„Europa turi būti solidari, visa kita būtų nesėkmė“, – įspėjo kanclerė ketvirtadienį, likus kelioms valandoms iki ES viršūnių susitikimo Briuselyje, kuriame bus tariamasi, kaip toliau spręsti migrantų krizę.
Angela Merkel taip pat pareiškė, kad jos šalis konstruktyviai dirbs su Didžiąja Britanija dėl Europos Sąjungos reformų, tačiau pabrėžė, jog kai kurie principai, tokie kaip laisvas žmonių judėjimas, yra nediskutuotini.
„Savaime suprantama, konstruktyviai dirbsime su britų vyriausybe“, – sakė A.Merkel, sakydama kalbą Vokietijos parlamento žemuosiuose rūmuose – Bundestage, į kurį kreipėsi prieš vėliau ketvirtadienį Briuselyje įvyksiantį Bendrijos viršūnių susitikimą.
„Tačiau taip pat savaime suprantama, kad esama dalykų, kurie yra nediskutuotini. Tai yra europinės integracijos pasiekimai, dėl kurių negalima derėtis, pavyzdžiui, laisvo judėjimo ir nediskriminavimo principai“, – pabrėžė kanclerė.
„Esu tikra, kad pajėgsime rasti priimtiną kompromisą“, – pridūrė ji.
Pažymi Turkijos vaidmens svarbą
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pabrėžė, kad Europa neturi galimybių suvaldyti didžiausią per kelis pastaruosius dešimtmečius pabėgėlių krizę, jeigu Turkija atsisakys bendradarbiauti, taip pat paragino Ankarą kovoti su žmonių kontrabandininkais, veikiančiais jos pakrantėse.
„Negalime organizuoti arba pažaboti pabėgėlių judėjimų nedirbdami su Turkija“, – Vokietijos lyderė sakė likus kelioms valandoms iki Europos Sąjungos viršūnių susitikimo pradžios.
A.Merkel pripažino, kad Turkija suteikė prieglobstį milijonams sirų pabėgėlių, ir pabrėžė, kad tas pastangas turi palaikyti Ankaros partneriai europiečiai.
Tačiau taip pat „nepriimtina, kad siaurutis jūros ruožas“ tarp Turkijos ir Graikijos, kurios abi yra NATO narės, yra kontroliuojamas žmonių kontrabandininkų, sakė A.Merkel.
Vokietijos lyderė sekmadienį vyks į Ankarą, kur dalyvaus derybose su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Akcentuodama Europą krečiančios migrantų krizės mastą, A.Merkel sakė Vokietijos įstatymų leidėjams, kad „neperdedant galima tai apibūdinti kaip istorinį išbandymą Europai“.
Dėl šios priežasties „Europa turi demonstruoti solidarumą; bet kas kita reikštų nesėkmę“, pridūrė ji.
Atsakydama į kritiką dėl savo atvirų durų politikos bėgantiems nuo karo ir persekiojimų, A.Merkel sakė, kad užtrenkti tas duris „XXI šimtmetyje, interneto amžiuje, būtų iliuzija“.
Vokietija planuoja šiemet priimti 0,8–1 mln. prieglobsčio prašytojų, o nepatenkinti vietos valdžios pareigūnai, neįstengiantys suvaldyti šio staigaus antplūdžio, atvirai kritikavo A.Merkel politiką.
Tačiau kanclerė ne kartą sakė, kad neįmanoma greitai sustabdyti šio srauto, nes kol kas nėra jokių ženklų, kad pavyks nutraukti karą Sirijoje, kuris yra viena iš pagrindinių šios krizės priežasčių.
Mato viltį Ukrainos taikoje
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį užsiminė apie „vilties prošvaistę“, kad Ukraina pagaliau priartės prie politinio sprendinio, turinčio užbaigti separatistinį karą šalies rytuose.
„Nuo rugsėjo didelio masto paliaubos, sunkiosios ir lengvosios ginkluotės atitraukimas ir, kas reikšminga, separatistų rinkimų atšaukimas suteikia vilties prošvaistę, kad Minsko“ taikos sutartis pagaliau yra įgyvendinama, sakė A.Merkel.
„Vis dar kalbu tik apie vilties prošvaistę – ne daugiau ir ne mažiau – bet dabar tai suteikia galimybę pagaliau žengti į priekį keliu, vedančiu į politinį sprendinį“, – pridūrė ji.
Ukrainos konflikto šalys – provakarietiška vyriausybės ir prorusiški separatistai – pasirašė naujausius paliaubų susitarimus rugsėjo 1 dieną.
Tie susitarimai padėjo sustabdyti 18 mėnesių trukusius susirėmimus, per kuriuo žuvo daugiau negu 8 tūkst. žmonių, o Maskvos santykiai su Vakarų šalimis pašlijo labiausiai nuo Šaltojo karo.
