Lenkijos valdančioji dešiniųjų partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) premjerę Beatą Szydlo keičia finansų ministru Mateuszu Morawieckiu – buvusiu bankininku. Ką tai reiškia?
Kodėl tikrajam Lenkijos lyderiui, Seime dirbančiam PiS vadovui Jaroslawui Kaczynskiui prireikė permainų ir kodėl pasirenkamas būtent M.Morawieckis?
Juk PiS reitingai aukšti kaip niekada ir siekia net 40 proc. Pagrindinės opozicijos partijos „Piliečių platforma“ populiarumas – vos apie 22 proc.
A.Pukšto 15min priminė, kad pokyčių kaimyninės šalies ministrų kabinete laukta jau nuo ankstyvo rudens, ir teigė manantis, jog permainos yra „visai logiškos“.
Apsikeičia vietomis
„Tiesa, tada dar buvo spėliojama, kad premjeravimo imsis pats Kaczynskis. Bet šiaip Morawieckis visada buvo vienas ryškiausių ministrų, nors jo kaip galimo B.Szydlo įpėdinio pavardę pradėta minėti tik prieš savaitę“, – tvirtino politologas.
A.Pukšto: „Tai, kad PiS pavyko privilioti Morawieckį į vyriausybę, reikia laikyti konservatorių pasiekimu, nes jis šiaip nėra labai ilgai siejamas su dešiniaisiais.“
Jo teigimu, 49 metų M.Morawieckis ypač pasižymėjo kompetencija sprendžiant ekonominius ir finansinius klausimus.
„Ko gero, tai, kad jiems pavyko privilioti jį į vyriausybę, reikia laikyti konservatorių pasiekimu, nes jis šiaip nėra labai ilgai siejamas su dešiniaisiais“, – teigė A.Pukšto.
O kodėl prireikė permainų? A.Pukšto teigimu, PiS vadovybė įžvelgė poreikį „kompetentingesnio žmogaus, jei kalbėtume apie ekonomiką ir finansus“.
„Lenkijos situacija ekonomine prasme nėra bloga, bet visoje Europoje krizės požymių yra. Tad būsimasis premjeras reikalingas rimtesniems uždaviniams.
Antra, Szydlo kaip ir atliko savo misiją. Ji buvo rinkimų kampanijos veidas ir kūrė socialiai jautrios premjerės įvaizdį. Radikalesniam rinkėjui, be abejo, buvo ir yra priimtinesnė Szydlo, tačiau nuosaikiam, mąstančiam ir analizuojančiam rinkėjui, ko gero, labiau tinka Morawieckis“, – kalbėdamas su 15min svarstė A.Pukšto.
Ekspertas priminė, kad B.Szydlo išlieka populiari – jos darbą teigiamai vertina maždaug 46 proc. lenkų. Taip manančiųjų daugiau nei kritikų, kurių yra apie 42 proc.
Negana to, B.Szydlo iš vyriausybės greičiausiai niekur nedings – jai turėtų atitekti vicepremjero postas, kurį anksčiau užėmė būtent M.Morawieckis. Taigi iš esmės apsikeičiama vietomis.
Dėl užsienio politikos – klaustukas
Paklaustas, ar buvęs bankininkas M.Morawieckis, skirtingai nei „liaudies premjerė“ B.Szydlo, Lenkijoje nebus laikomas elito atstovu, A.Pukšto sutiko, kad „toks pavojus visada yra“. Tačiau įžvelgė ir kitą grėsmę.
„Lygiai toks pats pavojus yra prarasti centristinius, nuosaikius rinkėjus. Ši lazda turi du galus. Szydlo iš tiesų yra mažų miestelių ir kaimų gyventojų premjerė, tačiau neapsirikime – dalis PiS rinkėjų yra ankstesniais valdančiaisiais nusivylę liberalūs didžiųjų miestų gyventojai. Taip pat – pasiturintys lenkai, verslininkai.
Tad ketvirtadienio žingsnį galima laikyti noru pritraukti nuosaikesnį rinkėją. PiS per rinkimus didžiuosiuose miestuose juk surinko nemažai balsų.
Viskas atrodo gana logiška. Szydlo laimėjo rinkimus ir tą populiarumo bangą per dvejus metus net pakėlė. Kaip pavyks išlaviruoti Morawieckiui, neaišku, bet manau, kad jis šansų turi“, – 15min tvirtino A.Pukšto.
Politologas apskritai teigė manantis, kad premjero pakeitimas kadencijos viduryje nėra labai neigiamas sprendimas: „Juk žmogus vis tiek pavargsta, o dabar ateina naujas pareigūnas su nauju akumuliatoriumi.“
Ar yra galimybė, kad pagerės Lenkijos santykiai su partneriais Vakarų Europoje ir su Varšuvą kritikuojančiomis ES institucijomis Briuselyje?
„Klausimas sudėtingas visų pirma todėl, kad apie Morawieckio užsienio politiką mes visiškai nieko nežinome.
Klaustukas labai didelis ir riebus. Tam tikru ženklu galėtų tapti Witoldo Waszczykowskio ateitis užsienio reikalų ministro kėdėje.
Bet kol kas nieko nežinome, nes Morawieckis ir pats nieko nesakydavo apie užsienio ar saugumo politiką, apie migrantus. Jam labiau rūpėjo ekonominiai ir finansiniai klausimai“, – mano A.Pukšto.
