Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šią savaitę interviu „Argumenty i Fakty“ pareiškė, kad nevyksta jokios diskusijos apie Rusijos ir Baltarusijos suvienijimą.
Anot B.Whitmore'o, tai buvo jau ne pirmas aukšto rango Rusijos pareigūno bandymas patikinti pasaulį, kad nieko ypatingo nevyksta. Antai kovą darbą baigiantis Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės sekretorius Grigorijus Rapota teigė, kad formalus šalių susijungimas nerealus ir nesvarstomas.
Tą pačią gaidą pasirinko ir netrukus tarnybą baigsiantis Rusijos ambasadorius Minske Dmitrijus Mezencevas. Jis paskelbė, esą Maskva neturi jokių ketinimų su Baltarusija formuoti bendrą kariuomenę.
„Tokie neigimai yra signalas, kad mums reikėtų dar atidžiau stebėti, ką Maskva sugalvojusi Baltarusijoje. Ir ne tik dėl to, kad jau seniai juokaujama: netikėkime niekuo apie Rusiją, kol Kremlius to nepaneigia“, – rašo B.Whitmore'as.
Oligarchų žvilgsniai į trąšas
Tiesa, jis pažymi, kad D.Peskovo, G.Rapotos ir D.Mezencevo pareiškimai greičiausiai techniškai teisingi – esą tikrai neįvyks formalus šalių ar kariuomenių susijungimas.
Baltarusiją Rusija neva užvaldys toli gražu ne taip, kaip 2014 metais užėmė Krymą ir įplieskė karą Rytų Ukrainoje, ne taip, kaip 2008-aisiais surengė invaziją į Sakartvelą.
„Ne, Kremliaus strategija kur kas subtilesnė. Ir sėkminga. Turėtume ruoštis lėtai, slaptai ir metodiškai operacijai, kuri pasibaigs daugeliui žmonių net nesupratus, kad ji vyko. Tai bus minkšta aneksija“, – mano B.Whitmore'as.
Jis pabrėžia, kad stebint Rusijos veiksmus ekonomikoje, karyboje ir politikoje „judėjimo kryptis“ daugiau nei aiški. Pavyzdžiui, naujuoju Rusijos ambasadoriumi Minske paskirtas veteranas diplomatas Jevgenijus Lukjanovas.
Jis patirties turi ne tik bankininkystėje ar finansuose, bet ir KGB kabinetuose – panašu, kad Kremliaus remiami oligarchai nusiteikę perimti svarbiausių Baltarusijos ekonomikos sektorių kontrolę.
B.Whitmore'as: turėtume ruoštis lėtai, slaptai ir metodiškai operacijai, kuri pasibaigs daugeliui žmonių net nesupratus, kad ji vyko.
Kaip praneša „Kommersant“, J.Lukjanovas, anksčiau dirbęs ir „Dresdner Bank“, ir VTB, „žino, kaip skaičiuoti pinigus“. O tai pravers tokiu metu, kai Rusijos kompanija, oligarchui Suleimanui Kerimovui priklausanti „Uralkali“ siekia įsigyti baltarusišką trąšų gamintoją „Belaruskalij“.
Be to, Rusijos chemijos pramonės milžinė „Uralchem“, valdoma Baltarusijoje gimusio Rusijos piliečio Dmitrijus Mazepino, planuoja nusipirkti „Gardino azotą“.
Naudosis Rusijos uostais
Pastaruoju metu matyti ir daugiau manevrų, kuriais siekiama integruoti abiejų šalių ekonomikas. Štai agentūroje TASS pasirodė pranešimas, esą Maskva ir Minskas diskutuoja apie naują terminalą Rusijos Ust Lugos uoste – Baltarusijos eksportuojamų trąšų perkrovimui.
O dar kovo pradžioje toje pačioje Ust Lugoje ir Sankt Peterburge į laivus pradėta krauti baltarusiškus naftos produktus.
Abiejų valstybių transporto ministrai vasarį pasirašė susitarimą, pagal kurį per trejus metus per Rusijos uostus būtų perkrauta 9,8 mln. tonų produktų – mazuto, benzino, dyzelino, naftos.
Baltarusijos ekonomika iš esmė išsilaiko iš gausiai subsidijuojamos rusiškos naftos perdirbimo ir pelningo jos eksporto. Aišku, svarbu ir trąšos.
„Norėdamas bent kažkiek kontroliuoti šalies ekonomiką, Aliaksandras Lukašenka daug metų priešinosi Rusijos reikalavimams eksportuoti šiuos produktus per Rusiją ir naudojosi uostais Lietuvoje bei Latvijoje.
Bet dabar jis jau nesipriešina, o tai reiškia, kad Maskva gniaužia kumštį“, – teigia B.Whitmore'as.
Pratybos po pratybų
Ekonomika – viena, kariniai manevrai – kas kita. Kremlius kartu su Baltarusija dabar tik užbaigia jau antras bendras karines pratybas iš eilės, kurios tęsėsi beveik visą pastarąjį mėnesį, o šiemet dar laukia milžiniški pratimai „Zapad 2021“, vyksiantys rugsėjį.
Karo analitikas Michaelas Kofmanas praėjusią savaitę teigė, kad Maskva bando kartoti tai, ką jau keleri metai Lenkijoje ir Baltijos šalyse daro NATO – Aljanso pajėgos regione keičiasi pagal nuolatinės rotacijos principą, bet jo nepalieka.
„Rusija šiomis pratybomis irgi rodo, kad de facto gali pasirūpinti nuolatiniu pajėgų buvimu Baltarusijoje“, – tvirtino M.Kofmanas.
Negana to, kovo 2 dieną abiejų šalių gynybos ministerijos pasirašė penkerius metus galiosiantį susitarimą dėl strateginės partnerystės. Paskelbta ir apie planus įkurti tris nuolatinius karinio rengimo centrus – Žemutiniame Naugarde, Kaliningrade ir Gardine.
Galiausiai A.Lukašenka dar kovo pradžioje užsiminė, kad Rusijos kariniai lėktuvai galėtų būti dislokuoti Baltarusijos teritorijoje. Tiesa, jis pridūrė: „Bazių užtenka, nereikia jų kurti, kam švaistyti pinigus.“
Maskva taip pat siekia užsitikrinti tolesnį dominavimą Baltarusijos politikoje po dabartinės krizės – Rusija spaudžia A.Lukašenką priimti konstitucines pataisas ir išplėsti parlamento galią. Tuomet Kremlius galėtų jį kontroliuoti prorusiškų partijų dėka.
„Todėl aukšto rango Rusijos pareigūnų aiškinimai, neva nėra jokių planų dėl šalių suvienijimo, yra miražas ir diversija. Oficiali aneksija nereikalinga. O strateginės tokios minkštos aneksijos pasekmės JAV ir NATO būtų didžiulės“, – įsitikinęs B.Whitmore'as.