Ukraina subombardavo svarbų tiltą Rusijos užimtame Chersono mieste

Rusijos nuostoliai Ukrainoje gali siekti apie 80 tūkst. karių, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė „Foreign Policy“ žurnalistas Jackas Detchas, remdamasis JAV gynybos departamento duomenimis.

„Pentagono skaičiavimais, Rusija neteko apie 80 000 karių nuo plataus masto invazijos į Ukrainą prieš daugiau nei penkis mėnesius pradžios“, – tvirtina J.Detchas.

Reikia naujų sankcijų Rusijai ir jos branduolinei pramonei už keliamą branduolinės katastrofos grėsmę. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė pirmadienį vakare kreipdamasis į ukrainiečius.

Jis teigė, kad Ukraina aktyviai informuoja pasaulį apie Rusijos branduolinį šantažą – apie Zaporižios atominės elektrinės objektų apšaudymą ir užminavimą. Anot jo, tarptautinė bendruomenė jau reaguoja.

„Tačiau būtina paspartinti reagavimą. Rusija nesiskaitys su žodžiais ir nuogąstavimais. Reikia naujų sankcijų teroristinei valstybei ir visai Rusijos branduolinei pramonei už branduolinės katastrofos grėsmės sukėlimą“, – pabrėžė V.Zelenskis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pasak jo, pasaulis neturėtų pamiršti Černobylio ir prisiminti, kad Zaporižios atominė elektrinė yra didžiausia Europoje. „Černobylio katastrofa – tai sprogimas viename reaktoriuje, o Zaporižios AE – šeši energoblokai“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

Rugpjūčio 5 d. Rusijos okupantai apšaudė Zaporižios atominę elektrinę. Buvo pažeista aukštos įtampos ryšių linija, o viename iš energijos blokų suveikė avarinė apsauga.

Trys sprogimai taip pat užfiksuoti elektrinės teritorijoje, netoli vieno iš energijos blokų, kuriame yra branduolinis reaktorius. Užpuolikai smarkiai apgadino azoto ir deguonies gamyklą ir jugntinį pagalbinį pastatą.

Rugpjūčio 6 d. užpuolikai smogė Zaporižios AE teritorijai prie pat panaudoto branduolinio kuro saugyklos.

Ukrainos nacionalinė atominės energetikos kompanija„Enerhoatom“ teigia, kad Rusija nori atjungti Zaporižios elektrinę nuo Ukrainos energetikos sistemos ir išjungti elektros energiją šalies pietuose.

Rusijos oro linijų bendrovės, įskaitant valstybės kontroliuojamą „Aeroflot“, pradėjo ardyti lėktuvus, kad gautų atsarginių dalių, kurių nebegali įsigyti užsienyje dėl Vakarų sankcijų. Apie tai, remdamasi keturiais šaltiniais Rusijos aviacijos srityje, pranešė „Reuters“.

Birželį Rusijos vyriausybė rekomendavo oro transporto bendrovėms naudoti kai kuriuos lėktuvus atsarginėms dalims, kad likusieji užsienyje pagaminti lėktuvai galėtų skraidyti bent iki 2025 m.

Rusijai dėl invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos neleido jos oro transporto bendrovėms įsigyti atsarginių dalių ar atlikti techninės priežiūros Vakaruose.

Su situacija susipažinęs šaltinis teigė, kad šiuo metu yra išmontuojamas bent vienas Rusijos orlaivis „Sukhoi Superjet 100“ ir „Airbus A350“, kuriuos eksploatuoja „Aeroflot“.

Šaltinis teigė, kad „Airbus A350“ yra beveik naujas. Didžiąją Rusijos orlaivių parko dalį sudaro vakarietiški keleiviniai lėktuvai.

