Šis turkų užsienio reikalų ministro Mevluto Cavusoglu pareiškimas nuskambėjo praėjus dviem dienoms po Teherane įvykusio viršūnių susitikimo, per kurį Rusija ir Iranas perspėjo Ankarą nepradėti naujos karinės operacijos Sirijos šiaurėje.
„Apsikeitėme idėjomis, bet niekada neprašėme ir neprašysime leidimo mūsų karinėms operacijoms“, – televizijos parodytame interviu sakė M. Cavusoglu.
„Neprašysime niekieno leidimo kovoti su terorizmu. Tai gali nutikti kurią nors naktį, staiga“, – pridūrė ministras, turėdamas galvoje potencialios naujos kampanijos pradžią.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pastaraisiais mėnesiais ne kartą užsiminė, kad jo šalis gali bet kuriuo metu pradėti naują sausumos pajėgų kampaniją Sirijoje.
Toks puolimas būtų jau penktas nuo 2016 metų.
Dauguma ankstesnių operacijų buvo nukreiptos prieš kurdų kovotojus, kuriuos Ankara sieja su Kurdistano darbininkų partija (PKK), kuri nuo 1984 metų tęsia sukilimą prieš Turkijos valstybę, jau pareikalavusį dešimčių tūkstančių gyvybių.
Teritorijose, kurios buvo minėtos kaip galimo naujo Turkijos puolimo kovos veiksmų teatrai, veikia tiek Rusijos, tiek Irano kariai ar kovotojai.
Per Siriją nuo 2011 metų krečiantį pilietinį karą Teheranas ir Maskva rėmė Damasko vyriausybę, o Ankara – sukilėlius.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) anksčiau sakė R. T. Erdoganui, kad naujas Turkijos puolimas „neigiamai“ paveiktų regioną.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po viršūnių susitikimo Irane savo ruožtu pareiškė, kad kai kurie Maskvos ir Ankaros nesutarimai dėl Sirijos išlieka.
Vašingtonas taip pat ragino NATO narę Turkiją elgtis santūriai.
Kurdų sukarintos grupės buvo ypač svarbios sąjungininkės per JAV vadovaujamos koalicijos kampaniją Sirijoje prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS).
