Per bendrą Ankaroje surengtą spaudos konferenciją su Aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu M.Cavusoglu priminė, jog NATO pasisako už Gruzijos ir Ukrainos teritorinį vientisumą.
„Tai kodėl gi tokiu atveju neparaginus Armėniją palikti Azerbaidžano teritorijų?“ – paklausė turkų ministras. Jo teigimu, „tai turėtų daryti visi, įskaitant NATO“.
J.Stoltenbergas savo ruožtu pakartojo, kad tiek Jerevanas, tiek Baku turėtų nutraukti karinius veiksmus Kalnų Karabache ir susėsti derybų.
„Problema neturi karinio sprendinio“, – pabrėžė NATO vadovas.
Jis taip pat ragino svarbią Baku sąjungininkę Turkiją pasinaudoti savo „reikšminga“ įtaka, kad padėtis Pietų Kaukaze būtų deeskaluota.
„Esame giliai susirūpinę dėl kovos veiksmų eskalavimo, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Tikiuosi, kad Turkija panaudos savo reikšmingą įtaką įtampai sumažinti.“
Rugsėjo 27 dieną atsinaujinę susirėmimai yra nuožmiausi Kalnų Karabache ir aplinkinėse teritorijose nuo 1994 metų, kai šis Azerbaidžano regionas buvo paliktas kontroliuoti Armėnijos palaikomoms etninių armėnų pajėgoms.
Skelbiama, kad nuo vėliausių kautynių pradžios regione jau žuvo šimtai žmonių, įskaitant dešimtis taikių gyventojų.
Kalnų Karabacho paskelbta nepriklausomybė nuo Azerbaidžano 10-o dešimtmečio pradžioje išprovokavo karą, nusinešusį 30 tūkst. gyvybių. Tačiau šio regiono nepriklausomybės nepripažįsta jokia valstybė, net Armėnija.
Derybos konfliktui išspręsti yra įstrigusios nuo 1994 metų, kai buvo pasiektas paliaubų susitarimas.
