Analitikas paaiškino, kodėl visi juokiasi iš V.Putino grasinimų: jis pats susipainiojo

Praeitą savaitę Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtas ultimatumas Vakarams dėl galmybės atlaisvinti ribojimus Ukrainai dėl smūgių vakarietiškomis tolimojo nuotolio raketomis Rusijos teritorijoje, skirtas įbauginti Kyjivo sąjungininkes, ne tik, kad nepasiekė savo tikslo, bet ir atskleidė autoritarinio šalies vadovo politikos nenuoseklumą, rašo analitinių tyrimų centras Atlanto taryba (angl. Atlantic Council).
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas / „AP“/„Scanpix“

„Tai reikš, kad NATO šalys, Jungtinės Valstijos, Europos šalys kariauja su Rusija“, – pareiškė V.Putinas, prieš pažadėdamas priimti „atitinkamus sprendimus“ kaip atsaką.

Šis naujausias grasinimas skamba nelogiškai, nes Ukraina jau seniai naudoja minėtus ginklus, kad smogtų okupuotiems regionams, kuriuos V.Putinas laiko rusiškais. Iki šiol tai neišprovokavo jokios papildomos eskalacijos, jau nekalbant apie Rusijos ir NATO karą, pastebėjo analitikas Peteris Dickinsonas.

Maxar nuotr./Belbeko aerodromas Kryme po atakos
Maxar nuotr./Belbeko aerodromas Kryme po atakos

Autorius nurodė, kad Kremlius ėmėsi piešti apokaliptinį Trečiojo pasaulinio karo scenarijų, bet tikriausiai pamiršo, kad vakarietiškos raketos ne kartą sėkmingai pasiekė rusų taikinius okupuotame Kryme, kuris, pasak Rusijos prezidento, yra nekvestionuojama šalies dalis.

„Jei Ukrainos oro antskrydžių Rusijos teritorijoje idėja iš tiesų yra „raudonoji linija“ Maskvai, kodėl jis nereagavo į nė vieną iš šių ankstesnių atakų?“

Pasak Atlanto tarybos, akivaizdus V.Putino pozicijos nenuoseklumas suteikia užuominą apie realybę, slypinčią už jo imperialistinės laikysenos per invaziją į Ukrainą.

Kai prieš dešimt metų pirmą kartą pradėjo invaziją, V.Putinas paskelbė Ukrainos Krymo pusiasalio aneksiją. 2022 m. rugsėjį jis žengė dar toliau ir pareiškė, kad keturios iš dalies okupuotos Ukrainos sritys nuo šiol yra Rusijos dalis ir liks Rusijos „amžinai“.

Reaguojant į tai buvo atnaujinta Rusijos konstitucija ir į ją buvo įtrauktos Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritys.

Nuo to laiko V.Putinas padvigubino šias teritorines pretenzijas. Jis viešai gyrėsi savo Ukrainos „užkariavimais“ ir lygino savo invaziją su XVIII a. caro Petro Didžiojo laikais vykdyta Rusijos imperine ekspansija, atkreipė dėmesį straipsnio autorius.

Šių metų birželį Rusijos vadovas užsiminė, kad, norint užtikrinti paliaubas ir pradėti taikos derybas, Ukrainos kariuomenė turi visiškai pasitraukti iš visų keturių iš dalies okupuotų provincijų ir perduoti jas Rusijai. Tai – dažnas pareiškimas iš Kremliaus atstovų lūpų, kad karo nutraukimo sąlyga yra Ukrainos susitaikymas su invazijos sukurtomis naujomis „teritorinėmis realijomis“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Sprendžiant iš naujausios V.Putino nustatytos „raudonosios linijos“, atrodo, kad jis taip pat dar nėra visiškai susitaikęs su naujomis teritorinėmis realijomis, kurias propaguoja jo paties propaganda.

Nors V.Putinas viešai tvirtina, kad visi penki vienašališkai „aneksuoti“ Ukrainos regionai buvo oficialiai prijungti prie Rusijos, akivaizdu, kad jis neskuba jiems suteikti tokio paties lygio apsaugos, kokia suteikiama kitiems Rusijos regionams. Šis nenoras menkina jo pastangas vaizduoti Ukrainos žemių okupaciją kaip negrįžtamą ir yra tylus pripažinimas, kad naujojoje Vladimiro Putino imperijoje kai kurie regionai yra labiau rusiški nei kiti“, – rašo Atlanto taryba.

Faktas, kad tai ne pirmas Kremliaus vadovo žvanginimas branduoliniais ginklais ir grasinimas Trečiuoju pasauliniu karu, tik atskleidžia, kad V.Putino „raudonosios linijos“ yra įtartinai lanksčios.

Pastebėtina, kad nuo pat pirmos invazijos dienos Rusijos prezidentas dažnai bandė savavališkai nustatyti ribas Ukrainos kariuomenei ir šalies Vakarų sąjungininkams, tačiau vėliau, kai šios raudonos linijos buvo peržengtos, nesiėmė jokių veiksmų.

Nuo 2022 m. vasario mėn. Ukrainos partneriai naikino vieną „raudoną liniją“ po kitos, nes išplėtė savo karinę pagalbą Kyjivui nuo šalmų ir rankinių prieštankinių ginklų iki oro gynybos sistemų „Patriot“, tolimojo nuotolio raketų ir naikintuvų F-16.

Žinoma, Ukrainos įsiveržimas į Rusijos teritoriją buvo itin rizikingas ėjimas, Kyjivas rizikavo, kad tai yra kažkas, į ką V.Putinas nepažiūrės pro pirštus, bet „užuot įvykdęs daugybę savo grasinimų, V.Putinas atsakė sumenkindamas Ukrainos įsiveržimą ir pirmąją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Rusijos žemės okupaciją pavaizdavo kaip paprastą „provokaciją“.

„Dabar jau turėtų būti akivaizdu, kad V.Putino „raudonosios linijos“ tėra blefas, kuriuo siekiama įbauginti Vakarus ir izoliuoti Ukrainą. Per pastaruosius dvejus su puse metų jo pastangos primesti apribojimus tarptautiniams priešininkams buvo ne kartą demaskuotos ir vis labiau atitrūko nuo karo realijų.

Dabar pasiektas taškas, kai naujausios V.Putino „raudonosios linijos“ tiesiogiai prieštarauja jo paties propagandai. Rusijos valdovo pasikliovimas tuščiais grasinimais pabrėžia santykinį jo pozicijos silpnumą. Jei Vakarų lyderiai pagaliau įveiks eskalacijos baimę, jie įsitikins, kad V.Putinas yra kur kas mažiau grėsmingas, nei norėtų, kad mes manytume“, – reziumavo analitinio centro ekspertas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis