A.Merkel komentarai pasirodė tuo metu, kai santykiai tarp Vokietijos ir Turkijos yra itin įtempti, o šalyje sklando nerimas, kad nesutarimai dėl vidaus politikos Turkijoje gali išsilieti ir Vokietijos gatvėse.
Ankara supyko dėl to, kad Vokietijos parlamentas birželį priėmė rezoliuciją, kuria per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijoje vykusios armėnų žudynės buvo pripažintos genocidu. Be to, Turkija šiurkščiai atsikirto į pastabas dėl griežtų priemonių taikymo prieš perversmo organizatorius ir piktinosi, kad nesulaukė pakankamai paramos iš Vakarų.
Vokietijoje gyvena beveik 3 milijonai iš Turkijos kilusių žmonių.
„Tikimės, kad ilgai Vokietijoje gyvenantys turkų kilmės žmonės bus lojalūs mūsų šaliai“, – A.Merkel citavo dienraštis „Ruhr Nachrichten“.
„Mėginame išklausyti ir suprasti visas jų problemas“, – pridūrė ji ir pažymėjo, kad vyriausybė „palaiko artimą ryšį su imigrantų organizacijomis“.
Liepos 31 dieną Kelne į masinį mitingą susirinko apie 40 tūkst. žmonių, kurie pasmerkė nepavykusį pučą bei išreiškė paramą Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui. Šis pagarbos demonstravimas, nors ir taikus, sukėlė nuogąstavimų kai kuriems Vokietijos piliečiams.
A.Merkel sakė, kad kiekvienas Vokietijos gyventojas turi nuomonės ir demonstracijų laisves, tačiau jie privalo taikiai reaguoti į nuomonių skirtumus.
Nors jos dabartinė koalicija palengvino dvigubos pilietybės gavimo tvarką, A.Merkel teigė nebesiruošianti toliau jos liberalizuoti.
