Atitinkamą pareiškimą ji padarė Berlyne.
Žurnalistams Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) susitikime A.Merkel patvirtino vėl sieksianti kanclerės posto, nes nori „kovoti už mūsų vertybes ir mūsų gyvenimo būdą“. Ji prisipažino laukianti stiprių iššūkių iš viso politinio spektro: ir iš dešinės, ir iš kairės.
„Šie rinkimai bus sunkesni negu bet kurie ankstesni, bent po Vokietijos susivienijimo“ 1990 metais, sakė A.Merkel, nurodydama stiprų „mūsų visuomenės poliarizuotumą“.
Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderiams ji sakė pati ilgai su savimi kovojusi, kol pasiryžusi. Bet galiausiai padarė išvadą, kad Vokietijai reikia stiprios CDU partijos, kuri neturi aiškaus įpėdinio jai pačiai, vadovaujančiai CDU nuo 2000 metų.
„Aš be galo masčiau apie šį sprendimą. Ir esu pasirengusi vėl balotiruotis, – taip pasakė ji ir žurnalistams . – Mano tikslas politikoje – dirbti šalies suvienijimui“.
A.Merkel pridūrė, kad rinkimų kampanija kitais metais „nebus pasivaikščiojimas podiumu“.
Minėdama neapibrėžtumus dėl britų balsavimo trauktis iš Europos Sąjungos ir Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu, ji sakė supratusi, kad pasaulis žiūri į ją kaip stabilumo šaltinį.
„Esu iš tikrųjų pagerbta, bet tuo pačiu matau, kad tai groteskiška, ne absurdiška“, kad kai kurie komentatoriai mano, jog ji galėtų vadovauti laisvam pasauliui, sakė A.Merkel.
„Mano tikslas politikoje – dirbti mūsų šalies sutelkimui“, – nurodė ji, dar pridurdama, kad tikisi, jog per rinkimų kampaniją „bus kovojama tarp demokratų ir demokratų stiliumi“.
Šis sprendimas bus priimtas kaip stabilumo ženklas po šoko, kurį sukėlė britų sprendimas išstoti iš ES bei Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu.
Manoma, kad daugelyje pasaulio sostinių šis sprendimas bus priimtas kaip stabilumo ženklas po šoko, kurį sukėlė britų sprendimas išstoti iš ES bei Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu.
62 metų A. Merkel didžiausiai Europos ekonomikai vadovauja nuo 2005 metų. Šalyje nėra kadencijų apribojimo. Išrinkta dar vienai kanclerės kadencijai, kas, kaip rodo apklausos, yra tikėtina, A. Merkel susilygintų su savo mokytoju Helmutu Kohliu, kuris ėjo federalinio kanclerio pareigas 1989 metais, kai krito Berlyno siena.
Kai nėra aiškaus įpėdinio CDU vadovo poste, A.Merkel sprendimas yra palengvėjimas jos partijai.
A.Merkel atstovauja „stabilumui ir patikimumui audringais laikai, nes ji palaiko visuomenę sutelktą ir stoja prieš populistų per didelį supaprastinimą, – sakė CDY lyderės pavaduotoja Julia Kloeckner. – Ji yra už saikingumą ir centrizmą vietoj pigių antraščių“.
A. Merkel – pastoriaus duktė – užaugo komunistinėje Rytų Vokietijoje ir yra populiari tarp vokiečių, kurie ją laiko atviru žmogumi ir saugiu pasirinkimu šiais nestabiliais laikais. Tačiau jos sprendimas įsileisti į šalį daugiau nei milijoną prieglobsčio prašytojų per praėjusius dvejus metus sumažino jos rėmėjų gretas.
Toks sprendimas taip pat sustiprino populistinės dešiniųjų pažiūrų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), sukėlusias nerimą dėl imigracijos, pozicijas.
Tačiau stebėtojai sako, kad pastaruoju metu pasaulyje įvykę svarbūs politiniai įvykiai tradiciškai rizikos vengiančius vokiečius sugrąžins į A.Merkel glėbį.
„Visuomenės nuspėjamumo ir stabilumo poreikis rinkiminiais 2017 metais gali būti toks didelis, kad net ir susvyravusi parama A. Merkel kanclerystei galiausiai nepakenks jos sėkmei rikimuose“, – mano dienraštis „Die Zeit“.
Sekmadienį laikraštyje „Bild am Sonntag“ paskelbta apklausa rodo, kad daugiau kaip puse elektorato, 55 proc., norėtų, jog A.Merkel liktų kanclerės poste; rugpjūtį tokios nuomonės buvo 42 proc, apklaustųjų.
