Apžvalgininkas rašo, kad protestai įvairiais klausimais skirtinguose Rusijos regionuose nebėra kažkas išskirtinio. Dar ne taip seniai provincijos mieste centrinėje aikštėje protestuojanti grupelė žmonių būtų pritraukusi daug dėmesio, o apie tokį įvykį neabejotinai būtų pranešta nacionalinėse žiniose.
Tačiau demonstracijos ir protestai Rusijoje vyksta vis dažniau. Daugiausia todėl, kad rusams neberūpi, jei pareigūnai nesutiks sankcionuoti jų susirinkimų ar paskelbs, kad dalyvavimas juose – neteisėtas.
A.Percevas rašo, kad protestuotojai radikalizuojasi: jie nesutinka pasiduoti spaudimui ir yra pasirengę išeiti į gatves dėl tokių nepolitinių klausimų kaip aplinkosauga ar katedros statybos.
A.Percevas rašo, kad protestuotojai radikalizuojasi: jie nesutinka pasiduoti spaudimui ir yra pasirengę išeiti į gatves dėl tokių nepolitinių klausimų kaip aplinkosauga ar katedros statybos.
Pareigūnai, negalėdami sutramdyti protestuotojų jėga, dėl tokios nepasitenkinimo išraiškos yra sutrikę: bando prisitaikyti prie protestuotojų, kartais net įgyvendina jų reikalavimus.
Praeitą savaitę kiekvieną naktį keli tūkstančiai Jekaterinburgo gyventojų rinkdavosi parke netoli miesto dramos teatro. Jie protestuodavo prieš vietos dvasininkų, pareigūnų ir didelių verslų remiamo katedros statybų projekto įgyvendinimą.
Pasak apžvalgininko, protestai buvo spontaniški, ir, todėl, nesankcionuoti. Dalį dalyvių sulaikė policijos pareigūnai, kuriuos lydėjo kovos menų akademijos nariai, finansuojami vienos projektą remiančių kompanijų. Šie vyrai saugojo parką juosiančią tvorą ir buvo dislokuoti įvairiose parko vietose: jie nesidrovėjo žodžiu ar fiziškai priešintis protestuotojams.
Protestuotojai rizikavo fiziniais sužeidimais, sulaikymu ir administraciniais bei kriminaliniais kaltinimais. Kai kurie nuėjo dar toliau: nuo policijos fiziškai gelbėjo kitus protestuotojus, jėga išardė tvorą ir panaudojo ašarines dujas prieš kovos menų profesionalus.
A.Percevas rašo, kad tai – precedento neturinti scena.
Protestai regionuose
Analitiko teigimu, prieš mėnesį keli tūkstančiai žmonių žygiavo centrine Archangelsko gatve ir pagrindinėje miesto aikštėje surengė protestą. Nei eisenai, nei protestui vietos pareigūnai nedavė leidimo.
Archangelsko gyventojai protestavo prieš sąvartyno, kuriame turėjo būti apdorojamos iš Maskvos atvežtos atliekos, statybas.
Vasarį vietos pareigūnai davė leidimą dėl sąvartyno rengti protestą miesto pakraštyje – į jį susirinko tūkstančiai žmonių.
Anksčiau šiemet tūkstančiai protestuotojų rinkosi Ingušijos sostinėje Magase: čia jie pasisakė prieš planus perbraižyti respublikos sienas su Čečėnija. Protestuotojai nesibaimino pasipriešinti saugumo tarnyboms.
TAIP PAT SKAITYKITE: Čečėnijos ir Ingušijos barnis: Šiaurės Kaukaze bręsta V.Putinui nenaudinga krizė?
Pasak A.Percevo, šie įvykiai rodo naują pasiryžimą dalyvauti nesankcionuotuose protestuose. Taip pat ir naują bebaimystę, kuri ligi šiol buvo būdinga tik saujelei aktyvistų.
Apžvalgininko teigimu, dalyvavimas mažuose miestuose rengiamuose protestuose yra itin rizikingas, nes sulaikymo pavojų lydi grėsmė prarasti darbą ar būti išmestam iš mokyklos arba universiteto. Tai – anokia paslaptis mažuose Rusijos miestuose, tačiau protestuotojams tai neberūpi.
Kadaise potencialių dalyvavimo protestuose pasekmių baimė nugalėdavo įsiūtį dėl pareigūnų veiksmų. Tačiau, rašo A.Percevas, poreikis pademonstruoti nepasitenkinimą, panašu, išliks. Jis bus reiškiamas nauja, radikalia forma.
Kadaise potencialių dalyvavimo protestuose pasekmių baimė nugalėdavo įsiūtį dėl pareigūnų veiksmų. Tačiau, rašo A.Percevas, poreikis pademonstruoti nepasitenkinimą, panašu, išliks. Jis bus reiškiamas nauja, radikalia forma.
Priežastis protestuoti
Jau minėtą sąvartyną planuota statyti kelių šimtų kilometrų atstumu nuo Archangelsko. Šis atstumas kur kas didesnis nei tarp Maskvos priemiesčio Jadrovo ir netoliese esančio sąvartyno, dėl kurio gyventojai negali normaliai kvėpuoti.
Nors nuodingos atliekos, kurios būtų laikomos sąvartyne prie Archangelsko, galėtų įsisunkti į dirvą ir patekti į upę, galimos pasekmės nėra pakankamai apibrėžta priežastis, kodėl tūkstančiai žmonių turėtų rinktis į protestus.
Pasak apžvalgininko, ne taip seniai žmonės nuspręsdavo neiti į gatves kur kas kritiškesnėse situacijose. Pavyzdžiui, kai iš Maskvos priemiesčio Balašichos sąvartyno ėmė sklisti siaubinga smarvė, gyventojai liko namuose. Tačiau Archangelsko gyventojai reguliariai protestuoja prieš dar nepastatytą sąvartyną, kuris turėtų iškilti už kelių šimtų kilometrų.
A.Percevas rašo, kad situacija Jekaterinburge yra panaši. Taip, mieste nėra daug parkų, o bažnyčių netrūksta. Tačiau negalima nesutikti su katedros projekto rėmėjais, teigiančiais, kad parkas yra apleistas. Vis dėlto, gyventojai yra pasiryžę ginti šį žalumos lopinėlį, net jei jiems grasinama smurtu.
Apžvalgininko manymu, protestuotojus išprovokavo simboliai, asocijuojami su pažeminimu. Nors sąvartynas nuo Archangelsko ir jo gyventojų būtų nutolęs šimtus kilometrų, į jį planuojama vežti atliekas iš Maskvos. Žmonės tai laiko įžeidimu ir nepagarba.
Protestuotojai skundžiasi Maskvos požiūriu į regionus, piktinasi, kad jie negali paveikti federalinės vyriausybės sprendimų. Jie taip pat priešinasi infliacijai ir tokiais kontroversiškais sprendimais kaip pensinio amžiaus didinimas.
Panašiai ir Jekaterinburge. Gyventojai ilgą laiką skundėsi statybomis ir žaliųjų erdvių trūkumu. Sklypo katedros statyboms paieškos truko maždaug dešimtmetį. O paskutinis bandymas pastatyti maldos namus tokiu kontroversišku tapo dėl visuotinio nepasitenkinimo.
Skurdi Ingušija turi dar labiau simbolinę priežastį protestuoti: nors niekas negyvena teritorijose, kurios buvo prijungtos prie Čečėnijos, jos vis tiek laikomos „savomis žemėmis“. Ingušijos protestuotojai taip pat skundėsi nedarbu ir korupcija, reiškė nerimą dėl kylančių kainų ir pensijų reformos.
A.Percevo manymu, įpykę ant vyriausybės, kuri nuvylė praktiškai kiekvieną amžiaus, profesijos ir socialinę grupę šalyje, rusai ieško simbolinių priežasčių, kurios juos suvienytų ir mobilizuotų išeiti į gatves.
Simbolinė priežastis protestuoti yra paskutinis lašas visuomenės nepasitenkinimo taurėje. Jei Maskvos meras nebūtų nusprendęs netoli Archangelsko įrengti sąvartyno, protestus būtų įžiebęs koks nors kitas incidentas. Jekaterinburgo pareigūnai taip pat nebūtų išvengę neramumų, net jei nebūtų parko apjuosę tvoromis.
Protestuotojai Rusijoje pripažįsta, kad visuotinis nepasitenkinimas augo jau kurį laiką, tačiau jie nėjo į gatves.
Protestai politizuosis?
Analitikas rašo, kad kol kas protestuojama dėl nepolitinių klausimų – baiminamasi kelti pernelyg politiškus reikalavimus.
Demonstracijų Archangelske organizatoriai pabrėžia, kad jos – nepolitinės, tačiau protestų metu galima girdėti labai politiškus šūkius: pavyzdžiui, raginančius atsistatydinti prezidentą Vladimirą Putiną ir premjerą Dmitrijų Medvedevą.
Prieš V.Putiną nukreipti šūkiai girdimi ir Jekaterinburge. Pasak A.Percevo, protestuotojai visoje šalyje federalinei vyriausybei siunčia tą pačią žinutę: „Jūs mūsų neatsiklausėte.“
Jekaterinbuge, Archangelske ir Magase protestuotojai reikalavo regioninių vyriausybių atsistatydinimo. Žmonės regionų gubernatorius laiko centrinės valdžios pasiuntiniais ir kaltina juos, kad šie padeda Maskvai ar Stačiatikių bažnyčiai kenkdami tiems, kuriems iš tiesų turėtų atstovauti.
A.Percevas rašo, kad federalinė valdžia yra akivaizdžiai sunerimusi. Sąvartyno netoli Archangelsko statybos po susitikimo Kremliuje buvo sustabdytos, V.Putinas kritikavo Archangelsko miesto ir regiono pareigūnų veiksmus.
Jekaterinburgo atveju prezidentas pasiūlė, kad gyventojai būtų apklausti dėl katedros statybų vietos. Miesto ir regiono valdžia sutiko tai padaryti: gegužės viduryje vykdytos apklausos metu paaiškėjo, kad trys ketvirtadaliai apklaustųjų priešinasi katedros statyboms parke. Sverdlovsko regiono gubernatorius paskelbė, kad projektas nebus įgyvendinamas.
Pasak analitiko, federalinė vyriausybė supainiojo simbolines protestų priežastis su tikromis pasipriešinimo varomosiomis jėgomis. Valdininkai daugiausia energijos skyrė simbolinių priežasčių pažabojimui: demonstravo ryžtą kalbėtis, nesvarbu, dėl katedrų ar sąvartynų.
Tačiau visuotinis rusų nepasitenkinimas lieka nepripažintas: Maskvai kur kas patogiau tikėti, kas jos daromos nuolaidos nuslopins protestus. A.Percevas mano, kad tai – tik laikinas palengvėjimas, o rusai darysis vis drąsesni.
