apygardas Vakarų karinės apygardos pagrindu (atšaukiant 2010 ir 2014 m. pakeitimus) ir patvirtino, kad nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. šios karinės apygardos yra formuojamos.

„Gynybos ministerijos sprendimas perskirstyti masinio naikinimo ginklus rodo, kad Rusija mato būtinybę pertvarkyti savo pajėgas, konfrontuojančias su NATO, taip pat ir pasienyje su Suomija, nors lieka neaišku, kaip Rusija sugebės mobilizuoti, apmokyti ir organizuoti šias pajėgas į naujas karines formuotes“, –pažymėjo ISW analitikai.

Šių metų balandį Suomija oficialiai tapo NATO nare, dėl to Aljanso siena su Rusija pailgėjo 1340 km. O rugpjūtį Rusijos gynybos ministras pareiškė, kad Rusija didins savo karines pajėgas prie savo vakarinių sienų.

Tačiau, analitikai atkreipė dėmesį, kad Rusija buvo priversta išvesti didžiąją dalį savo karių iš šio regiono ir dislokuoti juos Ukrainos fronte. Visų pirma, Maskva atitraukė apie 80 proc. savo karinių pajėgų nuo sienos su Norvegija.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Spalio 8 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas netoli Bachmuto ir nežymiai pasistūmėjo į priekį vakarinėje Zaporižios srityje.
• Rusijos pajėgos intensyvina savo užminavimo kampaniją Robotynės-Verbovės rajone ir siekia užspausti Ukrainos pajėgas fronto rajonuose, esančiuose toliau nuo Vakarų Zaporožės srities.
• Rusijos šaltiniai atkreipia dėmesį į akivaizdžias lūžio linijas tarp reguliariųjų Rusijos pajėgų ir nereguliariųjų Donecko liaudies respublikos (DNR) formuočių.
• Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai pulkininkas Jurijus Ihnatas išreiškė susirūpinimą dėl numatomos Rusijos bepiločių lėktuvų „Shahed 131/136“ smūgių kampanijos prieš Ukrainą šią žiemą.
• Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS) pastebėjo, kad iš palydovinių nuotraukų matyti, jog geležinkelių eismas tarp Šiaurės Korėjos ir Rusijos „smarkiai“ padidėjo po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 12-17 d. susitiko su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu.
• Rusijos federalinė vyriausybė ir toliau atima teises iš tam tikrų etninių mažumų federalinių subjektų (regionų), o kitiems suteikia selektyvius įgaliojimus.
• Spalio 8 d. Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina, netoli Bachmuto, palei liniją Avdijivka-Donecko miestas, vakarinėje Donecko srityje ir prie Donecko-Zaporižios srities administracinės sienos, ir, kaip pranešama, kai kuriose vietovėse pasistūmėjo į priekį.
• Prahoje įsikūręs rusų kalba leidžiamas leidinys „Current Time“ spalio 8 d. pranešė, kad Rusijos kariuomenėje padaugėjo dezertyravimo atvejų.