Įtampą Vokietijos sukėlė kanclerės ryžtas priimti 1,1 milijoną pabėgėlių (iš kurių 430 000 sirai) per 2015-uosius metus.
Nepasitenkinimą viešojoje erdvėje pakurstė ir Naujų metų nakties incidentas Kelno mieste, kai tūkstančio migrantų iš Šiaurės Afrikos gauja užpuldinėjo ir priekabiavo prie moterų.
Visuomenės spaudimas A.Merkel jau privertė ieškoti galimybių atsisakyti dalies pabėgėlių, kurie neatitiks Vokietijos migracijos politikos reikalavimų. "Norime, kad tie, kurie ketina pasilikti būtų integruoti, bet taip pat turime pabrėžti, kad tie, kurie negalės čia pasilikti, bus išsiųsti", - teigė ji.
A.Merkel spaudimą didina ir koalicijos partneriai Krikščionių socialistų sąjunga, kuri reikalauja didesnės federalinės valdžios paramos. Papildomų lėšų iš šalies biudžeto jau pareikalavo 16 regionų vadovai, o Bavarijos premjeras Horstas Seehoferis netgi parašė grasinantį laišką, kuriame pasiūlė keisti migracijos politiką.
Griežtina politiką
Vokietija ketvirtadienį paskelbė sugriežtinsianti prieglobsčio suteikimo politiką, o Suomija ir Švedija nurodė planuojančios deportuoti dešimtis tūkstančių atvykėlių, mėgindamos suvaldyti migrantų krizę.
Vicekancleris Sigmaras Gabrielis paskelbė, kad Vokietija įtrauks Alžyrą, Maroką ir Tunisą į „saugių kilmės šalių“ sąrašą, todėl tų šalių piliečiams bus labai mažai galimybių gauti prieglobstį.
Kai kuriems migrantams taip pat bus dvejiems metams užkirstas kelias pasikviesti į Vokietiją savo šeimų narius, pridūrė S.Gabrielis.
