Norvegai pavargo nuo išsamių žiniasklaidos ataskaitų apie A.B.Breiviko išpuolius, bet jie vis dar ieško atsakymų į tai, kas įvyko tragedijos dieną. Aukų šeimos nori žinoti, kodėl policijos pareigūnams prireikė tiek daug laiko sustabdyti vieno žudiko siautėjimą.
Po pasipylusios kritikos lavinos dėl neprofesionalios reakcijos į teroristinius išpuolius, šalies teisingumo ministras Knutas Storbergetas ir Norvegijos vidaus saugumo agentūros (PST) vadovė Janne Kristiansen buvo priversti atsistatydinti. Kritikai netylant, šių metų kovą policijos, PST atstovai ir premjeras Jensas Stoltenbergas galiausiai oficialiai atsiprašė už tai, kad nesutrukdė A.B.Breivikui žudyti.
Speciali teismo salė
Balandžio 16-ąją prasidėsiančiam A.B.Breiviko teismui Oslo apygardos teismas pastatė naują, pagal užsakymą įrengtą teismo salę. Taip pat atnaujino du teismo aukštus, kuriuose galės įsikurti žiniasklaidos atstovai ir daugybė nukentėjusiųjų, dalyvausiančių teismo posėdžiuose. Teismo prezidentas Geiras Engebretsenas skaičiuoja, kad šalį ir pasaulį sukrėtusio teroristo teismas kainuos apie 12,1 mln. eurų (41,8 mln. litų).
Ar A.B.Breivikas yra pakaltinamas, ar nepakaltinamas, bus svarbiausias klausimas, į kurį turės atsakyti teismas.
Manoma, kad tomis dienomis, kai vyks A.B.Breiviko bylos svarstymas, į teismo pastatą suplūs apie 1–1,4 tūkst. žmonių. Pačioje teismo salėje įrengta 190 vietų, rezervuotų tragedijos aukoms ir žiniasklaidos atstovams.
Maždaug 2,5 tūkst. žmonių 18-oje teismų visoje šalyje galės tiesiogiai sekti teismo posėdžius internetu.
Norvegijos policijos pareigūnai, atsakingi už teismo pastato saugumą, žada, kad visi jame jausis saugūs. Pats A.B.Breivikas teisme bus saugomas už neperšaunamos uždangos. Būdamas kalėjime teroristas gavo mažiausiai du patvirtintus grasinimus mirtimi.
Kas vyks per teismą
Bylą nagrinės penkių teisėjų kolegija, o ne prisiekusieji: du profesionalūs teisėjai ir trys tarėjai – eiliniai visuomenės nariai. Tikimasi, kad bylos nagrinėjimas baigsis birželio 22 d. Teismo nuosprendis, kuris turėtų būti paskelbtas praėjus kelioms savaitėms po bylos nagrinėjimo pabaigos, galės būti apskųstas.
Teismo procesas balandžio 16-ąją prasidės kaltinimų A.B.Breivikui perskaitymu – tai padarys prokurorai. A.B.Breivikas prieš teismą turėtų stoti balandžio 17-ąją. Parodymų davimui jam bus suteiktos kelios dienos.
Ieškinį pareiškusioji pusė ketina iškviesti daugiau nei 90 liudininkų. A.B.Breiviko advokatai iškvies iki 40-ies liudininkų. Daugybės žmonių nužudymu kaltinamo vyro advokatai pranešė teismui ketinantys išsikviesti keletą kraštutinių dešiniųjų ekstremistų, tarp kurių – Norvegijos tinklaraštininkas, žinomas Fjordmano vardu, kurį A.B.Breivikas aktyviai cituoja savo manifeste.
Jie taip pat ketina iškviesti liudyti Darbo partijos ir Progreso partijos narius, rašytojus ir terorizmo bei psichiatrijos ekspertus. Keli vieši asmenys pranešė ketinantys atsisakyti duoti parodymus teisme.
A.B.Breiviko atstovas Geiras Lippestadas žengė neįprastą žingsnį, įspėdamas tautą, kad tai, ką jo klientas greičiausiai pasakys teisme, bus įžeidžiama ir šokiruos. A.B.Breivikas didžiuojasi tuo, ką padarė, ir liepė savo advokatui perduoti žiniasklaidai šią žinutę: „Aš nesigailiu ir viską pakartočiau iš naujo.“
Aukų viltys
Daugelis A.B.Breiviko aukų tikisi, kad per šį ilgą teisminį procesą visi Norvegijos juodžiausio penktadienio aspektai bus atskleisti ir jie gaus atsakymus, kurių jiems reikia.
20-metis Bjoernas Ihleris, išgyvenęs žudynes Utojos saloje ir per sunkų išbandymą pasirūpinęs dviem aštuonerių ir devynerių metų vaikais, buvo pakviestas į teismą liudyti. Vaikinas BBC sakė esąs pasiruošęs stoti akistaton su A.B.Breiviku. Jis taip pat pridūrė susitaikęs su tuo, kad su šia tragedija teks gyventi visą likusį gyvenimą. „Tačiau nenoriu, kad Norvegija pasikeistų dėl to, ką padarė A.B.Breivikas. Turime sugrįžti ten, kur buvome prieš liepos 22-ąją“, – kalbėjo jaunuolis.
Metter Yvonne Larsen, atstovaujanti nukentėjusiesiems, teigė, kad jos klientams svarbiausi su A.B.Breiviko psichikos būkle susiję klausimai. „Daugelis iš jų netiki, kad jis psichiškai nesveikas – jie ten buvo, jie žvelgė jam į akis, jie stebėjo, kaip jis ramiai vaikščiojo po salą ir žudė“, – kalbėjo M.Y.Larsen.
Dviejų teismo užsakytų A.B.Breiviko psichikos ataskaitų išvados yra kardinaliai priešingos. Pirmojoje, 243 puslapių ataskaitoje, paviešintoje praėjusių metų lapkritį, teigiama, kad A.B.Breivikas serga paranoidine šizofrenija ir kad atlikdamas nusikaltimą jis buvo psichiškai nesveikas. Antrojoje, 319 puslapių ataskaitoje, paviešintoje visai neseniai, daroma išvada, kad A.B.Breivikas buvo sveikas ir nerodė jokių psichozės ženklų.
Svarbiausias klausimas
Ar A.B.Breivikas yra pakaltinamas, ar nepakaltinamas, bus svarbiausias klausimas, į kurį turės atsakyti teismas. Prokurorai teigia, kad jis yra nepakaltinamas. Baudžiamosiose bylose dažniausiai būna atvirkščiai.
A.B.Breivikas žiniasklaidos atstovams nusiuntė 36 puslapių laišką, kuriame kritikavo teismo psichiatrus Synne Soerheim ir Torgeirą Husby, parengusius pirmąją ataskaitą, teigdamas, kad 80 proc. to, ką jie parašė, yra sukurta. Žudikas rašė: „Būti paskelbtam psichiškai nesveiku būtų blogiau nei mirtis“. Vyro advokatai BBC sakė, kad jų klientui svarbiausias teismo tikslas – pripažinimas pakaltinamu.
Pats A.B.Breivikas save vadina politiniu aktyvistu ir kariu, turinčiu misiją išgelbėti Norvegiją ir Europą nuo islamo. Jei būtų paskelbtas nepakaltinamu, jo minčių patikimumas subyrėtų į šipulius. Štai todėl A.B.Breivikas mieliau sėstų į kalėjimą, o ne į psichiatrinę ligoninę.
Tragediją išgyvenusieji ir aukų šeimos nori atsakymų ir tikisi, kad teismo pabaigoje A.B.Breivikas dings iš viešosios erdvės ir leis pradėti žaizdoms gyti.
