Kalbėdama kampanijos Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje metu ji pabrėžė, kad vokiečių baimės dėl pabėgėlių įtakos terorizmo grėsmės augimui nėra pagrįstos.
Tiesa, ji pripažino, kad „Islamo valstybė“ ir kitos grupuotės išties taikosi verbuoti kai kuriuos su milijonu pabėgėlių atvykusius asmenis.
„Bet islamistų terorizmo fenomenas ir ISIS kaip jo dalis neatėjo pas mus su pabėgėliais. Jis čia buvo jau kurį laiką“, – dėstė A.Merkel, turėdama galvoje musulmonų bendruomenių izoliaciją.
„Per skaitmenizaciją, socialinius tinklus, vadinamąjį „tamsųjį tinklą“, kuris atsirado žiniasklaidoje dėl nerimo po Miuncheno įvykių – mes privalome atremti šiuos iššūkius“, – pridūrė Vokietijos lyderė, kurios populiarumui smarkiai pakenkė migracijos politikos sprendimai.
„Islamas, kuris veikia ir gyvuoja Vokietijos konstitucijos dvasioje, priklauso Vokietijos valstybei“, – tvirtino ji.
Politikos nekeis
Liepos mėnesį A.Merkel jau buvo pasisakiusi pabėgėlių tema, patvirtindama, kad tie, kurie buvo persekiojami savo šalyse, turi teisę rasti prieglobstį kitur.
„Teroristai nori, kad mes pamestume iš akių tai, kas svarbu, mūsų vienybę ir bendruomeniškumo jausmą, mūsų kasdienį gyvenimą ir atvirumą, norą priimti tuos, kuriems reikia pagalbos“, – tuomet kalbėjo ji.
2015 metais į Vokietiją pasipylusi pabėgėlių banga ir jos sukeltas chaosas iškėlė kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) į viešąją erdvę ir nusmukdė kanclerės populiarumą. Šiuo metu jos politikai pritaria tik 48 proc. vokiečių.
„Alternatyva Vokietijai“ nariai kaltina Vokietijos valdžią nematant ryšio tarp pabėgėlių ir augančio terorizmo pavojaus. Pietų Vokietiją liepos mėnesį sukrėtė keturios atakos, kurių dvi surengė prieglobsčio šalyje prašę asmenys, vėliau užmezgę ryšius su džihadistais.
17-metis Viurcburge, užpuolęs traukinio keleivius kirviu ir nušautas policijos pareigūnų, savo namuose turėjo „Islamo valstybės“ vėliavą.
A.Merkel žada kautis su terorizmo grėsme didindama pareigūnų skaičių bei suteikdama galimybes jiems laisviau veikti.
