Pateikiame svarbiausius punktus iš 177 puslapių koalicijos sutarties, kuri turėtų tapti naujosios vyriausybės politikos kelio gairėmis.
Peržiūrėjimas po pusės kadencijos
SPD lyderiui Martinui Schulzui pavyko prastumti reikalavimą, kad po dvejų metų – vyriausybei išdirbus pusę savo kadencijos – aljansas būtų peržiūrėtas.
M.Schulzas tikisi, kad koalicijos pakartotinas įvertinimas kadencijos viduryje, toks nebuvo numatytas dviejose ankstesnėse partijų koalicijos sutartyse, padės geriau „parduoti“ šį susitarimą 460 tūkst. SPD narių, kurie tars paskutinį žodį dėl šios sutarties artėjančiame referendume.
Jeigu sutartis nebus patvirtinta, A.Merkel lauks nauji rinkimai arba nepavydėtinas vadovavimas nestabiliai mažumos vyriausybei.
Europa
Koalicijos sutartyje daug dėmesio skiriama Europai. Partijos susitarė remti ambicingus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ES reformų planus, kurie turėtų suteikti bendrijai „naujos pradžios“ galimybę.
Partijos susitarė stiprinti ES užsienio ir gynybos politiką, išreiškė ryžtą padidinti Vokietijos indėlį į Europos Sąjungos biudžetą.
Jos taip pat įsipareigojo siekti „artimos partnerystės su Prancūzija, nuosekliai stiprinti ir reformuoti euro zoną taip, kad euras galėtų geriau išsilaikyti per pasaulines krizes“.
Koalicijos partnerės išreiškė paramą Europos valiutos fondui (EVF), kuris galėtų teikti paskolas krizės ištiktoms šalims, tačiau labai atsargiai palaikė E.Macrono euro zonos investicinio biudžeto idėją, kuri, kaip baiminasi Berlynas, virstų Vokietijos lėšų perkėlimu į sunkumų ištiktas ekonomikas.
Dokumente nepaminėtas E.Macrono prieštaringai vertinamas siūlymas įsteigti euro zonos finansų ministro postą.
Išlaidų planai
Turėdama turtingą valstybės iždą Vokietija planuoja padidinti valstybines investicijas, tačiau išlaikyti subalansuotą biudžetą ir susilaikyti nuo mokesčių didinimo.
Turėdamos maždaug 45 mlrd. eurų biudžetą abi stovyklos susitarė vykdyti pensijų sistemos reformą, skatinti skaitmeninių technologijų diegimą ir gerinti švietimą, skiriant daugiau federalinių lėšų regionų švietimo sistemoms.
Turėdamos maždaug 45 mlrd. eurų biudžetą abi stovyklos susitarė vykdyti pensijų sistemos reformą, skatinti skaitmeninių technologijų diegimą ir gerinti švietimą, skiriant daugiau federalinių lėšų regionų švietimo sistemoms.
SPD pavyko užsitikrinti nuolaidų socialinės rūpybos srityje. Sutartyje minima teisingesnė valstybinė ir privati sveikatos apsaugos sistema ir vaikų priežiūros sąlygų gerinimas.
Partijos taip pat įsipareigojo palaipsniui nutraukti „solidarumo priemokas“ atsiliekančioms Vokietijos rytinėms žemėms. Šios priemokos buvo įvestos po Vokietijos suvienijimo 1990 metais.
Energetikos ir klimato srityse koalicijos narės oficialiai susitarė laikytis Vokietijos plano mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį ir galbūt net anksčiau numatyto laiko pasiekti 2020 metams užsibrėžtą tikslą.
Pabėgėliai
Koalicijos narės susitarė riboti atvykstančių pabėgėlių ir migrantų skaičių – nuo 2015 metų į Vokietiją atvyko daugiau nei milijonas prieglobsčio prašytojų.
Toks masinis atvykėlių antplūdis lėmė, kad prieš imigrantus nusistačiusi ultradešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko beveik 13 procentų balsų rugsėjo mėnesio rinkimuose ir nuviliojo milijonus rinkėjų nuo kitų partijų.
Remiantis koalicijos sutartimi, Vokietija sieks riboti kasmetinį prieglobsčio siekiančių žmonių priėmimą iki maždaug 200 tūkst. žmonių. Toks buvo senas SCU reikalavimas.
Vokietija taip leis kai kuriems laikiną pabėgėlio statusą turintiems asmenims nuo rugpjūčio pasikviesti savo šeimos narius, tačiau tokių į šalį atvykstančių šeimos narių skaičius per mėnesį negalės viršyti 1 tūkstančio.
Berlynas taip pat svarstys papildomus „negandų atvejus“, kurie bus apibrėžti atskirai.
NATO
Partijos pakartojo savo įsipareigojimus NATO ir įsipareigojo siekti glaudesnio bendradarbiavimo tarp karinio aljanso ir bloko.
Tačiau susitarime neminimas Vokietijos išlaidų gynybai didinimas, kurio reikalavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Vis tik partijos pažadėjo „tinkamai prisidėti“ prie NATO gynybos ir atgrasymo pajėgų išsaugojimo.
Iš pažiūros, tokia pozicija gali būti nuolaida socialdemokratams, kurie iš esmės priešinasi NATO reikalavimui didinti išlaidas gynybai iki mažiausiai 2 proc. šalies BVP.
