„Laisvoje, suverenioje ir nepriklausomoje Lenkijoje nėra vietos jokiai išankstinio nusistatymo formai; nėra vietos rasizmui, ksenofobijai, antisemitizmui“, – sakė jis kalbėdamas priešais 7/9-ąjį namą Plantos gatvėje, kur vyko žudynės.
A.Duda ir kiti valdančiosios dešiniųjų partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderiai gana įvairiai kalba apie išankstinį nusistatymą nuo pat pergalės pernai vykusiose rinkimuose.
Ši partija užėmė griežtą poziciją prieš migrantų priėmimą, o jos lyderis Jaroslawas Kaczynskis per rinkimų kampaniją pernai tvirtino, kad pabėgėliai į Europą atneša „parazitus ir pirmuonis“.
Pats A.Duda prezidento postą laimėjo po debatų, kuriuose jis siekė palaikymo iš antisemitiškai nusiteikusių rinkėjų.
Tačiau pastaruoju metu A.Duda, kurio žmona yra žydiškos kilmės, dažnai labai griežtai smerkia antisemitizmą ir ksenofobiją.
Ir J.Kaczynskis taip pat smerkė antisemitizmą Balstogėje, kur neseniai buvo paminėtas sinagogos sudeginimas per Holokaustą.
1946 metų liepos 4 dieną Kelcuose įsisiautėjo neapykanta – paskleidus gandą, kad viena žydų šeima per naktį rūsyje laikė krikščionių berniuką.
Prieš karą žydai sudarė ketvirtadalį iš 80 tūkst. Kelcų gyventojų ir tik maždaug 500 jų, pasak istorikų, išgyveno Holokaustą.
Tačiau praėjus metams po karo pabaigos, miestelis buvo sukurstytas naujam antisemitiniam siautėjimui, kurį skatino pasakojimai apie žydus, kad jie išgyventų, esą jiems reikia krikščionių vaikų perpilamo kraujo ar kad jie naudoja krikščionių kraują macams (neraugintai žydų duonai).
Komunistų policija, kariai ir darbininkai iš netoliese esančios plieno liejyklos užpuolė Plantos gatvėje 7/9-ąjį namą, kuriame glaudėsi Holokaustą išgyvenę žmonės, kai kurie – liūdnai pagarsėjusioje Aušvico-Birkenau mirties stovykloje.
Per tą didžiausią antisemitinį išpuolį pokario Lenkijoje mažiausiai 42 žydai buvo nužudyti, dar daugiau kaip 40 sužeisti, nurodo Vašingtone įsikūręs Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus.
Šis pogromas yra vienas juodžiausių tūkstantį metų trunkančios Lenkijos žydų istorijos momentų.
Oficialus lenkų tyrimas nustatė, kad žuvo nužudyti 37 žydai ir kad tarp kitų aukų yra trys lenkai ir du per vieną apiplėšimą nužudyti žmonės.
Po šio pogromo dešimtys tūkstančių žydų visam laikui išvyko iš šalies.
Devyni žmonės buvo nuteisti mirti dėl savo vaidmens per tas skerdynes, bet tuometinė komunistų valdžia dėl šio nusikaltimo mėgino kaltinti režimo oponentus.
