Analitikas: V.Orbano stilius – autoritarinis, bet jam nepavyko įgyti norimos kontrolės

Vengrijos premjero Viktoro Orbano valdymo stilius ir tonas – autoritariniai, bet jis nesugebėjo įgyti tokios kontrolės, kokios siekė, LRT RADIJUI sako Balazsas Jarabikas, politikos analitikas iš Carnegie fondo už tarptautinę taiką Europoje. Jo teigimu, V.Orbanas ir jo „Fidesz“ partija, nepaisant bandymų, nekontroliuoja teismų, Konstitucinio teismo, taip pat neturi tokios didelės žiniasklaidos kontrolės, apie kurią kalbama Vakaruose.
Viktoras Orbanas švenčia pergalę rinkimuose
Viktoras Orbanas švenčia pergalę rinkimuose / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

Dešiniųjų nacionalistų partija „Fidesz“ sekmadienį užtikrintai laimėjo Vengrijos parlamento rinkimus (134 vietas iš 199), tad jos lyderis V.Orbanas eis premjero pareigas trečią kadenciją iš eilės ir ketvirtą iš viso.

Pasak B.Jarabiko, opozicinių partijų bėda ta, kad jos neturi jokios vizijos ir žada vengrams tai, ko jie nenori arba nesupranta.

– Ar „Fidesz“ tokia stipri, nes opozicija fragmentuota?

– Opozicinės partijos daugiausiai kovoja viena su kita, o ne su „Fidesz“. Taip pat opozicija sako – mes norime būti europietiškesni. O ką tai reiškia Vengrijai? Vengrija yra Europos Sąjungos dalis. Kaip dar labiau europietiški mes galėtume būti?

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Fidesz“ rėmėjai
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Fidesz“ rėmėjai

Opozicija užstrigusi dešimtajame dešimtmetyje ir žada tai, ko vengrai arba nenori, pavyzdžiui, daugiau Europos, arba nesupranta, ką tas „daugiau Europos“ dabartinėje situacijoje reikštų. Beje, ką „daugiau Europos“ reiškia, dabar yra klausimas daugeliui kitų europiečių.

Opozicija apskritai neturi vizijos, ne tik bendros vizijos, kuo skirtųsi jų Vengrijos valdymas nuo „Fidesz“. Ką jie atmeta, tai V.Orbaną ir „Fidesz“.

– Labai sunku iš išorės matyti, kas vyksta Vengrijos visuomenėje. Vakarų žiniasklaida dažniausiai piešia V.Orbaną neigiamomis spalvomis – antidemokratas.

– Labai apmaudu. Galima pasakyti daug blogų dalykų apie V. Orbaną, aš esu didelis Vakarų žiniasklaidos gerbėjas, bet kai skaitau, kas rašoma apie Vengriją, deja, tai gana šališka. Jausmas toks, lyg vyktų kryžiaus žygis prieš V. Orbaną. Gal tikslas geras, gal Vakarų žurnalistai mano, kad tai, kas vyksta Vengrijoje, yra pavojinga, silpsta demokratija. Deja, tai tiesa.

Bet tuo pačiu metu „Fidesz“ du kartus laimėjo konstitucinę daugumą. Kokias konstitucijos permainas jie būtų bepadarę, jie tai darė remiami daugumos, jie nedarė to neteisėtai. Tai ne Aliaksandras Lukašenka, kuris paskelbia referendumą ir pasako, kad jį laimėjo, nepaisant to, kad niekas neskaičiavo balsų.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas
„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas

Tai, ką daro „Fidesz“, yra legalu, demokratiška, tai yra paremta Vengrijos žmonių valia, nors turiu pasakyti, kad gali turėti 45 procentus balsų ir gali turėti konstitucinę daugumą dėl Vengrijos rinkimų sistemos, pagal kurią dauguma apygardų yra vienmandatės, bet tau nereikia būtinai laimėti jose daugumos.

– Kaip manote – Vengrijos visuomenės dauguma yra kaip jis, laikosi tokio paties požiūrio?

– Yra arba buvo postūmis į dešinę. Daugybė žmonių mano, kad jie nukentėjo dėl globalizacijos. Ypač po 2008 metų pasaulinės ekonomikos krizės. Ji tikrai sukrėtė Vengrijos ekonomiką. Tai ekonomika, kurią „Fidesz“ paveldėjo iš kairiųjų vyriausybės su didelėmis skolomis. Jie tikrai nuveikė gerų darbų ekonomikai.

