„Jeigu žodžiais ir darbais keliamas klausimas dėl įstatymų veiksnumo ir sienų neliečiamumo, tuomet, žinoma, pasitikėjimas yra prarandamas“, – A.Merkel sakė Vokietijos parlamentui.
Šalies kanclerė gana griežtą kalbą Bundestage pasakė prieš pat išvykdama į Varšuvą, kur penktadienį prasideda NATO viršūnių susitikimas.
A.Merkel pridūrė, kad Rusijos elgesys „nepaprastai sukrėtė“ NATO rytinio sparno nares – Lenkiją ir Baltijos valstybes.
„Todėl šioms šalims reikalinga nedviprasmiška Aljanso parama“, – pabrėžė Vokietijos kanclerė, taip parėmusi NATO pajėgumų rytiniame sparne didinimą.
Kanclerė pažymėjo, kad „Rusijos veiksmai sukėlė didelį nerimą mūsų rytinėms sąjungininkėms“, kurioms turi būti aiškiai pasakyta, jog jų saugumas bus užtikrinamas pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos.
A.Merkel teigė, kad Rusijos elgesys „nepaprastai sukrėtė“ NATO rytinio sparno nares – Lenkiją ir Baltijos valstybes.
Vokietijos lyderė, mokanti rusų kalbą ir palaikiusi dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per Ukrainos krizę, nepaisant jų nuomonių skirtumų, taip pat sakė, kad Vakarai privalo toliau kalbėtis su Maskva.
Pasak A.Merkel, nors pasitikėjimas Rusija yra prarastas, NATO tęs savo dvigubą atgrasymo ir dialogo politiką Maskvos atžvilgiu.
„Atgrasymas ir dialogas, aiškus įsipareigojimas užtikrinti solidarumą su mūsų aljanso partneriais pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį ir dialogui ištiesta ranka – visa tai tarpusavyje nesikerta. Ne, visa tai išties yra neatsiejama“, – tikino ji.
Kai NATO lyderiai susitiks Varšuvoje, šio renginio atmosfera „atspindės reikšmingai pasikeitusią saugumo padėtį Europoje“, sakė A.Merkel.
JAV vadovaujamas Aljansas planuoja užbaigti savo didžiausią persitvarkymą nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo, kad atremtų revanšistinį ir neprognozuojamą Rusijos elgesį po Maskvos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir separatistinio konflikto Rytų Ukrainoje.
Kanclerė pabrėžė, kad NATO taip pat reaguoja į kitus konfliktus ir kad „neramiame pasaulyje“ Aljansui reikia spręsti, kaip reaguoti į pilietinio karo Sirijoje padarinius, nestabilumą Irake ir Libijoje bei konfliktus Užsachario Afrikoje.
Ji taip pat paminėjo Europos pabėgėlių krizę, džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“ ir kibernetines atakas kaip grėsmes, kurioms Aljansas turi duoti atkirtį.
Socialdemokratai keičia taktiką
Nors A.Merkel taip pat aiškiai leido suprasti mananti, kad NATO turi tęsti dialogą su Rusija, o Aljanso ir Rusijos atstovų susitikimas numatomas kitą savaitę, būtent rytinių NATO narių saugumo sustiprinimą ji akcentavo labiausiai.
Tad jos kalba dar kartą parodė atskirtį tarp gana vanagiškos A.Merkel linijos ir užsienio reikalų ministro Franko-Walterio Steinmeierio pozicijos. Pastarasis politikas, kuris yra socialdemokratas, siekia nuosaikesnio požiūrio į Rusiją ir neseniai pareiškė, kad NATO eskaluoja konfliktą su Kremliumi.
F.W.Steinmeierio pasisakymai Berlyne matomi kaip politinis socialdemokratų ėjimas prieš kitų metų parlamento rinkimus.
Esą kairieji nori, kad rinkėjai išvystų reikšmingus požiūrių į užsienio politiką skirtumus tarp socialdemokratų ir dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjungos. Abi šios partijos dabar dirba plačioje valdančiojoje koalicijoje.
Kelerius metus Socialdemokratų partija laikėsi griežtesnės A.Merkel linijos, bet dabar nori grįžti prie tradiciškai nuosaikesnės politikos Maskvos atžvilgiu