Šaltinis teigė, kad įranga buvo paimta iš poros „Aeroflot“ lėktuvų „Boeing 737“ ir „Airbus A320“, nes vežėjui reikia šių modelių atsarginių dalių kitiems „Boeing 737“ ir „Airbus A320“ lėktuvams.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako planuojantis vykti į Ukrainos pietuose esančią Odesą, su šalies pareigūnais aptarti tolesnę Lietuvos pagalbą Kyjivui.

„Yra tokių planų, šiuo metu dar derinamos datos su Ukrainos kolegomis. Tikiuosi, greitu metu pavyks dar sykį apsilankyti, – LRT pirmadienį sakė ministras. – Planas būtų apsilankyti Odesoje.“

Maskva ir Kyjivas praeitą mėnesį Stambule susitarė su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis, kad pirmąkart nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos uostų bus atnaujintas kviečių ir kitų grūdų gabenimas laivais.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Pirmasis laivas su 26 tūkst. tonų kukurūzų kroviniu rugpjūčio 1-ąją išplaukė iš Odesos. Pirmadienį jis sėkmingai pasiekė savo kelionės tikslą.

Pasak G.Landsbergio, būtent į Odesą vykti jis ketina, nes Lietuva „nemažai prisidėjo prie grūdų išvežimo“.

Paklaustas, kaip Vilnius dar galėtų padėti Kremliaus užpultai Ukrainai, ministras teigė, kad daugiausia tai yra politinė, diplomatinė pagalba, „telkiant paramą tarptautinėse organizacijose“.

Ukrainos teismas skyrė 10 metų nelaisvės Rusijos tanko įgulos nariui už tai, kad šis apšaudė daugiaaukštį gyvenamąjį namą, pirmadienį pranešė saugumo tarnyba SBU.

Seržantas Michailas Kulikovas smogė pastatui šiauriniame Černihivo mieste Rusijos invazijos pradžioje vasario pabaigoje. Černihivo teismas kaltinamąjį nuteisė už karo nusikaltimą.

M.Kulikovas „kirto Ukrainos sieną iš Baltarusijos“ vasario 24-ąją – tą pačią dieną, kai prasidėjo Maskvos įsiveržimas, nurodė SBU ir pridūrė, kad šio kario tankas važiuodamas Černihivo link šaudė į kaimus.

„Vasario 26 dieną, vykdydamas vado įsakymą, jis apšaudė 11 aukštų gyvenamąjį namą, kur buvo civilių gyventojų“, – sakoma tarnybos pareiškime ir priduriama, kad kai kurie butai buvo sunaikinti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos tankas Ukrainoje

Gegužę Ukraina nuteisė 21 metų rusų seržantą Vadimą Šišimariną už civilio gyventojo nužudymą. Po apeliacijos bausmė jam buvo sumažinta iki 15 metų.

Kitoje byloje dar du Rusijos kariai, pirmosiomis karo dienomis apšaudę du kaimus Charkivo srities šiaurės rytuose, buvo nuteisti kalėti 11 metų.

Pasaulio bankas pirmadienį pranešė pervesiantis dar 4,5 mlrd. JAV dolerių (4,42 mlrd. eurų) Vašingtono skirtos paramos karo krečiamai Ukrainai.

Šios lėšos padės Kyjivui apmokėti už paslaugas ir išmokėti pensijas, stengiantis sušvelninti Rusijos karinės invazijos poveikį, sakoma Pasaulio banko pranešime.

„Ši ekonominė pagalba kritiškai svarbi palaikant Ukrainos žmones, ginančius savo demokratiją nuo neišprovokuoto Rusijos agresyvaus karo“, – sakoma JAV iždo sekretorės Janet Yellen pranešime.

Vėliausia pagalbos išmoka, kurios didžioji dalis bus pervesta šį mėnesį, yra dalis 8,5 mlrd. dolerių (8,35 mlrd. eurų) JAV paramos paketo, „padedančio Ukrainos vyriausybei išlaikyti ligonines, mokyklas ir kitas kritiškai svarbias valstybės paslaugas Ukrainos žmonėms“.

