Protestuodama prieš Taivaniečių atstovybės atidarymą, Kinija prieš Lietuvą praėjusiais metais ėmėsi diplomatinio ir prekybinio spaudimo.
Kinija demokratiškai valdomą Taivaną laiko šalies dalimi ir siekia jį izoliuoti tarptautinėje erdvėje. Siekiant nesupykdyti Pekino ir neleisti jam teigti, kad pažeidžiami „vienos Kinijos“ politikos principai, kitose šalyse ir JAV Taivano atstovybės vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais.
Pekino vertinimu, Lietuva šiuos principus pamynė. Kinų kalba įstaigos pavadinimas skamba kaip „Taivano atstovybė“. Lietuviškai įstaiga oficialiai vadinasi Taivaniečių atstovybe. Angliškai šios atstovybės pavadinimas yra Taiwanese Representative Office ir gali būti verčiamas kaip Taivaniečių atstovybė arba Taivano atstovybė.
-
Politologai: Lietuvos atsitraukimas dėl Taivano atstovybės būtų rizikingas
-
„Politico“: Vokietija stengiasi sugriauti bendrą ES poziciją Lietuvos ir Kinijos ginče
-
Seimo nariai siekia susipažinti su įslaptintu G.Landsbergio dokumentu dėl Kinijos, ministras jį pristatys
-
Teisininkas įvertino ES galimybes laimėti bylą prieš Kiniją: „Tai bus testas PPO“
-
Šarūnas Liekis: Lietuvos užsienio politikos bufonada
Naujienų agentūra „Reuters“ praėjusią savaitę pranešė, kad Lietuvoje pastaruoju metu svarstomas scenarijus, kad įstaigos pavadinimas kinų kalba būtų pakeistas – vietoj Taivano atstovybės ji būtų pervadinta į Taivano žmonių atstovybę, taip pabrėžiant neoficialų pobūdį.
Bet N.Barkinas, kuris yra ,„Rhodium Group“ bei Vokietijos Marshallo fondo Europos ir Kinijos santykių ekspertas, rašo, kad Pekino akivaizdžiai netenkintų atstovybės pavadinimo kinų kalba pakeitimas. Todėl viltys gana greitai deeskaluoti įtampas jam atrodo nepagrįstos.
Auga rizika, kad kompanijos trauksis iš Lietuvos
Analitikas teigia, kad gruodį Europos Komisija bandė padėti sutarti dėl savotiškų paliaubų – jos pareigūnai susitiko su Lietuvos vyriausybės atstovais ir susisiekė su Kinijos pareigūnais per ES atstovybę Pekine.
„Tačiau Vilniuje nuskambėjęs pasiūlymas pakeisti kinišką Taivaniečių atstovybės pavadinimą Kinijos buvo priimtas kaip nepakankamas. O papildomoms nuolaidoms – pavyzdžiui, atstovybę pavadinti ne Taivaniečių, o Taipėjaus biuru – Vilniuje apetito nėra.
ES pareigūnas: kuo ilgiau visa tai tęsis, tuo bus didesnė rizika, kad Europos bendrovės priims sprendimą pasitraukti iš Lietuvos.
Taip yra iš dalies dėl to, kad nėra jokių garantijų, jog toks žingsnis įtikintų Pekiną atšaukti prekybos embargą“, – tvirtina N.Barkinas.
Jis cituoja vieną Prancūzijos, kuri šį pusmetį pirmininkauja ES, diplomatą, kuris teigė: „Aišku tai, kad be pavadinimo pakeitimo krizės sprendinio artimiausiu metu nebus.“
Dar vienas ES pareigūnas, dalyvaujantis vykstančiose derybose, pridūrė: „Kuo ilgiau visa tai tęsis, tuo bus didesnė rizika, kad Europos bendrovės priims sprendimą pasitraukti iš Lietuvos. Bijau, kad pasieksime stadiją, kai Europos vienybė suaižės.“
Tiesa, N.Barkinas mato ženklų, kad ryškėja tvirtesnė Vokietijos, pagrindinės ES šalies narės, pozicija Kinijos ir Lietuvos konflikto atžvilgiu.
Esą kancleris Olafas Scholzas sausį per pokalbį su Kinijos premjeru Li Keqiangu jau užsiminė apie spaudimą Lietuvai, apie kurį dar gruodį bendraudamas su kinų lyderiu Xi Jinpingu nekalbėjo.
