A.Sivickis tikina, kad pastaruoju metu Rusija jau mažino paramą A.Lukašenkai. Esą šiuo metu Baltarusijos režimui reikia apie 6-8 mlrd. dolerių paskolos refinansavimui, biudžeto deficitui, kitoms ekonominėms problemoms išspręsti.
„Tačiau Putinas Lukašenkai suteikė tik 500 mln. dolerių paskolą. Tai – paskutinė dalis iš 1,5 mlrd. dolerių Rusijos paskolos Baltarusijai, dėl kurios susitarta pernai Sočyje. Kremlius nedemonstruoja jokio pasiryžimo palaikyti Lukašenką suteikiant papildomą finansinę pagalbą“, – 15min sakė jis.
Reaguojant į priverstinį „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą Minske ir nepriklausomo žurnalisto Romano Protasevičiaus areštą, Europos Sąjunga (ES) sutarė išplėsti sankcijas Baltarusijai, greičiausiai jos bus taikomos svarbiems ekonomikos sektoriams.
JAV jau skyrė sankcijas devynioms Baltarusijos bendrovėms.
A.Sivickio teigimu, Kremlius de facto laikosi Vakarų sankcijų režimo prieš A.Lukašenką, formalia priežastimi nurodydamas antrinių sankcijų riziką Rusijos kompanijoms, kurios bendradarbiauja su Baltarusijos įmonėmis. Pavyzdžiui, Rusijos energetikos koncernas „Gazprom“ planuoja iki metų pabaigos sumažinti dujų tranzitą per Baltarusiją.
„Tokiu būdu Maskva daro spaudimą Lukašenkai reikalaudama laikytis vadinamųjų Sočio susitarimų, sudarytų pernai, kai Lukašenka įsipareigojo rasti išeitį iš politinės krizės, paleisti politinius kalinius, ypač tuos politikus, kuriuos remia Kremlius, pirmiausia – Viktarą Babaryką. Taip pat surengti konstitucinę reformą, kuri Baltarusijos santvarką pakeistų iš super prezidentinės į parlamentinę respubliką.
Lukašenka nieko nepadarė, neįgyvendino įsipareigojimų. Dabar Kremlius neturi jokių priežasčių suteikti papildomą paramą“, – sakė jis.
15min primena, kad pernai gegužę apie planus dalyvauti Baltarusijos prezidento rinkimuose paskelbęs V.Babaryką ligi tol ilgus metus vadovavo „Belgazprombank“ – Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ banko padaliniui.
Netrukus didelio visuomenės palaikymo sulaukusaim V.Babarykai ir „Belgazprombank“ buvo iškeltos bylos, jis ligi šiol yra sulaikytas.
Vakarai ir Rusija bendradarbiaus?
Kitą savaitę Ženevoje susitiks JAV prezidentas Joe Bidenas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas. Pasak A.Sivickio, yra didelė tikimybė, kad susitikimo metu gali būti sudarytas susitarimas, kaip išspręsti Baltarusijos politinę krizę „uždegant žalią šviesą aktyviems Kremliaus veiksmams be jokių pasekmių Rusijai“
„Mano žiniomis, Vakarų sostinėse ir Kremliuje populiari idėja, kad JAV, Rusija ir ES dėl Baltarusijos krizės turi dirbti kartu, pasitelkdamos Moldovos modelį. Kai dėl ES, JAV ir Rusijos koordinuoto spaudimo Moldovos politinę sceną ir šalį paliko šešėlinis kardinolas, oligarchas Vladimiras Plachotniukas“, – sakė jis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Analitikas: krizė Moldovoje – unikalus atvejis, kai oligarchas nepatogus ir Rusijai, ir Vakarams
Vakarams paskelbus apie sankcijų Baltarusijai išplėtimą, imta svarstyti, kad tai tik padidins A.Lukašenkos priklausomybę nuo Rusijos ir paskatins Sąjunginės valstybės įkūrimą.
Tačiau A.Sivickis tikina, kad Sąjunginės valstybės nebėra Rusijos darbotvarkėje. Esą tai buvo realus projektas iki 2020-ųjų, kai Kremliaus strategai svarstė įvairius valdžios perdavimo scenarijus.
„Sąjunginės valstybės sukūrimas buvo viena geriausių išeičių Putinui likti valdžioje po 2024-ųjų, kai baigsis antroji jo prezidento kadencija. Tačiau Lukašenka atmetė gilesnės integracijos planą, atlaikė spaudimą“, – sakė jis.
Pasak politologo, galiausiai išeitimi tapo priimta Konstitucijos pataisa, panaikinti Rusijos prezidento kadencijų limitą ir leidžianti likti V.Putinui valdžioje po 2024-ųjų.
A.Sivickio teigimu, Kremlius pradeda galvoti, kaip išlaikyti „geopolitinę Baltarusijos kontrolę naujoje, post-Lukašenkos realybėje“. Todėl Rusija remia Konstitucijos pokyčius, kurie pakeistų dabartinę Baltarusijos santvarką į parlamentinę ar parlamentinę-prezidentinę respubliką.
„Remiantis iš Kremliaus nutekinta informacija, panašu, kad parlamentinė ar parlamentinė-prezidentinė respublika atitinka Rusijos strateginius interesus, leidžia eksportuoti vadinamąją valdomą demokratiją Baltarusijai. Taip pat leidžia Kremliui turėti daugiau svertų sprendimų priėmimo procese Baltarusijoje“, – teigė politologas.
Anot politologo, dažnai A.Lukašenka, su kuriuo Kremliui reikia tartis dėl strateginės svarbos klausimų, neatsižvelgia į Rusijos interesus.
„Yra daug tokių pavyzdžių dvišalių santykių istorijoje: Lukašenka atmetė didelio masto Baltarusijos pramonės privatizaciją, kurią būtų vykdę Rusijos oligarchai, jis 2015 metais atsisakė Rusijos karinės bazės įsteigimo.
Galiausiai jis 2019 metų pabaigoje atmetė gilesnę integraciją. Šiuo požiūriu Lukašenka yra labai nepatogus politikas Kremliui“, – teigė jis.
Pasak A.Sivickio, Kremlius ieško būdų, kaip Baltarusijoje efektyviau užtikrinti savo interesus, todėl bando pasinaudoti politine krize, kad performuotų politinę sistemą.
„Žvelgiant iš šios perspektyvos, Kremlius bando demokratizuoti ar liberalizuoti politinę Baltarusijos sferą tokiu būdu, kuris leistų Kremliui į valdžią nuvesti kelias Maskvos remiamas politines partijas.
Babarykos partija „Kartu“ yra viena iš tos strategijos iliustracijų. Tačiau tikriausiai Kremlius investuos į kelias politines partijas“, – 15min sakė baltarusių analitikas.
Pernai spalį V.Babarykos štabas pareiškė įkuriantis naują politinę partiją „Kartu“ („Vmeste“). Buvo skelbiama, kad pagrindiniai partijos tikslai – konstitucinės reformos įgyvendinimo užtikrinimas ir siekis gerinti Baltarusijos ekonomiką bei užtikrinti galimybę žmonėms imtis pilietinių iniciatyvų.