Pasaulio bankas nurodė, kad lėšos pervedamos projektui „Viešosios išlaidos administracinių pajėgumų tvarumui Ukrainoje“ (Public Expenditures for Administrative Capacity Endurance in Ukraine, PEACE).

„Ukrainai reikia valstybinių paslaugų, įskaitant sveikatos apsaugą, švietimą ir socialinę apsaugą, kad būtų išvengta tolesnio gyvenimo sąlygų blogėjimo ir skurdo“, – sakė Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas.

Ukrainos biudžeto deficitas šiuo metu per mėnesį padidėja apie 5 mlrd. dolerių, Kyjivui neturint daug galimybių surinkti lėšų arba prieiti prie išorinių rinkų.

Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į kaimyninę šalį, Kyjivo sąjungininkės skubiai ėmė teikti pagalbą. Didysis septynetas ir Europos Sąjunga taip pat paskelbė skirsiantys Ukrainai dar 29,6 mlrd. dolerių (29,1 mlrd. eurų).

Maskvos teismas pirmadienį nurodė žurnalistei Marinai Ovsianikovai, pasmerkusiai Rusijos invaziją į Ukrainą, sumokėti naują baudą už rusų „kariuomenės diskreditavimą“.

Kovą M.Ovsianikova išgarsėjo dėl valstybinės televizijos tiesioginiame eteryje surengtos protesto akcijos prieš karą. Pirmadienį žurnalistės advokatas neatmetė galimybės, kad ateityje jai gali būti iškelta baudžiamoji byla.

Praėjusią savaitę kitas teismas nurodė 44 metų M.Ovsianikovai sumokėti 50 tūkst. rublių (apie 800 eurų) baudą už Rusijos kariuomenės diskreditavimą.

Pirmadienį ši buvusi valstybinio kanalo „Pervyj kanal“ redaktorė pranešė, kad Maskvos Čeriomuškų rajono teismas liepė jai sumokėti 40 tūkst. rublių (apie 600 eurų).

M.Ovsianikovos advokatas Dmitrijus Zachvatovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad jo klientė buvo nubausta už „Facebook“ įrašą. Rusijoje už du nuteisimus per pusmetį gali būti iškelta baudžiamoji byla.

Teisme M.Ovsianikova teigė traukusi per dantį teisėją, bet šis, panašu, jos ironiškų pastabų nesuprato.

„Amerika ir Europa kaltos dėl to, kad Rusijoje nebėra žodžio laisvės, teisingų teismų ir sąžiningų rinkimų. Žmonės sodinami į kalėjimą už raginimus siekti taikos“, – teisme sakė žurnalistė, remiantis jos pareiškimu platformoje „Telegram“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Marina Ovsianikova

Dviejų vaikų motina M.Ovsianikova buvo trumpam sulaikyta liepą. Kelios dienos prieš tai ji viena demonstravo prie Kremliaus politiką – laikė plakatą, kuriuo kritikavo karinę intervenciją Ukrainoje ir prezidentą Vladimirą Putiną.

Pasiuntusi karius į Ukrainą, Maskva priėmė įstatymus, numatančius iki 15 metų nelaisvės už informacijos apie kariuomenę, kurią valdžia laiko melaginga, skleidimą.

Rusijos teisėsauga nepaskelbė apie jokios bylos iškėlimą M.Ovsianikovos atžvilgiu.

Po kovą surengto protesto buvusi televizijos redaktorė tris mėnesius praleido užsienyje ir dar tris mėnesius dirbo Vokietijos laikraščiui „Die Welt“.

Liepos pradžioje ji paskelbė grįžtanti į Rusiją, kad išspręstų ginčą dėl dviejų savo vaikų globos.

Žurnalistė, valstybinėje televizijoje dirbusi 19 metų, neseniai duodama interviu AFP sakė, jog turėjo parduoti savo automobilį, kad gautų papildomų pinigų. Nuolatinio darbo šiuo metu neturinti M.Ovsianikova dirba laisvai samdoma reportere užsienio žiniasklaidai.

