Premjeras neįvardijo, kokios galėtų būti alternatyvos, bet Vakarų šalims pastaruoju metu nerimą kėlė šiltėjantys Ankaros ryšiai su Rusija.
„Turkija visada turi alternatyvų. Europa neturėtų užmiršti: dėl per didelio drovumo meilė gali išblėsti“, – B.Yildirimas sakė per valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) konferenciją.
Turkija dar nuo 7-o dešimtmečio deda pastangas įstoti į Bendriją, nors oficialios derybos pradėtos tik 2005 metais. Iki šiol atverti tik 16 iš 35 stojimo į ES proceso skyrių.
Įtampa tarp Ankaros ir ES padidėjo po liepos 15 dieną Turkijoje nesėkmingai mėginto įvykdyti karinio perversmo, taip pat dėl Briuselio nesugebėjimo išpildyti savo pažadų liberalizuoti vizų režimą turkams pagal kovą sudarytą susitarimą, turintį padėti išspręsti Europos pabėgėlių krizę.
Ankara taip pat peikė Briuselį, kad šis neparodė didesnio palaikymo po sužlugdyto pučo, o ES pareigūnai kritikavo Turkijos griežtas priemones prieš įtariamus sąmokslininkus ir jų šalininkus.
Dešimtys tūkstančių žmonių, dirbančių teisėkūros, gynybos, policijos ir švietimo sektoriuose, buvo nušalinti nuo pareigų, atleisti arba suimti dėl savo ryšių su pučininkais. Turkijos sąjungininkai Vakaruose reiškė susirūpinimą dėl šių valymų masto.
Kovą abi pusės susitarė, kad bus stengiamasi stabdyti migrantų antplūdį Europoje. Briuselis pažadėjo skirti milijardų eurų finansinę paramą Ankaros vykdomoms pabėgėlių iš Sirijos prieglobsčio Turkijoje ir pagalbos programomis.
ES taip pat žadėjo liberalizuoti vizų režimą Turkijos piliečiams, o Ankara reikalavo, kad tai būtų padaryta iki spalio pabaigos. Artėjant šiam terminui tikimybė, kad turkams bus leista be visų keliauti po ES Šengeno zoną, atrodo išliekanti menka.
ES argumentuoja, kad bevizis režimas galėtų būti suteiktas, jeigu Turkija sušvelnintų savo drakoniškus kovos su terorizmu įstatymus, bet Ankara teigia, kad esant dabartinei padėčiai to padaryti neįmanoma.
Per pastaruosius pusantrų metų Turkijos miestai ne kartą tapo džihadistų, susijusių su grupuote „Islamo valstybė“ (IS), taip pat kurdų kovotojų teroro išpuolių taikiniais.
B.Yildirimas atrodė nusivylęs bloko pozicija ir sakė, kad Turkija jau pusę šimtmečio uoliai stengėsi tapti ES nare.
„Ji padarė daugiau nei reikėtų. Dabar sprendimas priklauso ES“, – pareiškė premjeras ir pridūrė, kad jo šalis vadovaujant AKP vykdė reformas, reikalingas stojimo proceso pažangai.
