„Gerbiami svečiai ir Krymo gyventojai, – rusiškai užgiedojo moteris, kai 2014 metų pabaigoje nusileidau Simferopolio oro uoste. – Turite žinoti, kad Ebolos virusas yra pavojingas gyvybei, 90 procentų užsikrėtusiųjų miršta. Norėdami gauti tikslesnės informacijos apie ligos simptomus, kreipkitės į mūsų atstovus arba bilietų kasas.“
Į Krymo sostinę atskridau tiesioginiu reisu iš Maskvos. Tuo metu pasaulis buvo smarkiai sunerimęs dėl Ebolos viruso protrūkio Vakarų Afrikoje, tačiau išgirsti apie tai vienišame pusiasalyje buvo labai keista.
Keista, nes Simferopolio oro uosto, net ir labai norėdamas, nepalyginsi su triukšmingais Europos ar Azijos keleivių konvejeriais. Juk ši vieta aptarnauja tik „vietinius“ skrydžius iš Rusijos miestų. Krymo vandenyse nebėra didelių kruizinių laivų, o bandymai atvažiuoti į pusiasalį automobiliu yra beviltiški – teks praleisti valandų valandas ar net paras, kad pravažiuotum sukarintą apsaugą prie sienos su Ukraina.
Tikimybė Kryme sutikti ką nors, kas galėtų nešioti Ebolos virusą, atrodė tokia neįtikėtina, kaip ir rasti butelį su žinute iš Vakarų Afrikos.
* * *
Prieš metus pusiasalį aneksavo Vladimiras Putinas, todėl Krymas išgyvena beveik visišką izoliaciją. Šitoje vietoje jautiesi liūdnai ir beviltiškai kaip apleistame pramogų parke.
Prieš metus pusiasalį okupavo Vladimiras Putinas, todėl Krymas išgyvena beveik visišką izoliaciją. Šitoje vietoje jautiesi liūdnai ir beviltiškai kaip apleistame pramogų parke.
Praėjo tos dienos, kai čia šėlo nerūpestingi poilsiautojai ir triukšmingi turistai. Dabar kiekvienas užsienietis čia sulaukia tokio veriančio žvilgsnio lyg būtų sugrįžęs į Sovietų Sąjungą.
Tokios slogios atmosferos nebūtumėte pajutę, jeigu Kryme būtumėte apsilankę 2014 metų kovą, kai visuomenė su džiaugsmu „sugrįžo“ į Rusiją. Daugelis tikėjo, kad gyvenimas taps geresnis, net sotesnis.
Nors vadinamasis „referendumas“ buvo organizuotas paskubomis, o rezultatai kėlė didelių įtarimų, tačiau mažai kas abejoja, kad dauguma gyventojų išties ilgėjosi Kremliaus rankos. Kaip ir dalis Rytų Ukrainos, Krymas kentėjo nuo tų pačių posovietinės erdvės problemų: bedarbystės, korupcijos, mažų atlyginimų ir pensijų, griūvančios infrastruktūros.
Rodydamas tariamus savo ekonomikos raumenis V.Putinas žadėjo daug geresnę alternatyvą Krymo gyventojams. Matyt, dauguma žmonių ir tada suprato, kad „perkelti“ pusiasalį į kitą šalį bus sunku, tačiau tai atrodė labai tolimos bėdos. Taip gali atrodyti, kai stovi prorusiškame karnavale, kuriame minia mojuoja Rusijos vėliavomis ir rėkia rusų nacionalistinius šūkius.
Dabar Krymas yra užgrobtas Rusijos, ir kelias atgal atrodo smarkiai miglotas.
* * *
Nors šventės nurimo, bet euforijos trupiniai vis dar mėtosi aneksuotame Kryme.
Važiuodamas iš Simferopolio oro uosto į miesto centrą mačiau freskas su laimingų vaikų veidais, iš gėlių sudėtas Rusijos vėliavos trispalves, net ant daugiabučio sienos nupurkštą milžinišką V.Putino paveikslą, kuriame jis vaizduojamas it jūrų pėstininkas Kremliaus fone.
Rusijos vėliavos plazda ant kiekvieno administracijos pastato, o Ukrainos simboliai buvo pašalinti iš visur. Suvenyrų kioskuose galima nusipirkti marškinėlių su V.Putino atvaizdu ir su prakeiksmais JAV prezidentui Barackui Obamai. Išskirtinis lojalumo ženklas – „amerikietiška“ kava buvo pervadinta į „rusišką“.
Bet tai – tik išorinė prorusiškos euforijos pusė. Kitą pusę puikiai atskleidžia plakatas, kuriame kažkoks advokatas žaismingai klausia: „Bijai pereinamojo laikotarpio?“ Po plakatu nurodytas telefono numeris. Matyt, jeigu norėtumėte pagalbos dėl dokumentų ir sąlygų tvarkymo, kuris susijęs su „perėjimu“ į kitą šalį.
