„Per trejus konflikto metus V.Putinas parodė pasauliui, kad jam nerūpi kraujo praliejimas. Ir jei jo tikslas buvo pasodinti Rusijai palankią vyriausybę Kyjive, jis toli gražu jo nepasiekė. Tačiau yra ir trečia, mažiau ištirta hipotezė, paaiškinanti, kodėl Rusijos prezidentas pagaliau gali sėsti prie derybų stalo – Maskvai netrukus gali būti sunku finansuoti karą“, – sako ekspertė savo komentare, kurį cituoja portalas „Politico“.
Įprastai apie Maskvos fiskalinę padėtį paprastai kalbama, kad Rusija turi nedidelį biudžeto deficitą ir kad Rusijos valstybės skola yra nedidelė (apie 20 proc. BVP), todėl fiskaliniai rodikliai yra patikimi. Ši analizė tinka daugumai šalių, tačiau Rusijos atveju yra svarbus trūkumas: Vakarų sankcijos riboja Maskvos galimybes pasinaudoti tarptautinėmis skolos rinkomis, todėl Kremlius turi ribotas manevro galimybes finansuoti savo nedidelį, bet vis dėlto realų fiskalinį deficitą.
Išorės skolai iškritus iš lygties, pirminis Maskvos planas B buvo priversti Rusijos bankus pirkti valstybės skolos vertybinius popierius. Ši strategija gana gerai veikė 2022 ir 2023 m., tačiau praėjusiais metais ėmė ryškėti įtrūkimai.
Praėjusių metų pabaigoje Kremliui teko atšaukti kelis vidaus skolos vertybinių popierių emisijos aukcionus, nes neatsirado pirkėjų
„Susidūrę su konkuruojančiu Kremliaus spaudimu suteikti šimtus milijardų pigių paskolų gynybos įmonėms ir kartu pirkti didžiulius kiekius valstybės obligacijų, šalies bankai taip pritrūko grynųjų pinigų, kad dabar nenoriai žiūri į skolas. Praėjusių metų pabaigoje Kremliui teko atšaukti kelis vidaus skolos vertybinių popierių emisijos aukcionus, nes neatsirado pirkėjų“, – pastebi analitikė.
Griebėsi plano C
Taigi, kadangi vidaus skolinimosi galimybės vis labiau mažėja, Maskva ėmėsi plano C – pasinaudoti Rusijos nacionalinio gerovės fondo (NWF) rezervais.
Pasak A.Demarais, iš pirmo žvilgsnio tai atrodo pagrįsta strategija. 2022 m. pradžioje tai buvo beveik 10 trilijonų rublių (apie 110 mlrd. JAV dolerių), todėl iš pradžių atrodė, kad likvidžios šių rezervų dalies pakaks kelerius metus padengti karo sukeltą biudžeto deficitą. Tačiau net ir didžiausios santaupos galiausiai išsenka, o po trejų metų nuo konflikto pradžios likvidūs NWF rezervai jau sumažėjo maždaug 60 proc.
Panašu, kad Kremliui šie metai fiskaliniame fronte bus sunkūs. Sausio mėn. mėnesinis šalies biudžeto deficitas buvo apie 45 proc. didesnis už 2025 m. visų metų tikslą.
Žvelgiant iš Maskvos, šie duomenys tikriausiai atrodo keliantys nerimą: jei fiskalinės išlaidos išliks sausio mėnesio lygio visą likusią metų dalį, NWF rezervai gali išnykti vos per tris mėnesius. O net jei taip ir neatsitiks, kas yra labiau tikėtina, 2025 m. tikriausiai bus paskutiniai metai, kai Maskva galės visiškai padengti savo fiskalinį deficitą pasinaudodama šiomis santaupomis, pastebi ekspertė.
Kyla klausimas, kas nutiktų, jei Rusijai pritrūktų pinigų biudžeto deficitui finansuoti?
„Kadangi šalies bankai dūsta nuo skolų, valstybės įsipareigojimų nevykdymas gali sukelti tikrą finansų krizę. Jei taip atsitiktų, Kremliui būtų sunku paremti savo bankų sektorių. Kadangi NWF rezervai senka, nebūtų pinigų, kuriuos būtų galima panaudoti rekapitalizacijai. Kortų namelis, kuriuo tapo Rusijos ekonomika, greitai imtų drebėti“, – sako analitikė.
Rusijai tiksi laikas
Atrodo, kad priežastis, dėl kurios V.Putinas pagaliau gali būti pasirengęs derėtis, yra nepaprastai paprasta – jis nori išvengti žeminančio bankroto
Pasak jos, fiskaliniu požiūriu Rusijai senka laikas. Kremlius neturi plano D, kaip finansuoti biudžeto deficitą, todėl kyla klausimų dėl jo gebėjimo finansuoti karą. Šiuo požiūriu V.Putinas derybose su JAV iš tikrųjų siekia fiskalinio atokvėpio, nesvarbu, ar tai būtų sankcijų sušvelninimas (pavyzdžiui, JAV apribojimų Rusijai skolintis iš užsienio sušvelninimas), ar konflikto sustabdymas (kuris leistų Maskvai papildyti savo iždą sumažinus išlaidas gynybai).
Dar 2024 m. rugsėjį Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas prognozavo, kad ekonominių problemų kamuojama Maskva 2025 m. bandys priversti nutraukti karą. Dabar šie žodžiai gali pasirodyti įžvalgūs.
„Atrodo, kad priežastis, dėl kurios V.Putinas pagaliau gali būti pasirengęs derėtis, yra nepaprastai paprasta – jis nori išvengti žeminančio bankroto“, – apibendrino ekspertė.
