R.T.Erdoganas turi prisiekti 11 val. Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku Ankaroje ir taip pradėti naują erą Turkijai. Jis tikriausiai sieks naujos konstitucijos ir dar labiau transformuos šalį.
Ceremonijoje taip pat turėtų dalyvauti Armėnijos užsienio reikalų ministras Edvardas Nalbandianas, kurio šalis nepalaiko diplomatinių ryšių su didžiąja kaimyne.
Premjero postą perima užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu, senas R.T.Erdogano sąjungininkas, kuris tikriausiai nekonkuruos su Turkijos politiku numeris vienas.
Prisaikdinimo ceremonijoje dalyvaus tuzino valstybių Rytų Europoje, Afrikoje, centrinėje Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose vadovai.
Tačiau nedalyvaus pagrindinių Vakarų valstybių lyderiai ir tai gali būti ženklas, kad R.T.Erdoganas, kuris buvo kaltinamas autoritariškomis tendencijomis, vertinamas su tam tikru įtarumu. Jungtinės Valstijos atsiunčia tik savo reikalų patikėtinį Ankaroje.
Dėl prasidėjusios atviros Rusijos invazijos į Ukrainą, šalies prezidentas Petro Porošenka atšaukė savo suplanuotą vizitą į Ankarą dalyvauti ceremonijoje.
Ceremonijoje taip pat turėtų dalyvauti Armėnijos užsienio reikalų ministras Edvardas Nalbandianas, kurio šalis nepalaiko diplomatinių ryšių su didžiąja kaimyne.
R.T.Erdoganas, kuris premjeru tapo 2003 metais, rugpjūčio 10 dieną laimėjo prezidento rinkimus, įveikęs silpną opoziciją, kuri kaltina jį islamizavimo tendencijomis.
R.T.Erdoganas, kuris aiškiai ketina patekti į istoriją, per prezidentinę penkerių metų kadenciją taps žmogumi, valdžiusiu Turkiją ilgiau nei šiuolaikinės valstybės įkūrėjas Mustafa Kemalis Ataturkas, kuris respubliką įkūrė ant Osmanų imperijos griuvėsių.
R.T.Erdoganas gali dirbti dvi kadencijas ir taip likti valdžioje iki 2024 metų. Tokiu atveju jam vadovaujant 2023 metais būtų minimos 100-osios šiuolaikinės Turkijos įkūrimo metinės, o jis pats galėtų vaizduoti save istorine figūra, konkuruojančia su M.K.Ataturku.