Krymo žmonių gyvenimai buvo įmesti į biurokratijos viesulą. Staiga žmones užgriuvo nemalonumai dėl nekilnojamojo turto, naujų pastatų statybos, net telefonų numerių išdavimo, nes Ukrainos operatoriai nutraukė ryšius.
Krymo žmonių gyvenimai buvo įmesti į biurokratijos viesulą. Staiga žmones užgriuvo nemalonumai dėl nekilnojamojo turto, naujų pastatų statybos, net telefonų numerių išdavimo, nes Ukrainos operatoriai nutraukė ryšius. Daugelis Krymo gyventojų prarado ryšį su išoriniu pasauliu, net tais žmonėmis, su kuriais bendravo visą gyvenimą.
Tuo pat metu šitas sudėtingas laikotarpis nėra visiškai naujas. Krymo gyventojai laukė geresnio gyvenimo Sovietų Sąjungoje, tačiau jis taip ir neatėjo. Kai 1991 metais sovietinė imperija griuvo, žmonės tikėjosi, kad pagaliau atėjo geresni laikai. Tačiau realybė pasirodė nesanti visiškai tokia, kokios daug kas tikėjosi.
Krymo žmonės tarsi sėdėjo jachtoje, iš kurios nesimatė krantų, buvo pavargę nuo pažadų. V.Putinas jiems atrodė kaip žmogus, kuris gali padaryti neįmanomus dalykus.
„Po Sovietų Sąjungos galo, Ukraina mums nieko nedavė. Nedarė jokių investicijų į infrastruktūrą, niekaip nepagerino mūsų gyvenimo“, – kalba pusamžis Simferopolio taksistas Olegas. Šis vyriškis balsavo už susijungimą su Rusija. Tačiau dabar Olegas pripažįsta, kad nemato jokių pagerėjimo ženklų.
Vyras turėjo smulkų nardymo įrangos nuomos verslą, planavo plėstis. Ypač tuo tikėjo, kai Kremlius ėmė skleisti savo pažadus. Tačiau nutiko priešingai – panašia veikla užsiimančios Rusijos įmonės persikėlė į Krymą ir visiškai okupavo rinką.
Tiesa, Olegas vis dar tiki, kad situacija pasitaisys: „Pereinamasis laikotarpis buvo sunkus, bet manau, kad viskas pamažu susitvarkys.“ Kiek truks tas „susitvarkymas“? Sako, kad gal metus, gal net penkerius. „Juk mes abu suprantame, kad tai yra karas“, – paaiškino taksistas.
Nukentėjo ne tik Olego verslas – skęsta beveik visi smulkūs verslai. Andrejus Proževas yra madingų drabužių ir aksesuarų parduotuvės Simferopolyje savininkas. Jis pasakojo, kad prekybos apimtys krito apie 40 procentų, o logistikos išlaidos padvigubėjo, nes dėl Vakarų sankcijų smarkiai išaugo laivybos išlaidos. Išaugo ir kontrabandos mastai.
„Verslą galima daryti tik tada, kai ekonominė padėtis yra stabili. Kai viskas yra taip, kaip dabar, verslo ateitis yra neaiški“, – kalbėjo Andrejus. Šis vyras tikino, kad balsavo už tai, kad Krymas liktų Ukrainos sudėtyje, tačiau po okupacijos neišsikėlė: „Mes išgyvenome daug pokyčių, daug neramių laikų, spėju, išgyvensime ir šitą.“
Andrejus pasakojo, kad prekybos apimtys krito apie 40 procentų, o logistikos išlaidos padvigubėjo, nes dėl Vakarų sankcijų smarkiai išaugo laivybos išlaidos.
Kovo mėnesį Krymo žmonės tikėjosi, kad situacija greitai stabilizuosis, tačiau jau metus ekonomika patiria didelį nuosmukį, kuris skaudžiai palietė turizmo sektorių ir pramonę.
Krymo kultūra ir istorija anksčiau domino turistus ne tik iš Rusijos ir Ukrainos, bet ir iš viso pasaulio. Viešbučiai ir sanatorijos buvo sausakimši. Beveik kasdien į pusiasalį pabirdavo šimtai užsieniečių, atplaukiusių prabangiais kruiziniais laivais, jie užguldavo parduotuves, restoranus, suvenyrų krautuvėles ir kiekvienas išleisdavo šimtus dolerių.
Tačiau ši vasara buvo kitokia. Į Krymą atvyko kiek mažiau nei 3 milijonai turistų, o tai yra tik pusė ankstesnio srauto. Turtingų užsieniečių nebuvo, tik atvykėliai iš Rusijos.
Nuėjau apžiūrėti Antono Čechovo namą-muziejų. Kai prižiūrėtojas suprato, kad aš esu užsienietis, staiga atgijo ir pradėjo pasakoti, kad anksčiau čia plūsdavo minios vokiečių ir britų. Paskui liūdnai pripažino: šitų užsieniečių labai trūksta.
