Kaip pažymi „Sky News“, Vakarų šalys iš karto griežtai pasmerkė neteisėtą Rusijos invaziją į Ukrainą. Nepaisant to, kad Ukraina nėra NATO narė, jai buvo suteikta precedento neturinti karinė parama kovai su Rusijos agresija.
„Nepaisant politinės retorikos, dauguma valstybių vadovaujasi siaurais interesais. Visame pasaulyje vyksta karai, tačiau tarptautinė bendruomenė retai įsikiša. Tad kodėl reikia remti NATO nepriklausančią šalį tarptautinės pandemijos akivaizdoje ir per vidaus pragyvenimo išlaidų krizę?“ – rašo leidinys.
Rusija jau seniai laikoma potencialia grėsme Vakarų interesams, todėl gynybos biudžetai buvo atitinkamai orientuoti. Po žeminančio Sovietų Sąjungos žlugimo diktatorius Vladimiras Putinas siekė vėl paversti Rusiją supervalstybe ir pasipriešinti NATO plėtrai.
Didelės Rusijos gamtinių dujų ir naftos atsargos suteikė ekonominę galią, o didėjanti Vakarų priklausomybė nuo Rusijos energijos įkvėpė V.Putiną.
„Tačiau niekas nesitikėjo Rusijos invazijos. Nepaisant Rusijos pranašumo, Ukrainos pasipriešinimas buvo ryžtingas, drąsus ir veiksmingas. Ukraina nebuvo NATO narė, o Vakarai nenorėjo tiesioginio konflikto su Rusija. Tačiau Maskvos agresija kėlė tiesioginę grėsmę Europai, o jei Ukraina žlugs, kas toliau? Vakarai negalėjo leisti Rusijai laimėti; sveikas tikslo jausmas skatino tarptautines pastangas suteikti karinę paramą Kyjivui“, – rašoma medžiagoje.
Tikslai skirtingi, bet dėl jų sutarta
Tikslas buvo užtikrinti, kad Rusija nekeltų grėsmės Europai. Tačiau Ukrainos tikslas buvo išlaisvinti savo teritoriją.
„Sky News“ pažymi, kad „tikslai skirtingi, bet dėl jų susitarta pakankamai, kad būtų sukurtas vieningas frontas prieš Rusijos puolimą“.
Karui įsibėgėjant Rusijos kariuomenė patyrė didelių nuostolių, išryškėjo jos silpnosios vietos. Vakarų sankcijos sužlugdė Rusijos ekonomiką, Rusija tapo pasaulio paribiu, o Tarptautinis baudžiamasis teismas pateikė kaltinimus V.Putinui.
Diktatorius, siekdamas išlaikyti savo karo pastangas, buvo priverstas sudaryti nešvarius komercinius sandorius su Iranu ir Šiaurės Korėja, o NATO išsiplėtė tiesiogiai dėl V.Putino agresijos.
Be to, Rusijos diktatorius susidūrė su didžiausia tiesiogine grėsme savo režimui, kurią sukėlė „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino sukilimas.
„Rusija nebekelia realios grėsmės Europai. Vakarų tikslas šiame konflikte buvo pasiektas. Tačiau Ukraina vis dar įsitraukusi į žiaurią kovą dėl Rusijos karių išstūmimo iš okupuotų teritorijų. Pasiekusios strateginį tikslą, Vakarų demokratinės vyriausybės taip pat turi išspręsti vidaus ekonomines krizes, prioritetus ir atkurti nacionalinių ginklų atsargas“, – pažymima leidinyje.
Neseniai CNN atlikta apklausa parodė, kad dauguma amerikiečių nepritaria tam, kad Kongresas leistų skirti papildomą finansavimą Ukrainai paremti jos kare su Rusija. Neabejojama, kad viešai Vakarų politiniai lyderiai nori remti Ukrainą, „kad ir kas tai būtų“, tačiau „žiauri tikrovė tokia, kad Ukrainos tikslai nebesutampa su jos partnerių tikslais“.
Ką tai reiškia V.Zelenskiui ir Ukrainai?
Vakarai pažadėjo paremti Ukrainos kontrpuolimą, tačiau didėja skepticizmas dėl to, ar V.Zelenskio galutiniai tikslai gali būti pasiekti.
Partneriams reikia užtikrinti Europos saugumą, todėl tikslai sutampa dėl pokarinio Ukrainos suvereniteto užtikrinimo. Be to, Ukraina gali pasinaudoti Vakarų parama ir ištekliais savo infrastruktūrai atkurti.
Prezidentas V.Zelenskis įrodė, kad yra puikus karo lyderis, sutelkęs tarptautinę bendruomenę, kad užtikrintų Ukrainos kaip nepriklausomos valstybės išlikimą. Tačiau dabar reikia didesnio valstybingumo, kad būtų sukurti klestinčios, laisvos ir saugios Ukrainos pagrindai.
„Daugelis ukrainiečių yra pasiryžę išvyti visus rusus iš savo teritorijos. Tai Ukrainos teisė, jos kova, jos ateitis ir auka. Tolesnės aukos, griovimas ir kančios paliks siaubingą palikimą, bet kokia taikos kaina?“ – rašoma leidinyje.
V.Zelenskio taikos planas
Ukrainos prezidento V.Zelenskio 10 punktų taikos plane numatyta atkurti savo teritorijos kontrolę, grąžinti karo belaisvius ir patraukti juos atsakomybėn už karo nusikaltimus. Jis taip pat siūlo spręsti branduolinio saugumo problemą, kuriai pavojų kelia Rusijos įvykdyta Zaporižios atominės elektrinės okupacija, ir maisto saugumo problemą, apsaugant grūdų eksportą.
2023 m. vasario pabaigoje Kinija pristatė savo „taikos planą“ Ukrainai, siūlydama nutraukti karo veiksmus ir atsisakyti vienašališkų sankcijų.
Tačiau per kelis mėnesius Afrikos šalys taip pat nusprendė parodyti savo idėjas, kaip įtvirtinti taiką Ukrainoje . Be to, Brazilija bandė „sutaikyti“ Kijevą ir Maskvą, o Pietų Afrikos Respublika taip pat prisijungė.