Negana to, N.Barkinas rašo sužinojęs, kad Vokietijos ekonomikos ministerija, kuriai vadovauja žaliasis, užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock kolega Robertas Habeckas, neseniai paprašė Lietuvoje veikiančių Vokietijos bendrovių nesitraukti iš šalies.
„Tuo pačiu metu Berlyne ir ES lygiu vyksta diskusijos, kaip sušvelninti finansinius smūgius nukentėjusioms įmonėms. Visa tai yra teigiami ženklai“, – pabrėžia analitikas.
Be to, N.Barkinas pastebi, Vilnius randa būdų judėti į priekį. Eksperto manymu, ES sprendimas kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Kinijos veiksmų Lietuvai buvo labai naudingas, nes jis „nubraukė Pekino viltis vaizduoti konfliktą kaip visiškai dvišalį reikalą“.
N.Barkinas taip pat tvirtino turintis žinių, kad kompanijos randa kelių apeiti Kinijos paskelbtą importo draudimą. Jos esą reklasifikuoja tiekimo grandinių dalis ir Lietuvos pavadinimo nemini muitinės deklaracijose.
Negana to, netyli ir Taivanas, steigiantis 1 mlrd. dolerių paskolų fondą Lietuvos ir Taivano įmonių projektams. Anksčiau taip pat paskelbta, kad Taivanas planuoja Lietuvoje investuoti 200 mln. dolerių.
„O ir Jungtinės Valstijos nusiteikusios griebtis išsamaus dialogo su Lietuva, ES ir Taivanu, kad būtų rasti nauji būdai sušvelninti Kinijos šantažo politikos smūgius“, – rašo N.Barkinas.
Jo teigimu, Lietuvoje labiausiai nerimaujama dėl to, kad Kinijos veiksmai padarys ilgalaikę žalą šalies patrauklumui investavimo prasme.
„Mums dabar tikrai labiausiai reikėtų, kad didelė kompanija paskelbtų apie investavimą Lietuvoje“, – analitikui esą pareiškė vienas Lietuvos diplomatas.
16+1 formatas – dirbtinėje komoje
Pasak N.Barkino, Vilnius artimiausiais mėnesiais bandys vystyti trišakę strategiją.
Pirma, stengsis išlaikyti trapios koalicijos vienybę Kinijos klausimu, antra, konsoliduos JAV, ES ir Taivano diplomatinę bei finansinę paramą, trečia, ragins partnerius Rytų Europoje irgi stiprinti santykius su Taivanu bei pasitraukti iš Kinijos vadovaujamo 16+1 bendradarbiavimo formato.
Lietuvoje šį formatą jau yra palikusi. Ši sueiga šiemet mini 10-ąjį gimtadienį, tačiau apie kokį nors naują viršūnių susitikimą žinių nėra.
N.Barkinas: Pekino tikslas – parodyti, kad ES ir JAV parama Vilniui yra beprasmiška. Jei nepavyks įrodyti, kad taip nėra, įmanoma sulaukti daugiau šantažo.
Kaip rašo N.Barkinas, formate dalyvaujančios šalys jau nevienodai žvelgia į jo perspektyvas. Esą Čekiją, Estiją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją formatas jau erzina, bet tokios valstybės kaip Graikija, Vengrija, Serbija ir Lenkija siekia toliau jame dalyvauti.
Kita vertus, jei Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir jo partija „Fidesz“ balandį pralaimės parlamento rinkimus susivienijusiai ir Kinijos atžvilgiu kritiškai opozicijai, gali pasimatyti domino efektas.
„Jei atvirai, nesu tikras, kad 16+1 formato viršūnių susitikimas įvyks kažkada greitai. Jei Kinija pabandys atgaivinti šią grupę, ji gali pamatyti, kad ji pusiau mirusi.
Pekinas gali nuspręsti, kad protingiau kol kas palikti formatą dirbtinėje komoje“, – N.Barkinui tvirtino Lietuvos diplomatas.
„Bet kokiu atveju Kinijos vykdomas šantažas prieš Lietuvą tampa dideliu išbandymu Europai ir JAV 2022 metais. Pekino tikslas – parodyti, kad ES ir JAV parama Vilniui yra beprasmiška. Jei nepavyks įrodyti, kad taip nėra, įmanoma sulaukti daugiau šantažo“, – mano N.Barkinas.
