Ekspertas teigia, kad Kremlius „nubrėžė raudoną liniją ties buvusios SSRS sienomis ir pagrindiniais taikiniais nustatė šalis, artimiausias Rusijai dvasiškai, lingvistiškai ir religine prasme“.
Jis primena, kad 2013 metų pabaigoje, keli mėnesiai prieš Krymo aneksiją, įtakingo ir su Kremliumi siejamo Rusijos strateginių studijų instituto direktoriaus pavaduotoja Tamara Guzenkova atvirai pareiškė: „Jūs net neįsivaizduojate, kaip toli mes galime nueiti, kad išlaikytume pozicijas Ukrainoje.“
Be to, J.Christenzeno teigimu, „NATO bazės prie Rusijos sienų nepadės, nes niekas nenorės kovoti su branduoline galia“ – esą šį argumentą Kremlius gali naudoti prieš visus.
Perspėjama, kad Kremlius tik atidėjo planus dėl dirbtinio separatizmo Baltijos valstybėse ir jų tikrai neatšaukė.
Vis dėlto vienu pagrindinių ginklų Maskvos arsenale analitikas laiko planus Rusijos kaimyninėse valstybėse įkurti „liaudies respublikas“, o iš jų projektuoti Rusijos galią.
Tokia idėja Vakaruose dažniausiai siejama su dabartiniu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau iš tiesų jos istorija jau ilga ir nusitęsusi bent iki 1991 metų rugpjūčio.
Tada pučo prieš Michailą Gorbačiovą organizatoriai planavo įkurti „liaudies respublikas“ Latvijoje ir Estijoje bei taip užkirsti kelią šių šalių nepriklausomybei. Lietuva jau buvo nepriklausoma, tačiau laisvė tada dar buvo itin trapi.
1991-ųjų planą yra ne kartą apibūdinęs latvių kilmės sovietų pulkininkas Viktoras Alksnis, kuris tada dirbo griūvančios Sovietų Sąjungos Aukščiausiojoje Taryboje.
Tada perversmas per tik tris dienas žlugo, o 2004 metais Baltijos šalys buvo priimtos į NATO, tad Maskvai planus dėl „liaudies respublikų“ teko nukišti giliai į stalčių. Tačiau, kaip pažymi J.Christenzenas, „Moldova, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas ir Ukraina išlieka kur kas sudėtingesnėje padėtyje“.
Galiausiai ekspertas perspėja, kad Kremlius tik atidėjo planus dėl dirbtinio separatizmo Baltijos valstybėse ir jų tikrai neatšaukė.
„Jei JAV ir Europos Sąjunga žymiai susilpnėtų, visiškai įmanoma, kad šių šalių teritorijose atsiras Narvos ar Šalčininkų „liaudies respublikos“, – rašo J.Christenzenas.
