Anot P.Usovo, akivaizdu, kad pagrindinis režimo Minske tikslas – „banalus politinis šantažas“, kuriuo reaguojama į plačias Vakarų sankcijas.
Esą Baltarusijos vyriausybė suvokia, kokia jautri tema ES yra saugumas, ir siekia migrantų pagalba destabilizuoti situaciją Bendrijoje.
„Lukašenkos režimui tokios provokacijos – kaip ir grasinimai į šalį įsileisti Rusijos pajėgas – yra pagrindinis įtakos Europai instrumentas. Tokį šantažą, be jokios abejonės, galima vertinti kaip Baltarusijos vadovybės teroristinius veiksmus“, – rašo analitikas.
Jis ragina Vakarus elgtis kategoriškai – jokiu būdu nesiderėti su Minsku ir nedaryti jokių nuolaidų. Pasak P.Usovo, bet kokios abejonės reikštų dar daugiau provokacijų.
Tam tikros ideologinės atakos jau vyksta. Minsko propagandinės struktūros jau tikslingai demonizuoja Vakarus, smerkia neva nežmonišką elgesį su pasienyje sulaikytais ir apgręžtais migrantais, tiesiogiai kaltina Lietuvą netgi nužudymu.
„Viena vertus, baltarusiška diktatūra tokia retorika nori užmaskuoti savo pačios vykdomas represijas prieš politinius oponentus. Kita vertus, paprastai tokios kampanijos rengiamos aktyvių karinių veiksmų išvakarėse. O priežasčių augti įtampai užtenka“, – pastebi P.Usovas.
P.Usovas: Lietuvos Respublika sugriežtino pasienio kontrolę ir daug atvykėlių iš Vidurinių Rytų pasklido po Baltarusijos miestus. Žmonių saugumui ir gyvenimui taip keliamas pavojus, tad Lukašenka turi didelę problemą.
Politologui atrodo, kad migrantų tranzitas per Baltarusiją, kurį organizuoja pats A.Lukašenkos režimas, jau kelia problemų ir Minskui – tūkstančiai žmonių atvyko į šalį ir ne visi jų bando kirsti sieną su Lietuva ar kita ES šalimi.
„Lietuvos Respublika sugriežtino pasienio kontrolę ir daug atvykėlių iš Vidurinių Rytų pasklido po Baltarusijos miestus. Žmonių saugumui ir gyvenimui taip keliamas pavojus, tad Lukašenka turi didelę problemą.
Kyla klausimas: kaip priversti migrantus kirsti sieną to neleidžiant padaryti tiek Lietuvai, tiek Lenkijai? Egzistuoja atviro pasienio struktūrų susirėmimo pavojus. Faktą, kad pereinama į naują situacijos fazę, liudija neadekvatūs Lukašenkos pareiškimai“, – tvirtina P.Usovas.
„Uždarykite kiekvieną sienos metrą. Ne veltui investavome didžiules lėšas į pasieniečius, į jėgos struktūras. Mūsų žmonės turėtų jaustis ramūs, jie turėtų žinoti, kad yra vyrai, kurie pasiruošę juos apsaugoti.
Turime tai padaryti. Tai elementaru. Neduok Dieve, kaimyninės šalys pradės vykdyti žmonių, kuriuos pačios pasikvietė, išvarymo taktiką per oficialius praleidimo punktus.
Tad tegu galvoja. Perspėjome juos, o jie tegu galvoja“, – šią savaitę per susitikimą su saugumiečiais propagandos dozę paleido A.Lukašenka, dar apkaltinęs Lietuvą žmonių žudymu ir Lietuvos pareigūnus išvadinęs „nacistais“.
Anot P.Usovo, tikimybė, kad A.Lukašenka drįstų provokuoti „fizinį kontaktą“ su Lietuva, maža: „Tai taptų visiška civilizacine katastrofa Baltarusijai ir reikštų Lukašenkos mirtį visomis prasmėmis.“
„Ginkluotas konfliktas, net lokalinis, su Lietuva būtų konfliktas su NATO, o į jį viena ar kita forma įsitrauktų ir Rusija. Maskvai svarbu, kad Baltarusija nesutartų su Europa, bet ji nėra pasiruošusi didelei karinei konfrontacijai su Vakarais“, – pabrėžia analitikas.
Bet P.Usovas įtaria, kad situacijos pasienyje eskalavimu gali būti siekiama ir kitų tikslų – „ideologine ir politine prasme“ pagrįsti Rusijos karinės bazės ar Rusijos karių įsileidimą į Baltarusiją. Taip esą būtų „apsisaugoma nuo išorinės agresijos“.
„Lukašenka jam įprastu būdu bando įrodyti sau ir pasauliui, kad jis ne atiduoda Baltarusijos suverenumą Rusijai ir įsileidžia okupantus, o priešinasi Vakarų agresijai.
Lukašenkos režimas jau sukūrė sąlygas valstybingumo išardymui. Jo neadekvatumas Vakarams gali pasirodyti toks pavojingas, kad Rusijos įsigalėjimas Baltarusijoje ten net gali būti palaikytas tam tikra saugumo ir stabilumo regione garantija“, – teigia P.Usovas.