Ketvirtadienį vakare prie Sakartvelo parlamento susirinko apie 10 tūkst. protestuotojų, kai kurie prasiveržė pro policijos užtvaras ir pateko į parlamento kiemą. Policininkai į protestuotojus šaudė guminėmis kulkomis, panaudojo ašarines dujas, akustinę bei vandens patrankas.
Pranešama, kad protestuotojai įsiveržė į vieną valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ būstinių ir ją nusiaubė.
Pasak Sakartvelo premjero Mamukos Bachtadzės padėjėjo, buvo hospitalizuoti 39 policininkai ir 30 protestuotojų. Opozicinio Vieningojo nacionalinio judėjimo deputatas Romanas Gociridzė tvirtino, kad sužeistųjų yra per 100.
R.Skardžiūtė-Kereselidze 15min teigė, kad kartvelus supykdė leidimas prieštaringai vertinamam rusų deputatui Sergejui Gavrilovui atvykti į Sakartvelą ir kalbėti iš parlamento pirmininko vietos.
„Tai yra viena iš raudonų linijų, kurių visuomenė turbūt neleis peržengti nė vienai partijai. Konfliktas su Rusija vis dar vyksta, nors ir įšalęs“, – teigė analitikė.
R.Skardžiūtė-Kereselidze atkreipė dėmesį, kad S.Gavrilovas yra ne kartą pasisakęs prieš Sakartvelą, jis yra gana artimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Sakoma, kad pats Gavrilovas dalyvavo pilietiniame kare tarp Rusijos ir Abchazijos dešimtajame dešimtmetyje, jis yra ganėtinai žinomas Sakartvelo publikai. Todėl vien tai, kad buvo leista jam atvykti ir dalyvauti tokio aukšto lygio renginyje, vykstančiame parlamente, ir net atsisėsti į parlamento pirmininko kėdę, buvo didelė provokacija“, – sakė R.Skardžiūtė-Kereselidze.
S.Gavrilovas dalyvavo kasmetinėje Tarpparlamentinėje stačiatikybės asamblėjoje (TSA) – ortodoksiškų šalių parlamentarų forume.
Ne vienintelė provokacija
Anot R.Skardžiūtės-Kereselidzes, S.Gavrilovo kreipimasis – ne vienintelė ketvirtadienį Sakartvele įvykdyta Rusijos provokacija.
„Taip pat vakar virš Gorio miesto skraidė Rusijos lėktuvai. Tų provokacijų per dieną buvo ne viena, jos buvo aiškiai matomos, ir labai gaila, kad valdančiajai partijai nepavyko į jas operatyviai sureaguoti, nuraminti visuomenės ir atsakyti į jos klausimus.
Buvo badoma pirštais, tiek premjeras, tiek parlamento pirmininkas, tiek partijos vadovas teigė, kad nieko iš anksto nežinojo. O tai, greičiausiai, nėra visiška tiesa. Atsakomybės kratymasis, nelabai adekvati reakcija supykdė Sakartvelo visuomenę ir išvedė tūkstančius į gatves“, – teigė Sakartvelo politikos instituto programų vadovė.
Penktadienį oligarchas Bidzina Ivanišvilis, valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ lyderis, laikomas vienu įtakingiausių žmonių šalyje, pareiškė, kad „visiškai pritaria nuoširdžiam Sakartvelo piliečių pasipiktinimui“.
„Nepriimtina, kad šalies okupantės atstovas pirmininkauja forumui Sakartvelo parlamente“, – sakė B.Ivanišvilis.
R.Skardžiūtė-Kereselidze tikino, kad iš valdančiųjų pareiškimų panašu, kad jie suprato, jog S.Gavrilovo kreipimasis buvo didelė klaida. Vis dėlto, penktadienį protestai tęsis.
„Tai tikrai bus kelių dienų protestai, nes šiandien jie tęsis. Manoma, kad tie (dalyvių – red.) mastai išliks. Žinome, kad iš kitų miestų patruliuoti Tbilisyje atvežamos papildomos policijos pajėgos. Tikriausiai Vidaus reikalų ministerija tikisi didelio dalyvių skaičiaus“, – teigė ji.
Pirmalaikiai rinkimai?
Per ketvirtadienio protestus vienos opozicinių partijų „Europietiškasis Sakartvelas“ lyderių Gigis Ugulava teigė, kad protestuotojai reikalauja parlamento pirmininko ir vidaus reikalų ministro atsistatydinimo.
„Taikiais protestais pasieksime, kad šie reikalavimai būtų įvykdyti“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Pasak R.Skardžiūtės-Kereselidzes, ketvirtadienio protestuose dalyvavo žmonės iš įvairių partijų ir turintys labai įvairias politines pažiūras. Priešingai nei skelbta anksčiau, pirmalaikių rinkimų reikalauja tik opozicinė partija Vieningasis nacionalinis judėjimas. Savo ruožtu opozicinė partija „Europietiškasis Sakartvelas“ reikalauja pereiti prie proporcinės rinkimų sistemos.
Penktadienį per partijos „Sakartvelo svajonė“ tarybos posėdį nuspręsta, kad parlamento pirmininkas Iraklijus Kobachidzė traukiasi iš posto.
Ar realu, kad pirmalaikiai rinkimai bus sušaukti? Analitikė mano, kad tai priklausys nuo tolesnės protestų eigos – ar jie neišaugs į didesnius neramumus – bei vyriausybės atsako.
Rinkimai Sakartvele numatyti 2020-ųjų spalį.
Ne vienus metus tarp Tbilisio ir Maskvos tvyrojusi įtampa per kraštus išsiliejo 2008 metų rugpjūtį, kai tuometis Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo didelę karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistų pajėgas, kurios iš pabūklų apšaudė vietinių kartvelų kaimus.
Maskva į tai reagavo ginkluotu įsiveržimu į Sakartvelo teritoriją – buvo užimti dideli šalies plotai, bombarduojami įvairūs objektai.
Laimėjusi šį trumpą karą, nusinešusį šimtus gyvybių, Rusija oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Sakartvelo atskilusią sritį Abchaziją, užsitikrindama šių abiejų teritorijų, kuriose Maskva turi dvi karines bazes, kontrolę.
Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.
Pietų Osetija ir Abchazija sudaro apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.