Jei balsavimas būtų paremtas ekonomika, žmonės balsuotų už „Fidesz“ ne todėl, kad jie turi tamsias pažiūras, bet todėl, kad jie bando išjudinti ekonomiką remdami vietinį verslą. Tamsioji pusė – didelė korupcija, nes remiamas vietinis verslas, o V.Orbano šeima yra jo dalis. Didelė dalis skandalų susiję būtent su jo šeima, kaip ji vis labiau turtėja. Tai tamsioji pusė, kurią opozicija nagingai naudoja prieš „Fidesz“ ir prieš V.Orbaną.

Postūmį į dešinę galime matyti tiek tarp dirbančios vidurinės klasės, tiek tarp verslo elito dėl nusivylimo užsienio investicijų rezultatais. Tai aktualu ypač po 2008 metų. V.Orbanas nėra fenomenas, galima sakyti, kad jis populistas, nes reaguoja į visuomenės nuotaikas, bet žinot, demokratijoje, jeigu nereaguosi į visuomenės nuotaikas, nelaimėsi rinkimų.

Jis, kaip politikas, matė, kur link krypsta visuomenės nuotaikos, ir nukreipė savo partiją į tą pusę. Jo partija užėmė centrinę vietą politinėje sistemoje ir bandė nugalėti savo konkurentus sistemos periferijoje.

– Nors yra daug negatyvių naujienų apie Vengriją, atrodo, kad visuomenė Vengrijoje negauna informacijos, kodėl tai, kas vyksta šalies viduje, yra pavojinga demokratijai, nes vis tiek balsuoja už jį. Ar taip yra todėl, kad V.Orbanas kietai valdo žiniasklaidos grupes?

– Jis valdo žiniasklaidą regionuose, jei atvirai. „Fidesz“ partijai artimas verslininkas supirko visą regionų žiniasklaidą. Ten yra jų pagrindiniai rinkėjai. V.Orbanas mobilizuoja rinkėjus regionuose naudodamasis migracija arba konspiracijos teorijomis, pavyzdžiui, apie George`ą Sorosą. Naudojamas baimės kurstymas, pabrėžimas, kad „Fides“ yra nacionalinio suvereniteto gynėjai.

Būkim atviri, Europos Sąjunga nesuvaldė migracijos krizės. Tai, ką siūlė V.Orbanas – kad būtų stipri sienų kontrolė, kad nebūtų įleidžiami nelegalūs migrantai, dabar yra pamatinė Europos Sąjungos politika. Europos Sąjungos politikai to nepripažintų, bet...

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas

Grįžtant prie žiniasklaidos, „Fidesz“ kontroliuoja regionų žiniasklaidą. Jei pažiūrėsite į televiziją, populiariausi kanalai yra nepriklausomi ar netgi susiję su opozicija. Populiariausios radijo stotys, išskyrus valstybinį radiją, kuris yra visiškai valdomas „Fidesz“, iš esmės yra populiaresnės, nei valstybinis radijas, išskyrus regionus. Savaitraščiai, dienraščiai, interneto portalai yra arba nepriklausomi, arba priklauso opozicijai, nepaisant visų „Fidesz“ pastangų ir didžiulių pinigų, kuriuos jie išleido žiniasklaidai.

Ir taip, „Fidesz“ visiškai kontroliuoja valstybinį transliuotoją – tiek radiją, tiek televiziją, ir jie yra tikrai baisi žiniasklaida, visiškai propagandinė, negalėčiau jos žiūrėti. Bet tokios visiškos žiniasklaidos kontrolės, apie kurią kalba Vakarų žiniasklaida, „Fidesz“ Vengrijoje neturi.

– Trumpai apie V.Orbano valdymo stilių. Sakėte, kad jis išrinktas konstituciškai, sąžiningai. Ar pavadintumėte jo stilių linkstančiu į autoritarinį?

– Taip, absoliučiai. Stilius ir tonas yra visiškai autoritariniai. Aš apibūdinčiau dabartinę Vengriją ir dabartinius jos valdytojus kaip tikrus nacionalistus konservatorius su autoritarine dvasia. Autoritarine, nes jie iškelia partiją virš demokratinių institucijų. „Fidesz“ partija nekontroliuoja teismų, Konstitucinio teismo, net žiniasklaidos nekontroliuoja, bet ji tikrai pabandė tai daryti. Galite sakyti, kad teisiškai, žodžiais, Vengrija yra demokratija, bet savo dvasia vis labiau nedemokratinė. Bet tikrai nepavadinčiau Vengrijos autokratija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis