Dauguma analitikų mano, kad Baltarusija ir toliau liks artima Rusijos sąjungininkė, tačiau kai kurie neatmeta, kad Minskas gali bandyti švelninti santykius su Vakarais.
Oficialiais duomenimis, A.Lukašenka sekmadienio rinkimuose laimėjo 83,49 proc. balsų, aktyvumas viršijo 86 proc., o daugiau nei trečdalis rinkėjų balsavo iš anksto.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį sakė, kad rinkimų rezultatai buvo nuspėjami, o tolesni Europos Sąjungos (ES) santykiai su Baltarusija priklausys nuo to, kaip rinkimus įvertins tarptautiniai stebėtojai.
„Dėl ilgalaikių santykių su Baltarusija spręs visa ES ir Lietuva taip pat po to, kai matysime galutinius rezultatus ir rinkimų vertinimą iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos“, – sakė D.Grybauskaitė.
„Reikia truputį palaukti ir bus matyti, ar sankcijos išliks tokios pačios, ar jos bus kitokios“, – pridūrė šalies vadovė.
Diplomatų teigimu, ES yra linkusi panaikinti sankcijas – draudimą atvykti ir turto įšaldymą – A.Lukašenkai ir dar daugiau kaip šimtui režimo pareigūnų. Tokį žingsnį ketinama žengti reaguojant į politinių kalinių paleidimą rinkimų išvakarėse.
BNS kalbinti Seimo nariai sutiko, kad sekmadienio balsavimas nebuvo sąžiningi rinkimai, tačiau jų nuomonės dėl tolesnės A.Lukašenkos politikos išsiskyrė.
Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius atkreipė dėmesį, jog iš pradžių demonstravęs posūkį į Vakarus penktajai kadencijai perrinktas A.Lukašenka vėl pareiškė „koja kojon“ eisiantis su Rusija, tad procesus Baltarusijoje reikia įdėmiai stebėti.
„Rezultatai nėra kažkuo netikėti, jei tai galima vadinti rinkimų rezultatais, nes rinkimai Baltarusijoje vis tiek nevyksta. Antras dalykas, prieš rinkimus A.Lukašenka demonstravo, kad lyg ir eina link Vakarų, bet rinkimų dienos vakare, kaip žinia, paskelbė, kad seks Rusiją koja kojon. Šioje vietoje mes neturime būti naivūs, turime toliau stebėti Baltarusijos valdžios veiksmus ir pagal tai atitinkamai elgtis. Mums rūpi, kad Baltarusija kada nors pajudėtų link europietiškos valstybės kūrimo, bet kol kas tokie požymiai yra sunkiai įžiūrimi“, – BNS pirmadienį sakė A.Kubilius.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas prognozuoja, jog Baltarusija rinksis geresnius santykius su Europos Sąjunga.
„Rinkimai buvo nuspėjami, jei juos vadintume rinkimais, nes nebuvo ir atitinkamų opozicijos kandidatų, kurie realiai galėtų mesti pirštinę, nebuvo ir realios rinkimų kampanijos. Aš įdėmiai stebiu Baltarusijos televiziją, visos rinkiminės kampanijos metu ekrane buvo tik prezidentas, kiti kandidatai buvo paminėti vos kelis kartus“, – BNS sakė G.Kirkilas.
„Šiuo metu Baltarusijai labai reikalinga Tarptautinio valiutos fondo parama ir kreditai, panašu į tai, kad bus šiek tiek bandoma liberalizuoti režimo įvaizdį ir ieškoti santykių su Vakarais. Pasibaigus rinkimams A.Lukašenka ir vėl pasakė, kad eis koja kojon su Rusija. Reikia, aišku, įdėmiai stebėti jų žingsnius, bet faktas tai, kad šiuo metu žingsniai padaryti šiek tiek suartėjant su Europa“, – kalbėjo jis.
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys liberalas Arminas Lydeka sako, jog Baltarusija bandys laviruoti tarp Vakarų ir Rusijos.
„Jokių pasikeitimų nebuvo. Tai buvo eilinis sekmadienis, niekuo neišsiskiriantis iš kitų sekmadienių. A.Lukašenkos politika ir toliau laviruos tarp Rusijos, nuo kurios didžiąja dalimi yra priklausoma Baltarusija ir ekonomikos srityje, ir karinėje plotmėje, bandydama paflirtuoti su ES, kitomis Vakarų civilizacijos valstybėmis. Lengvo balanso ieškojimo politika ir toliau išliks, toliau nebus demokratijos toje šalyje ir opozicija negalės laisvai veikti. Nieko neįvyko...“, – BNS sakė A.Lydeka.
Politologas Vytis Jurkonis teigia, kad šiuose rinkimuose „opozicija buvo iš anksto pasidavusi“, o rinkimai buvo „vienas didelis farsas“. Jis klaida pavadino ketinimus atšaukti sankcijas režimui, atkreipdamas dėmesį, kad Minskas neįvykdė ES reikalavimo reabilituoti politinius kalinius.
„Baltarusija buvo Kremliaus sąjungininkė ir partnerė, tokia ir išlieka. Jokio žingsnio link vakarietiškų standartų ir vertybių nėra. Iliuzijų burbulas jau seniai subliuškęs“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
Europos Sąjunga žada santykių atšilimą
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka tikisi, kad Europos Sąjunga sušvelnins sankcijas Minsko režimui po jo triuškinamos pergalės sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose, kurių nelydėjo jokie didesni opozicijos protestai.
61 metų A.Lukašenka, perrinktas jau penktai kadencijai iš eilės, perspėjo opoziciją nerengti protestų, kurie galėtų sužlugdyti pastangas atsikratyti ES sankcijų, paskelbtų dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje.
Prieš balsavimą ES diplomatai sakė, kad Briuselis pasiruošęs iš naujo nagrinėti sankcijas A.Lukašenkos režimui, jeigu rinkimai praeis be didelių protestų ir „priimtinoje atmosferoje“.
Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai svarstys, ar reikia atšaukti sankcijas Baltarusijai. Sprendimas turėtų būti priimtas iki spalio 31 dienos, kai baigsis šios priemonės galiojimo terminas – tada ji turės būti pratęsta arba panaikinta, šaltiniai sakė naujienų agentūrai AFP.
„Norime iš naujo angažuotis su Baltarusija“, – vienas Europos šaltinis sakė prieš rinkimus.
Apsukriai veikiantis A.Lukašenka, kurį Vašingtonas praminė „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“, pastaruoju metu pagerino savo įvaizdį ES akyse, stengdamasis atsiriboti nuo Rusijos politikos.
Aiškiai mėgindamas sušvelninti Vakarų šalių kritiką, jis taip pat paleido iš kalėjimo šešis opozicijos lyderius ir pelnė santūrių pagyrimų dėl Minske surengtų keturšalių taikos derybų, mėginant išspręsti konfliktą Ukrainoje.
„Lukašenka laimėjo, bet masinių opozicijos protestų ir areštų šįkart nebuvo“, – AFP sakė idėjų kalvės „Belapan“ analitikas Aleksandras Klaskovskis.
„To pakaktų patvirtinti minimaliai pažangai šiomis sąlygomis, kad būtų toliau normalizuojami ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis ir ES“, – pridūrė jis.
Rusija, kuri finansiškai remia A.Lukašenkos režimą, atsargia stebi Minsko oportunistinio lyderio pastangas vėl susitaikyti su Vakarais.
Po to, kai įtampa ryšiuose tarp Maskvos ir Vakarų šalių pasiekė naujas aukštumas dėl Kremliaus pradėtos bombardavimo kampanijos Sirijoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo esantis suinteresuotas įkurti Baltarusijoje oro pajėgų bazę.