Baltieji rūmai pirmadienį paragino Rusiją nutraukti visas karines operacijas aplink Ukrainos branduolinius objektus.

„Kautynės netoli atominės jėgainės yra pavojingos“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė Karine Jean-Pierre. Ji kalbėjo JAV prezidento Joe Bideno lėktuve, valstybės vadovui skrendant į Kentukį aplankyti potvynių nuniokotų teritorijų.

„Toliau raginame Rusiją nutraukti visas karines operacijas Ukrainos branduoliniuose objektuose ir aplink juos bei visiškai sugrąžinti kontrolę Ukrainai“, – pridūrė K.Jean-Pierre.

Zaporižios elektrinę – didžiausią Europoje atominę jėgainę – Rusija užėmė vasario pabaigoje pradėtos invazijos pirmosiomis savaitėmis.

Pastarosiomis dienomis komplekso teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti.

K.Jean-Pierre sakė, kad Jungtinės Valstijos toliau „atidžiai stebi“ padėtį jėgainėje, bet radiacijos matuokliai, „laimei“, neparodė neįprasto spinduliuotės padidėjimo.

„Mums taip pat žinoma apie netinkamą elgesį su [elektrinės] darbuotojais, ir giriame Ukrainos tarnybas bei operatorius už jų įsipareigojimą branduolinei saugai ir saugumui šiomis sunkiomis aplinkybėmis“, – kalbėjo Baltųjų rūmų atstovė.

Pasak jos, Jungtinės Valstijos remia Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pastangas padėti Ukrainai spręsti branduolinės saugos ir saugumo klausimus.

Kyjivas pirmadienį paragino nustatyti demilitarizuotą zoną aplink Zaporižios elektrinę Ukrainos pietryčiuose.

„Scanpix“/AP nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

„Būtina išvesti okupacines pajėgas iš elektrinės ir jėgainės teritorijoje sukurti demilitarizuotą zoną“, – paragino Ukrainos branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ prezidentas Petro Kotinas.

Dėl pastarojo meto kovų prie elektrinės Jungtinėms Tautoms pavaldi TATENA įspėjo apie „labai realų branduolinės katastrofos pavojų“.

Kremlius savo ruožtu pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius Zaporižios atominę elektrinę ir įspėjo apie galimas „katastrofiškas pasekmes“ Europai.

Ukraina anksčiau teigė, kad Rusijos kariai smogė objektui raketomis. Be to, Kyjivas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Maskvos pajėgos jėgainės teritorijoje sandėliuoja sunkiąją ginkluotę.

Rusija pirmadienį pranešė perspėjusi Vašingtoną, kad įšaldo branduolinių objektų inspektavimą pagal strateginės ginkluotės mažinimo sutartį su Jungtinėmis Valstijomis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad šalies objektai, kurie turėtų būti tikrinami pagal naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį, bus „laikinai“ neprieinami tokioms inspekcijoms.

Maskvos remiama Ukrainos pietrytinės Zaporižios srities valdžia pirmadienį pareiškė, kad pradeda rengtis referendumui dėl prisijungimo prie Rusijos.

„Pasirašiau įsakymą pradėti dirbti prie pasirengimo referendumui dėl Zaporižios srities susijungimo su Rusijos Federacija“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Maskvos neteisėtai primestos administracijos okupuotoje Zaporižios srities dalyje vadovas Jevhenas Balyckis.

J.Balyckis anksčiau leido suprasti, kad toks balsavimas galėtų būti surengtas rudenį.

Nuo pirmųjų Maskvos karinės kampanijos savaičių Ukrainos pietiniai Chersono ir Zaporižios regionai daugiausia kontroliuojami Kremliaus.

Dabar abi sritys prievarta integruojamos į Rusijos ekonomiką.

2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto referendumo.

Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultato nepripažino.