Didėjant Rusijos grasinimams NATO sąjungininkėms, naujausi Donaldo Trumpo pareiškimai vėl sukėlė rimtų klausimų dėl transatlantinio saugumo ateities, jei lapkritį jis laimėtų.
„Vienas iš didelių šalių prezidentų atsistojo ir pasakė: „Na, pone, jei mes nemokėsime ir jei mus užpuls Rusija, ar jūs ginsite mus?“ Aš pasakiau: „Jūs nemokėjote, jūs nesumokėję? Ne, aš jūsų neginčiau. Iš tiesų aš skatinčiau juos daryti viską, ką jie, po velnių, nori. Turit sumokėti. Turit apmokėti savo sąskaitas“, – sakė buvęs JAV prezidentas mitinge.
Vasario 10 d. Konvėjuje, Pietų Karolinos valstijoje, vykusiame mitinge išsakytus jo žodžius galima suprasti tik kaip grasinimą paskatinti Rusiją pulti NATO nares, kurios nevykdo savo „įsipareigojimų dėl išlaidų gynybai“. Šie komentarai sukėlė šoką visoje Europoje ir už jos ribų bei sulaukė kritikos iš jau ir taip sunerimusių NATO sąjungininkių.
Pasak analitikės, kai kurie D. Trumpo komentarus gali interpretuoti ne daugiau kaip rinkiminę agitaciją. Tačiau šie kandidato į prezidentus pareiškimai neabejotinai padidins ir taip nemažus nuogąstavimus, kad tikroji jo darbotvarkė yra susilpninti ir galbūt išardyti itin sėkmingą aljansą Europos žemyno sąskaita.
Pasak jos, galbūt niekada nesužinosime, ar tariamas D.Trumpo pokalbis iš tiesų įvyko, tačiau viena yra aišku – „akivaizdus jo noras dar kartą prisiglausti prie nuo tarptautinio teisingumo besislapstančio Vladimiro Putino ir galbūt pasiųsti dar grėsmingesnę žinią; kaip žinome, V. Putino dezinformacijos kariai dėjo daug pastangų, kad paveiktų 2016 ir 2020 m. prezidento rinkimus“.
D.Trumpui siekiant sugrįžti į Baltuosius rūmus gresiančių federalinių kaltinimų akivaizdoje, jo tariamas kreipimasis į Rusiją pabrėžia, kad būtina skubiai spręsti užsienio kišimosi į demokratines institucijas problemą. Vadovo, norinčio paaukoti tarptautinį stabilumą dėl asmeninės naudos, šmėkla turėtų kelti didžiulį nerimą ir įspėti apie tai, kas bus, jei D.Trumpas laimės.
„D.Trumpo teiginys, raginantis atsisakyti ilgalaikių NATO sutartyje įtvirtintų kolektyvinės gynybos įsipareigojimų ir dar kartą pasisakantis už tokių įsipareigojimų atsisakymą, siunčia gąsdinančią žinią, ypač NATO narėms Vidurio ir Rytų Europoje, kurios labai jaučia Rusijos agresijos grėsmę“, – pastebi Olga Lautman.
Tai nėra naujiena. Per 2016 m. rinkimus ir per visą savo prezidentavimo laikotarpį D.Trumpas ne kartą abejojo NATO verte ir kėlė abejones dėl Amerikos pasirengimo laikytis savo sutartinių įsipareigojimų. Nors prezidentas Joe Bidenas stengėsi atitaisyti transatlantiniams santykiams padarytą žalą, pastarojo meto D.Trumpo pastabos primena apie JAV užsienio politiką lydintį neapibrėžtumą.
„D.Trumpo prielankumas Kremliui siekia Sovietų Sąjungos laikus. 1987 m., vos grįžęs iš kelionės į ją, D.Trumpas sumokėjo už tai, kad didžiuosiuose laikraščiuose būtų išspausdintas viso puslapio skelbimas, kuriame jis puolė Amerikos sąjungininkus ir aljansus. Po to sekusiais dešimtmečiais D.Trumpas tęsė pelningus sandorius su Rusijos pareigūnais ir mafijos veikėjais, kurie, kaip teigiama, sudarė didelę dalį jo nekilnojamojo turto pajamų.
Dabar, kaip ir 2016 m., rizika akivaizdi – kad žiniasklaida sutelks dėmesį į prezidento J.Bideno amžių, paversdama jį pagrindine istorija, o vis labiau nerimą keliančius D.Trumpo pareiškimus nustums į antrą planą. Kol pirmieji dominuoja antraštėse, antrieji, keliantys didelę grėsmę Europos ir pasaulio saugumui, nustumiami į antrą planą“, – pastebėjo analitikė.
